- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-15
- Bylos Nr.
- N-575-686-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 22 d. nutarties K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos pareigūnas 2005 m. spalio 29 d. surašė K. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 110 str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.30 val. „Šilo“ miške, už „Šilo“ vidurinės mokyklos, Ukmergėje K. G. šuo apkandžiojo M. L. šunį, tuo padarydamas jam 109,05 Lt žalą. Protokole nurodyta, kad K. G. pažeidė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus.
Ukmergės rajono policijos komisariato 2005 m. spalio 29 d. nutarimu K. G. už ATPK 110 str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirta 500 Lt bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Ukmergės rajono policijos komisariato 2005 m. spalio 29 d. nutarimą ir grąžinti bylą papildomam aplinkybių tyrimui. Skunde nurodė, jog 2005-08-29 apie 20 val. paskambino sūnus G. G. , kuris gyvena Vasarnamių g. 9c , Ukmergėje, t.y. tuo pačiu adresu kaip ir jis, bei paprašė pavedžioti jo šunį. Nurodė, kad apie 21.30 val. miške šunys susipjovė ir pjautynių metu nukentėjo abu šunys. Paaiškino, jog įvykio metu jokių kitų asmenų nebuvo, taip pat ir A. L. nurodytų liudytojų. Nurodė, kad 2005-08-30 apie 20 val. A. L. ir M. L. atėjo į pas jį į namus ir reikalavo atlyginti padarytą žalą, tačiau jis nesutiko atlyginti žalos. K. G. teigimu, šuo yra jo sūnaus G. G. , todėl jis nėra tinkamas ATPK 110 str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo subjektas. Taip pat paaiškino, kad šunį jis vedžiojo su pavadėliu ir antsnukiu, tačiau, pamatęs kitą šunį, pavadėlį atpalaidavo. Nurodė, kad šunys susikovė lygiavertėse padėtyse, abu buvo be pavadėlių ir antsnukių.
Nukentėjusysis M. L. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jis yra šuns savininkas. Nurodė, kad pjautynių nematė. Apie jas jis sužinojo iš tėvų, kuriems patikėjo savo šunį. Jo tėvas A. L. jam pranešė, kad šuo buvo užpultas ir sukandžiotas, nes vedžiojant šunį užpuolė kitas tokios pat veislės šuo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio. Nurodė, kad kitą dieną šunį vežė operuoti į Vilnių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė K. G. skundą atmesti, o Ukmergės rajono policijos komisariato 2005 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą. Teismas konstatavo, kad asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, neigia savo kaltę ir neprisipažįsta padaręs pažeidimą. Tačiau jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, liudytojo A. L. parodymais, liudytojo M. S. parodymais, A. S. paaiškinimu. Surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad 2005 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.30 val. „Šilo“ miške, už „Šilo“ vid. mokyklos, Ukmergėje K. G. vedžiojamas šuo apkandžiojo M. L. šunį, tuo padarydamas 109,05 Lt žalą. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų A. S. ir M. S. parodymais, nes nenustatytos jokios priežastys, dėl kurių šių asmenų pateikiama informacija galėtų būti laikoma nepatikima. Abu liudytojai tiesiogiai matė šunų konflikto aplinkybes. Jų parodymai tiesioginiai, nuoseklūs, vieni kitus papildantys, neprieštaringi. Tuo tarpu pareiškėjo K. G. , kaip suinteresuoto asmens, kaltės neigimas nepateikiant teismui jo kaltę paneigiančių įrodymų, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu. Todėl pareiškėjo paaiškinimus teismas vertino kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės. Teismas taip pat nurodė, kad G. G. , R. B. , K. S. ir E. S. paaiškinimai įvykio aplinkybėms nustatyti reikšmės neturi, nes visi šie asmenys įvykio aplinkybių tiesiogiai nematė, o paaiškinimus davė vadovaujantis K. G. pasakojimais. Be to minėti asmenys yra K. G. draugai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pažeidėjo kaltę, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-22 nutartį ir priimti naują sprendimą. Apeliantas paaiškina, kad 2005-08-29 vakare Ukmergėje, „Šilo“ pušyne įvyko šunų pjautynės, kuriuose nukentėjo abu šunys. Pažymi, kad jis neginčija savo galimos kaltės, bet apelianto nuomone, bylos aplinkybės buvo nustatytos neteisingai ir jis nėra tas asmuo, kuriam privalėjo būti taikoma bausmė, numatyta ATPK 110 str. 5 d. Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai neteisingai nustatė šuns savininką. Apelianto teigimu, šuo yra ne jo, o sūnaus. Jis nėra įsigijęs agresyvaus šuns, jo nelaiko, neprižiūri ir pan., todėl ir neatsako pagal APTK 110 str. 5 d. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nutartyje visiškai nepasisakė dėl tokių jo argumentų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjęs asmuo M. L. , rašęs skundą policijai, pripažintas teismo nukentėjusia šalimi, nors ir nedalyvavo įvykio metu. Tuo tarpu jis yra nubaustas, nors nėra šuns savininkas. Apelianto nuomone, teismas taip pat neteisingai vertino įrodymus, nes liudytojai R. B. , K. S. ir E. S. nėra jo draugai ir tai patvirtina didelis amžiaus skirtumas. Jų parodymai yra reikšmingi, nes jie patvirtino, kad iškart po įvykio jie matė G. G. šunį sukandžiotą, kas turėjo paneigti, kad kitas konflikte dalyvavęs šuo buvo su pavadėliu ir antsnukiu. Minėti liudytojai nedavė parodymų, remiantis jo pasakojimais.
