Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 135 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams.

Nepilnamečio nukentėjusiojo R. V. atstovei B. V. priteista iš nuteistojo 2000 Lt (du tūkstančiai litų) padarytai turtinei žalai atlyginti ir 8000 Lt (aštuoni tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo R. V. gydymą iš nuteistojo priteista 3846 Lt (trys tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt šeši litai ).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. pagal LR BK 135 str. 1d. nuteistas už tai, kad 2006-12-23, apie 06.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užkandinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , tyčia vieną kartą peiliu dūrė nepilnamečiui R. V. į pilvą, padarydamas jam durtinį – pjautinį – kiauryminį pilvo sužalojimą su kiauryminiu tuščiosios žarnos ir kiauryminiu aortos sužalojimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje ir dekompensuotu hipovoleminiu šoku ir tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis R. Z. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti paskirtą bausmę, o nukentėjusiojo įstatyminei atstovei B. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teigiama, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pilnai pripažino ir galėjosi, tačiau teismas to nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, buvo pagrindas konstatuoti, jog R. V. dūrė dėl nuteistojo atžvilgiu padaryto įžeidimo ir tai nuteistojo manymu, teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1d. 6p.). Nurodo, kad prokuroras prašė skirti bausmę- laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, jis po nusikaltimo padarymo jokių teisės pažeidimų nepadarė, dirbo. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas be pagrindo pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką bei nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Be pagrindo priteista 2000 litų turtinei žalai atlyginti nesant jokių įrodymų, patvirtinančių tokį turtinės žalos dydį – nėra jokių įrodymų, kad buvo papildomai pirkti vaistai, vitaminai, specialus maistas bei kitos išlaidos. Be pagrindo priteista ir 8000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes byloje nėra jokių duomenų, kad liko liekamieji reiškiniai ar būtų galimos kokios nors sveikatos komplikacijos, todėl mano, kad teismas turėjo pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjos, prašiusios nuteistojo skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokuroro, prašiusio nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkintas iš dalies.

Nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo padarius nusikaltimą. Šis apeliacinio skundo argumentas pagrįstas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis faktines jam inkriminuojamas aplinkybes pripažino nuo pat įvykio dienos. Tiek ikiteisminiame tyrime tiek ir teisme apklausiamas pripažino, kad tyčia dūrė nukentėjusiajam peiliu į pilvą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo. Ta aplinkybė, kad nuteistasis teigė, jog smogė dėl įžeidimo ar būtinosios ginties situacijoje, kas akivaizdžiai teismo posėdžio metu buvo paneigta, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino tyčia peiliu smogęs nukentėjusiajam. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažintina tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl to. (LR BK 59 str. 1d 2p.)

Nuteistasis skunde teigia, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaujantis LR Bk 59 str. 1d. 6p. turėjo būti pripažinta tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Šis skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Nors nuteistasis teigė, kad prieš suduodant dūrį peiliu nukentėjusysis jį įžeidinėjo, tačiau kokiais žodžiais tai buvo padaryta nuteistasis nenurodė, byloje apklausti liudytojai nepatvirtino, kad būtų matę kokį nors konfliktą tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, liudytojai nurodė, kad nuteistasis ir nukentėjusysis ramiai šnekučiavosi, kad nevartojo jokių įžeidžiančių žodžių patvirtino ir nukentėjusysis R. V.. Pažymėtina, kad sulaikytas, po įvykio tepraėjus vos kelioms valandoms apklausiamas nuteistasis taip pat negalėjo pasakyti kokiais žodžiais, kuo jį įžeidė nukentėjusysis. Byloje nenustatyta, kad buvo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys nuteistojo atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir LR BK 59 str. 1d. 6 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laikė tai, kad nuteistasis nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui ir turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. Z. anksčiau teistas 2005-01-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės apribojimo bausme1 metams 6 mėnesiams. Nusikaltimo padarymo metu, 2006-12-23 teistumas nebuvo išnykęs, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad R. Z. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nuteistasis baustas administracine nuobauda 2006-09-04 už 2006-08-31 padarytą administracinės teisės pažeidimą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nusikalto galiojant administracinei nuobaudai. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė tik vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę- nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, to neneigė ir pats nuteistasis. Į tai, kad nuteistasis nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui ir turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė kaip į nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau jų nepripažino atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

LR BK 61 str. 2d. nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį nuteistajam, pažeidė LR BK 61 str. 2d. reikalavimus ir tuo neteisingai paskyrė bausmė. Teismas skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, o taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent tai, kad jis nusikalto būdams apsvaigęs nuo alkoholio, teismas nenustatė nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau net ir esant sunkinančiai atsakomybę aplinkybei bei nesant lengvinančių aplinkybių, skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, tokiu būdu teismas bausmę nustatė remdamasis išvadomis, nepagrįstomis bylos aplinkybėmis. Esant šioms aplinkybėms nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Nuteistajam skirtina nauja bausmė.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, R. Z. nuteisęs laisvės atėmimo bausme, nenurodė bausmės atlikimo vietos.

