Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-01-04 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato vyr. patrulis 2023-09-30 surašė administracinio nusižengimo protokolą A. N. už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 punkto reikalavimus, 2023-09-30 11.03 val. (duomenys neskelbtini) , vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, kai saugos diržai automobilyje įrengti.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-10-24 nutarimu A. N. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-01-04 nutartimi A. N. skundas netenkintas.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4.1. Nurodo, jog nuo važiavimo pradžios buvo užsisegęs saugos diržą, jei neįspaudžia diržo antgalio, automobilyje yra garsinis signalas. Policijos pareigūnas A. J. atsisakė melagingai liudyti, pasakydamas, jog nematė, kad jis, A. N., važiavo neužsisegęs saugos diržo, nors pareigūnas I. B. protokole nurodė, jog nusižengimo faktą liudija A. J.. Apeliantas pažymi, jog norėjo dalyvauti nagrinėjime ir viską paaiškinti, tačiau tokia teisė nebuvo suteikta, nuobauda paskirta nesant pažeidimo ir yra per didelė.

4.2. Apylinkės teismo teisėja nevertino, jog protokolas surašytas nepagrįstai ir neteisingai. Pareigūnas nurodo, jog matė, kaip asmuo atvažiuoja iš kairės ir yra be diržo, tačiau keliamas klausimas, kodėl iškart nestabdė ir tai padarė tik po kurio laiko, nuvažiavus gerą puskilometrį.

4.3. Apelianto teigimu, teismas nevertino, jog jis yra garbaus amžiaus, nėra jokių sunkinančių aplinkybių ir nėra nuobaudų už KET nesilaikymą.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti paliekant apylinkės teismo nutartį be pakeitimų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

7. Nagrinėjamu atveju A. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį dėl transporto priemonės vairavimo neužsisegus saugos diržu, kai šie yra įrengti. Apeliaciniame skunde A. N. iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu ir teigia, jog vairavo prisisegęs. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

8. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų, nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-54-489/2018).

9. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs A. N. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą, apylinkės teismo posėdyje apklausė policijos pareigūną I. B., surašiusį apeliantui administracinio nusižengimo protokolą, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę, išvadas motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl A. N. kaltės.