Ukmergės rajono policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2005-08-29 apie 21.30 val. K. G. „Šilo“ miške vedžiojo šunį, kuris buvo be antsnukio ir be pavadėlio. Palaidas šuo užpuolė M. L. šunį, kuris buvo vedžiojamas su antsnukiu ir už pavadėlio ir jį sužalojo. Apie tai paliudijo ir byloje apklausti liudytojai. Atsižvelgiant į tai, kad M. L. šunį sužalojo šuo, kuris pastoviai yra laikomas K. G. namuose ir kurį tuo metu be antsnukio ir pavadėlio į mišką buvo išvedęs K. G. , ką teigia ir pats K. G. , administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 5 d. jis yra patrauktas pagrįstai. Šiuo atveju nebuvo sprendžiamas šuns priklausomybės klausimas, kadangi atsakyti už padarytą veiką turi ne savininkas, o asmuo kuris padarė pažeidimą, t.y. vedžiojo šunį be antsnukio ir pavadėlio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje faktus, teisingai vertino įrodymus. Esant byloje prieštaringiems įrodymams – K. G. bei A. L. , M. S. ir A. S. paaiškinimams pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tiesą atitinka A. L. , M. S. ir A. S. paaiškinimai. A. L. bylos tyrimo metu davė nuoseklius paaiškinimus, kad jo šunį užpuolė K. G. šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Tokius paaiškinimus patvirtino liudytojai M. S. ir A. S. . Teismas nenustatė, kad tarp šių asmenų paaiškinimų būtų prieštaravimų.
Tuo tarpu K. G. paaiškinimai yra nenuoseklūs ir tyrimo eigoje keitėsi. Pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose jis teigė, kad jo vedžiojamas šuo buvo su antsnukiu ir pavadėliu, kad jo šunį užpuolė A. L. vedžiojamas šuo (b.l. 19), o teismo posėdyje liudijo, kad savo šuns pavadėlį atpalaidavo pamatęs kitą šunį, kad abu šunys buvo be antsnukių, kad šunys susikovė lygiose padėtyse – abu buvo be pavadėlių ir antsnukių. Skunde ir apeliaciniame skunde K. G. nurodo, kad šunys susipjovė galimai dėl jo neatsargaus elgesio.
Apelianto argumentus, kad jo šuo buvo užpultas ir sužalotas kito šuns, kuris buvo be antsnukio, paneigia veterinarijos gydytojo M. R. paaiškinimai, kad jis 2005-09-01 skiepijo G. G. šunį, tačiau šuo buvo sveikas, dėl sužalojimų nebuvo apžiūrėtas. Pareiškėjo nurodytų liudytojų R. B. , K. S. ir E. S. paaiškinimai apie šuns sužalojimus prieštarauja gydytojo paaiškinimams, todėl teismas jais nesiremia.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. G. „Šilo“ miške, už „Šilo“ vidurinės mokyklos, Ukmergėje vedžiojo Amerikiečių Stafordšyro terjerą. Šios veislės šunys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 pripažinti agresyvia šunų veisle. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 18 – 19 p. numato, kad atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedžiojimo vietose agresyvūs šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu.
Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 3 punktas apibrėžia, kad atsakingas asmuo – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi. Byloje yra nustatyta, kad K. G. rūpinosi agresyvios veislės šunimi – jį vedžiojo, todėl jis ir turėjo garantuoti, kad šuo nesukeltų grėsmės kitų asmenų ar gyvūnų sveikatai, gyvybei ar nuosavybei. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. G. neužtikrino reikiamos šuns priežiūros, viešoje vietoje paleido jį be pavadėlio ir antsnukio, dėl ko buvo sužalotas M. L. priklausantis šuo ir taip padaryta turtinė žalą. K. G. buvo atsakingas už vedžiojamą gyvūną, ir jis yra tinkamas inkriminuoto teisės pažeidimo subjektas. Administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 110 str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo apeliantas yra patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bylos faktų, veikos kvalifikavimo bei nuobaudos paskyrimo teisėtumo. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Ukmergės rajono policijos komisariato 2005 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.