Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2005 10 22 (duomenys neskelbtini), naktį nuo 4.00 val. iki 7 val. 30 min. ryto gyvenamojo namo virtuvėje, apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su sugyventiniu P. S. metu, tyčia smogė vieną kartą peiliu į krūtinės ląstą, padarydama durtinę-pjautinę krūtinės ląstos priekinės sienos dešinės pusės kiaurinę žaizdą, pažeisdama miego arteriją. Padaryti sužalojimai sukėlė ūmų vidinį bei nedidelį išorinį nukraujavimą, šoką po nukraujavimo, nedidelį galvos smegenų ir plaučių pabrinkimą, dėl to nukentėjusysis mirė vietoje, t. y. J. D. tyčia nužudė P. S.

Kaltinamoji J. D. apklausta teisme dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad P. S. buvo jos sugyventinis. Jis nuolat girtavo. Ji su seserimi ir P. S. gyveno apie 5 metus. Kartu su sugyventiniu ir seserimi E. J. gyveno laikinai nuomojamame name. Kartu su seserimi gerdavo P. S. parsineštus alkoholinius gėrimus. Įvykio vakarą P. S. grįžęs į namus apie 22.00 val. kartu gėrė P. S. parsineštą degtinę. Išgėrus degtinę, P. S. išeidavo ir parsinešdavo dar vieną butelį degtinės. Iš viso jis buvo išėjęs tris kartus. Geriant degtinę, P. S. konfliktavo, prikaišiojo jai neištikimybę, sudavė ranka į ausį, tačiau ji dėl to labai nepykusi ir jie susitaikę, gėrė toliau. Ji jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau girta nebuvo. Geriant paskutinį degtinės butelį jau aušo. Sesuo ėjusi miegoti. Einant pro P. S., jis sugriebęs jai už rūbų ir kairės rankos. Pamačiusi ant greta esančios spintelės gulintį peilį, paėmė jį į dešinę ranką ir laikė, reikalaudama paleisti. Tuo metu P. S. jai kumščiu sudavė į pilvą ir neišlaikęs pusiausvyros griuvo aukštielninkas ant viryklės. Griūdamas jis tempėsi ir ją. Virsdama ant P. S., įdūrė jam į krūtinę rankoje laikomu peiliu. Ji nenorėjusi jam įdurti ir tai atsitiko tik todėl, kad P. S., laikydamas jos ranką ir temdamas už rūbų, ją pargriovė ant savęs. Pamačiusi, kad peilis įsmigo į P. S. krūtinę, peilį ištraukė ir nuvaliusi kraują numetė ant stalo. P. S. paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Jis atsistojo ir, nuėjęs į kambarį, atsigulė ant lovos. Ji pažadinusi seserį. Pasakiusi, kad įdūrė P. S. Namuose nėra telefono, todėl išėjusios pas kaimynus, kad šie iškviestų greitąją pagalbą. Skambino P. S. brolis S. B. Jis su žmona ir vaiku išvažiavo į įvykio vietą. Ji su seserimi taip pat grįžusi į namus, tikrino P. S. pulsą. Medicinos pagalba atvyko maždaug už 20 min. Medikė konstatavo, kad P. S. jau miręs. Ji nenorėjo sužaloti ar nužudyti P. S., mananti, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnei sakiusi, kad tyčia dūrė P. S. tik todėl, kad jai atsibodo tyrimas ir norėjo, kad būtų greičiau baigta byla. Ji sutinka su nukentėjusiųjų pareikštu ieškiniu, tačiau atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą negali, nes neturi lėšų. Ji gailisi, kad nuo sužalojimo P. S. mirė, mano, jog tam įtakos galėjo turėti ir tai, kad ji buvo išgėrusi.

Nukentėjusioji B. Š. parodė, kad jos brolis P. S. pas ją buvo atvažiavęs dviračiu 2005 10 22 naktį, apie 4 val. Jis buvo išgėręs, verkė, skundėsi skausmu šonuose ir nenusisekusiu gyvenimu. Brolis nesiskųsdavo dėl netinkamo J. D. elgesio, tačiau ji žinojusi, kad jis nesutardavo su savo sugyventine ir jos seserimi, tarp jų kildavo ginčai ir muštynės. Brolis dažnai išgerdavo, tačiau jis nebuvo agresyvus, padėdavo jai ūkio darbuose. Brolio laidotuvės kainavo 5430 Lt. Prašo tiek priteisti. Taip pat prašo priteisti ir neturtinę 50000 Lt žalą.

Nukentėjusioji S. Š. parodė, kad jos brolis P. S. ne vieną kartą yra kalbėjęs apie agresyvų J. D. būdą, skundėsi, kad jam sunku su ja gyventi, kad būdavo neįleidžiamas į namą ir jam tekdavo net ir žiemą miegoti pas brolį ant šieno ar miške. Jis padėdavo jai, dirbdavo pas ją. Duodavo broliui maisto produktų, tačiau jis visada prašydavo ir degtinės, sakydamas, kad grįždamas į namus privalo ją parnešti savo sugyventinei J. D. Laidojimo išlaidas apmokėjo sesuo B., brolis S. ir ji, tačiau prašo jas ir neturtinę žalą priteisti B. Š.