10. A. N. apeliaciniame skunde teigia, jog nuo pradžių vairavo prisisegęs saugos diržą, pareigūnas I. B. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad nusižengimą liudija A. J., tačiau pastarasis atsisakė melagingai liudyti, keliamas klausimas, jei pareigūnas pastebėjo, kad apeliantas važiuoja be saugos diržo, kodėl iškart nestabdė. Šie apelianto argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinė atsakomybės, juos paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog pareigūnai ekipaže vykdė eismo priežiūrą (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, stebėjo eismą, tai patvirtina ne tik pareigūnų A. J., I. B. tarnybiniai pranešimai, tačiau ir vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio. Iki A. N. vairuojamo automobilio pasirodymo pareigūnų stebėjimo zonoje, pro šalį važiavo ir kitų transporto priemonių, vos tik stebėjimo lauke pasirodžius A. N. vairuotam automobiliui, buvo pastebėtas nusižengimas, kurį, bylos duomenimis, tiesiogiai pastebėjo vienas ekipažo pareigūnų I. B. ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pareigūnų automobilis iškart pradėjo važiuoti paskui automobilį, vairuojamą, kaip paaiškėjo, A. N., šiam sustojus, iš vaizdo įrašo matoma, jog pareigūnas priėjo prie vairuotojo, jie kalbėjosi. Nors apeliantas pažymi, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad nusižengimą liudija ir A. J., tačiau pastarasis teigė, jog nematė nusižengimo, tačiau tokie argumentai neduoda jokio pagrindo bylos duomenis vertinti kitaip nei tai padaryta skundžiamoje nutartyje. Iš tikrųjų pareigūnas A. J. tarnybiniame pranešime teigia, kad nematė paties nusižengimo fakto, tačiau taip pat nurodo, jog kitas ekipažo pareigūnas (I. B.) pastebėjo, kad pravažiuojančio automobilio vairuotojas (pagal bylos aplinkybes A. N.) nesegi saugos diržo. Pareigūnas I. B. savo tarnybiniame pranešime išdėstė, kad pastebėjo važiuojantį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatęs jų tarnybinį automobilį, vairuotojas, akivaizdžiai jiems matant, kai važiavo važiuojamąja kelio dalimi, pradėjo segtis saugos diržą, asmuo buvo sustabdytas, paaiškinta, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pareigūnas I. B. kaip liudytojas buvo apklaustas ir apylinkės teismo posėdyje, patvirtino, jog matė, kaip pilietis, pamatęs pareigūnus, pradėjo segtis saugos diržą, pagarsinus tarnybinį pranešimą, patvirtino jame nuodytas įvykio aplinkybes. I. B. parodymai apylinkės teisme nuosekliai atitinka tiek jo tarnybinį pranešimą, tiek ir vaizdo įrašuose užfiksuotas įvykio aplinkybes, todėl nėra pagrindo netikėti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigūno, kuris teismo posėdyje prisiekė sakyti tiesą, nuosekliais paaiškinimais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareigūnas galėjo turėti bent menkiausią suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas, todėl manyti, kad policijos pareigūnas galėjo būti iš anksto neobjektyvus, nėra jokio pagrindo. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje visiškai teisingai pastebėta ir proceso eigoje nenuosekli paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl diržo segėjimo, kadangi iš pradžių A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atbuline eiga išvažiavo iš kiemo, į (duomenys neskelbtini), tada užsisegė saugos diržu ir važiavo toliau (duomenys neskelbtini) į priekį, paskui jau teigė, kad važiuodamas atbuline eiga užsisegė saugos diržą, o vėliau tik pasitaisė jį, kad įsitemptų, pareigūnų pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip asmuo teigia, kad išsisuko ir užsisegė, tačiau apeliaciniame skunde A. N. vėl nurodo, jog nuo važiavimo pradžios buvo užsisegęs saugos diržą. Taigi, kaip matyti, paties apelianto paaiškinimai dėl inkriminuoto nusižengimo aplinkybių nėra nuoseklūs ir iš esmės nepaneigia policijos pareigūno tarnybinio pranešimo bei parodymų.

11. Apeliantas pažymi, jog norėjo dalyvauti nagrinėjime ir viską paaiškinti, tačiau tokia teisė nebuvo suteikta. Iš bylos medžiagos matyti, jog nutarimas ne teismo tvarka buvo priimtas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo apylinkės teismo posėdyje nagrinėtas žodinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo suteiktos galimybės pasisakyti, išdėstyti savo poziciją, atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu peržiūrėti ir vaizdo įrašai, apklaustas liudytojas. Taigi nagrinėjant skundą apylinkės teisme, A. N. buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, ką jis ir padarė.

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog A. N. nesutinka ir su paskirta nuobauda, mano, jog ji per didelė, neatsižvelgta, jog jis yra garbaus amžiaus, nėra jokių sunkinančių aplinkybių ir nėra nuobaudų už KET nesilaikymą. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. ANK 432 straipsnio 1 dalis numato, kad, be kita ko, naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų. Ne teismo tvarka priimtu nutarimu A. N. buvo paskirta 35 eurų bauda. Priešingai nei teigia apeliantas, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo, taip pat į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš duomenų apie asmens baustumą matyti, jog A. N. praeityje yra nesilaikęs KET reikalavimų ir dėl to patrauktas administracinėn atsakomybėn (2022-01-29 kelio ženklo “Įvažiuoti draudžiama” reikalavimo nesilaikymas). Nagrinėjamu atveju apeliantui paskirta mažesnė nei nuobaudos vidurkis, nedaug minimalią ribą viršijanti bauda, kuri, atsižvelgiant į nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma nelaikoma per griežta.

13. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl A. N. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Tai, jog apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nereiškia, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-01-04 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o A. N. pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį yra nubaustas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-01-04 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.