Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės (apeliantės) E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei V. M. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, tretieji asmenys byloje – E. K. ir Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarė A. A., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. K., atstovaujama atstovės pagal įstatymą I. L., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančią 2015 m. liepos 1 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. 2-6173 dalį, kuria V. M. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį lėšų esančių mirusiosios V. K. vardu atidarytose sąskaitose AB SEB banke ir „Swedbank“ AB banke, bei ½ dalį senatvės pensijos, esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kadangi paveldėjimo teisės liudijimo (viso ar dalies) nuginčijamas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių.Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju palikimas yra priimtas pirmesnės eilės įpėdinės, o paveldėjimui atstovavimo teise nėra jokio pagrindo (ieškovės tėvas yra gyvas). Teismas pabrėžė, kad beprasmis bylinėjimasis teismo neturėtų būti skatinamas, šiuo atveju ilgas ir teisinių pasekmių nesukeliantis bylinėjimasis reikštų tik papildomas bylinėjimosi išlaidas ieškovės įstatyminei atstovei, kurios finansinė padėtis, kaip nurodo ieškinyje, yra itin sunki.Teismas taip pat pažymėjo, kad nesant įstatyminio pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-9343-545/2017, notaro, kaip savo srities profesionalo, neturėtų saistyti.

III. Atskirojo skundo argumentai

A. E. Krogertaitė, atstovaujama atstovės pagal įstatymą I. L., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:Teismas jau priėmimo stadijoje nebuvo objektyvus bei pažeidė nešališkumo principą faktiškai pasisakęs dėl bylos baigties. Teismas pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą, suvaržė jos konstitucines teises. Teismas neįvertino fakto, jog ieškovė priėmė palikimą pagal įstatymą, vadovaujantis 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi, kuria jai buvo atnaujintas terminas priimti palikimą po mirusios senelės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kadangi, teismo vertinimu, jis nesukels teisinių padarinių, taip pat siekiant užkirsti kelią beprasmiui bylinėjimuisi. Apeliantė atskirtajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, iš esmės pasisakė dėl bylos baigties, pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą. Su šiais ieškovės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 1 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. 2-6173 dalį. Ieškovė šios priemonės ėmėsi po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovei atnaujino terminą priimti palikimą po senelės V. K. mirties, tačiau 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto 4-asis notarų biuras nurodė, kad visą palikimą priėmė mirusiosios dukra (atsakovė) V. M.. Kadangi, ieškovė mano, turinti teisę į pusę mirusiosios palikimo, ji kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. 2-6173 dalies nuginčijimo. Teisę ginčyti tokį liudijimą nustato CK 5.8 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apskritai tokio pobūdžio byloje teismo sprendimas negali sukelti teisinių pasekmių. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių konkrečias ieškovės nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių. Tačiau kartu sutiktina su pirmosios instancijos išaiškinimu, jog nesant įstatyminio pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-9343-545/2017, notaro, kaip savo srities profesionalo, neturėtų saistyti. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ji jau yra priėmusi palikimą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas ieškovei tik atnaujino terminą priimti palikimą po senelės V. K. mirties. Paties palikimo priėmimas vyksta teisės aktų nustatyta tvarka kreipiantis į notarą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas mano, jog šiuo atveju bylinėjimasis bus bereikšmis, ieškovė tik patirs nereikalingas išlaidas, nesudaro pagrindo paneigti ieškovės teisę kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo metu sprendė klausimą dėl ieškinio dalyko pagrįstumo ir teismo sprendimo teisinių pasekmių, nes šie klausimai yra sprendžiami išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo metu, t. y. tik išnagrinėjęs ieškinį teismas galėjo spręsti, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ginčijamą paveldėjimo liudijimą, kuriuo atsakovė V. M. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį lėšų esančių mirusiosios V. K. vardu atidarytose sąskaitose AB SEB banke ir „Swedbank“ AB banke, bei ½ dalį senatvės pensijos, esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės E. K. ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas.Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.