Skiriant bausmę nuteistajam atsižvelgiama į tai, kad jo padarytas nusikaltimas tyčinis, sunkus, nuteistojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. Z. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui ir turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, be to, įvertina nuteistojo jauną amžių, kad jis nukentėjusiojo teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsiprašė, dirbo ir nėra jokių duomenų apie kitus pažeidimus. Teisėjų kolegija įvertina šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį skiriant bausmę.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo, dėl nusikaltimo patyręs žalos turi teisę pareikšti civilinį ieškinį. LR BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso normas ir tik kylant klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinį ieškinį privalo nustatyti šio ieškinio pagrindą, dydį ir kitus su juo susijusius klausimus. LR BPK 115 str. 1d. teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Ir tik jei negalima apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nepadarius byloje pertraukos, nesurinkus papildomų duomenų, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę pripažinti ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Byloje nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. V. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 litų, iš jų 2000 litų turtinei žalai atlyginti ir 8000 litų neturtinei žalai atlyginti. Tiek nukentėjusysis, tiek ir jo įstatyminė atstovė teisme nurodė, kad jie patyrė turtinę žalą dėl sugadintų rūbų, papildomai pirktų vaistų, maisto, kelionės išlaidų, tačiau jokių dokumentų, galinčių patvirtinti šias išlaidas nepateikė. Nei civilinė ieškovė, nei nukentėjusysis net nenurodė, kokia suma vertina žalą dėl sugadintų rūbų, kiek galėjo kainuoti vaistai, maistas ir panašiai. Teismo nurodytas motyvas, kad nukentėjusioji nepateikė sąskaitų, kvitų, čekių, galinčių oficialiai pagrįsti turtinę žalą, tačiau tai labai įtikinančiai pateisino patirtu šoku, išgąsčiu, kankinančia nežinia apie nukentėjusiojo išgyvenimo šansus, pastovia įtampa ir streso būsena, trukdžiusia rinkti čekius, nepagrįstas bylos duomenimis, nes tokių priežasčių nenurodė nei civilinė ieškovė nei nukentėjusysis. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkino nepagrįstai. Nuosprendis šioje dalyje keistinas. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimu to asmens teisingu teismu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje. Byloje nustatyta, kad R. Z. padarė LR BK 135 str. 1d. numatytą nusikaltimą, todėl pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas pasiektas. Šiuo atveju civilinio ieškinio klausimo išsprendimui šioje byloje reikalingi papildomi duomenys siekiant nustatyti turtinės žalos dydį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme duomenys, pagrindžiantys turtinę žalą nebuvo pateikti, šio klausimo neįmanoma išspręsti neatidėjus bylos nagrinėjimo ir nepareikalavus papildomų duomenų. Tai nepagrįstai užvilkintų procesą, todėl civilinei ieškovei B. V. dalyje dėl turtinės žalos priteisimo pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Byloje nukentėjusiojo įstatyminė atstovė B. V. reikalavo atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą- 8000 litų. LR CK 6.250 str. 1d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl numatoma piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas nenustato. Sprendžiant šį klausimą, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė tik į nukentėjusiojo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, tačiau neatsižvelgė į kaltininko kaltę, nukentėjusiojo patirtų kančių pobūdį, kaltininko turtinę padėtį ir pažeisdamas teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus nepagrįstai priteisė 8000 litų neturtinei žalai atlyginti. Dėl šių aplinkybių nuosprendis šioje dalyje keistinas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl sužalojimo neabejotinai sutriko kasdienė įprasta veikla, sužalojimas buvo pavojingas gyvybei. Nukentėjusysis patvirtino, kad jaučia rando skausmą, gydytojai neleido pusę metų sportuoti, laikinai negali dirbti fizinio darbo, tačiau nurodė, kad jaučiasi gerai, dėl žarnyno veiklos sutrikimų nejaučia. Teismas nurodė, kad atsižvelgė į liekamuosius reiškinius, tačiau jokie liekamieji reiškiniai, išskyrus randą, byloje nepatvirtinti nei medicininiais dokumentais nei nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis neabejotinai įvykio metu patyrė šoką, stresą ir fizinį skausmą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina taip pat į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, atsižvelgiama į kaltininko jauną amžių, į tai, kad jis nuosavo turto neturi, tačiau yra jaunas, gali dirbti. Įvertinus nukentėjusiojo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, šoką, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti liekamieji sužalojimo reiškiniai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atlygintina neturtinė žala turi būti sumažinta iki 6 000 litų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma atitinka nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį, kaltininko turtinę padėtį, padaryto nusikaltimo pobūdį, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BK 328 str. 2p.) ir neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BP 328 str. 4p. )

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p.,2d.2p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

-nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2007-09-28 nuosprendį iš dalies pakeisti;

-panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. Z. nuteistas laisvės atėmimu 4 metams;

-panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nepilnamečio nukentėjusiojo R. V. atstovės B. V. naudai iš R. Z. priteisti civiliniai ieškiniai: 2 000Lt turtinei žalai atlyginti ir 8 000Lt neturtinei žalai atlyginti;

-nuteistajam R. Z. skirti naują bausmę- laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

-nepilnamečio nukentėjusiojo R. V. įstatyminei atstovei, civilinei ieškovei B. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka;

-iš nuteistojo R. Z. nepilnamečio nukentėjusiojo R. V. įstatyminei atstovei, civilinei ieškovei B. V. priteisti 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.