- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- I1-2097-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00607-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. S. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas tenkinti jo skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir – atsakovė ar Teisingumo ministerija) 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (1.34Mr)7R-5023 „Dėl R. S. skundo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-10-04 sprendimo Nr. (1.34Mr)7R-4499“ (toliau ir – Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-08-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-795-900/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-0-00607-2021-0) jam buvo priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su prašymu kompensuoti teismo priteistą žalą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų. Šis pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. Tuomet pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su skundu dėl atsakovės priimto sprendimo. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nusprendė jo netenkinti ir paliko galioti atsakovės priimtą sprendimą nekompensuoti teismo priteistos žalos.
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime paaiškina, kad smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Pažymi, kad Įstatymas, įtvirtindamas asmenų teisę į žalos kompensavimą, nustato ir tam tikrus suvaržymus bei papildomas sąlygas, kurios apriboja galinčių gauti kompensaciją asmenų skaičių. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad smurtinis nusikaltimas - Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika. Taigi, kad nusikaltimas atitiktų smurtinio nusikaltimo sąvoką pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, jog dėl nusikaltimo asmuo patyrė nelengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaryta veika turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei (BK 146-148¹ straipsniai) seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui (BK 149-153 straipsniai).
5. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą“ atsakovė įgaliota įgyvendinti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojos funkcijas, tarp kurių yra ir smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo tvirtinimas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1R-292 „Dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo įgyvendinimo“ 1.2. papunkčiu patvirtintas smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas.
6. Teigia, kad prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryta nusikalsta veika, kuri nepatenka į smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurios žala gali būti kompensuota pagal Įstatymą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-795-900/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-0-00607-2021-0), nustatyta, kad pareiškėjas patyrė žalą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje, nepatenka į smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurių žala gali būti kompensuota pagal Įstatymą. Pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastas buvo įvertintas baudžiamajame procese ir kadangi sužalojimai nepasiekė nesunkaus sveikatos sutrikdymo lygio, remdamasi Įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žalos kompensavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos kompetencijos kompensuoti pareiškėjui ne teismo tvarka iš Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondo programos lėšų pareiškėjui teismo nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą dėl padarytos nusikalstamos veikos.
8. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Teisingumo ministerija 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (1.34Mr)7R-5023 „Dėl R. S. skundo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-10-04 sprendimo Nr. (1.34Mr)7R-4499“.
9. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-795-900/2022 pareiškėjui iš žalą padariusio asmens buvo priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
10. Teisingumo ministerija 2022 m. rugsėjo 12 d. gavo pareiškėjo prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Pareiškėjas prašė iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų jam kompensuoti 3 000 Eur neturtinės žalos dėl padarytos nusikalstamos veikos.
11. Teisingumo ministerija 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (1.34MR)7R-4499 „Dėl žalos kompensavimo iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos (teisminio proceso Nr. 1-01-0-00607-2021-0)“ nusprendė pareiškėjo prašymo dėl neturtinės žalos kompensavimo netenkinti, kadangi padaryta nusikalstama veika nepatenka į smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurios žala gali būti kompensuota iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo.
12. Teisingumo ministerija 2022 m. spalio 14 d. gavo R. S. skundą dėl Teisingumo ministerijos 2022 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (1.34MR)7R-4499 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, panaikinimo.
13. Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. spalio 14 d. skundą, 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. (1.34Mr)7R-5023 „Dėl R. S. skundo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-10-04 sprendimo Nr. (1.34Mr)7R-4499“ konstatavo, kad Teisingumo ministerija, kaip Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytoja, neturi teisinio pagrindo pareiškėjui kompensuoti teismo priteistos neturtinės žalos iš ši fondo programos lėšų, nes nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, kuri nepatenka į smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurio žala gali būti kompensuota pagal Įstatymą.
14. Įstatymo nustatyta 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad smurtinis nusikaltimas – Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika; smurtinių nusikaltimų sąrašą tvirtina Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojas. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodytais atvejais – kitas asmuo, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas, arba jei toks asmuo nužudytas – kitas šioje dalyje nurodytus kriterijus atitinkantis asmuo, kuris dėl to pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą“ Teisingumo ministerija įgaliota įgyvendinti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojos funkcijas, tarp kurių yra ir smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo tvirtinimas.
16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1R-292 „Dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo įgyvendinimo“ 1.2. papunkčiu patvirtintas Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas.
17. Susipažinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-795-900/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-0-00607-2021-0), nustatyta, kad pareiškėjas patyrė žalą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1R-292 „Dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo įgyvendinimo“ 1.2. papunkčiu patvirtintame Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąraše, nėra įtrauktos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos.
19. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, kurios nepatenka į Smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurių padaryta žala gali būti kompensuojama pagal Įstatymą. Pritartina atsakovės argumentui, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastas buvo įvertintas baudžiamajame procese, sužalojimai nepasiekė nesunkaus sveikatos sutrikdymo lygio.
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Teisingumo ministerija, kaip Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytoja, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir pareiškėjui kompensuoti teismo priteistos neturtinės žalos.
21. Teisingumo ministerija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, veikė pagal savo kompetenciją ir Įstatymo nuostatų nepažeidė.
22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog Teisingumo ministerijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Panaikinti Sprendimą remiantis skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.