Apklaustas teisme nukentėjusysis S. B. parodė, kad 2005 10 22 ryte, apie 7.30 val., į jo namus atbėgo J. D. ir jos sesuo E. J. Jos pasakė, kad nepažįstamas vyras nudūrė jo brolį P. S. Jos buvo girtos ir suprasti jų aiškinimą buvo sunku. Paskambinęs į greitąją pagalbą ir į policiją, kartu su žmona nuvažiavo į J. D. ir E. J. namus. Kambaryje ant lovos rado gulintį negyvą brolį. Jo rūbai buvo kruvini. Brolio sugyventinė J. D. išgėrusi būdavo agresyvi. J. D. ne kartą yra sužalojusi jo brolį, jam ne vieną kartą kvietęs greitąją medicinos pagalbą. 2005 metų vasarą atėjusi į jo namus grasino brolį papjauti, todėl jis įtaręs, kad jo brolį nužudė būtent J. D. Ji vėliau prisipažino policijos pareigūnams nudūrusi P. S. Turtinę ir neturtinę žalą prašo priteisti seseriai B. Š.

Nukentėjusiojo S. B. parodymus patvirtino liudytoja V. B.

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad P. S. lavonas rastas lovoje J. D. ir E. J. gyvenamajame name. Apžiūrint įvykio vietą, ant grindų rastas peilis (b. l. 6-20).

Teismo medicinos specialistas išvadoje konstatavo, kad P. S. buvo sužalotas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, gali būti, kad peiliu ar jo savybes turinčiu daiktu. P. S. mirė nuo krūtinės ląstos priekinės sienos dešinės pusės kiaurinio dešiniosios miego arterijos sužalojimo, sukėlusio ūmų vidinį bei nedidelį išorinį nukraujavimą, šoką po nukraujavimo, nedidelį galvos smegenų ir plaučių pabrinkimą (b. l. 28-31).

Kad sužalojimas padarytas įvykio vietoje rastu peiliu, patvirtina Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto, Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistų išvados. Iš jų matyti, kad ant įvykio vietoje paimto peilio yra žmogaus kraujo pėdsakų, kurie gali priklausyti P. S. (b. l. 37-38), tikėtina, kad tirta P. S. krūtinės odos žaizda ir jo drabužių - megztinio, marškinių bei marškinėlių- durtinis-pjautinis pažeidimas yra padaryti įvykio vietoje paimtu bei tyrimui pateiktu peiliu (b. l. 40-45).

Kaltinamoji J. D. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir apklausiama teisme dėl P. S. sužalojimo aplinkybių davė nevienodus ir nenuoseklius parodymus. Jos parodymus, kad peilį ji pasiėmė tada, kai P. S. prieš ją pavartojo smurtą, sudavęs smūgį į veidą ir į pilvą, kategoriškai paneigia teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. D. kūne objektyvių išorinių sužalojimų požymių, kurie galėjo atsirasti įvykio metu, nėra. Medicinos specialistų išvados duomenys paneigia ir J. D. teiginius, jog P. S. rankoje laikomu peiliu įdūrė tada, kai P. S. traukiama ant jo užgriuvo. Specialistų padarytoje išvadoje teigiama, kad esant kaltinamosios nurodytoms aplinkybėms-virstant visu svoriu ant griūvančio atbulo P. S., sužalojimas turėjo būti padarytas kairėje, o ne dešinėje krūtinės pusėje (b. l. 52-63). Šias išvadas medicinos specialistas grindė atsižvelgdamas į padaryto sužalojimo kanalo kryptis. Nesutikti su tokia medicinos specialistų padaryta išvada teismas neturi pagrindo.

Kaltinamosios sesuo E. J. yra mirusi. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė įvykio aplinkybes iki ir po P. S. sužalojimo. Ji nematė, kada ir kaip buvo mirtinai sužalotas P. S., nes miegojo, tačiau jos duoti parodymai yra reikšmingi sprendžiant J. D. parodymų patikimumą ir jos kaltės klausimą. E. J. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 83-91) parodė, kad 2005 10 22 P. S. grįžo į namus girtas, parsinešė butelį degtinės, kurią išgėrę kartu. P. S. dar du kartus ėjęs parsinešti degtinės. Begeriant jis konfliktavo su J. D., bet jie susitaikydavo. Ginčo metu sesuo sudavusi ranka P. S. į veidą. Dėl to, kad ji papriekaištavo seseriai dėl netinkamo elgesio, sesuo su pliauska jai praskėlusi galvą. P. S. smurto prieš J. D. nevartojo. Apie 3 val. ji nuėjusi miegoti, o jos sesuo ir P. likę gerti virtuvėje. Apie 6 val. ją pažadinusi sesuo. Rankoje ji laikė peilį, pasakė, kad peiliu įdūrusi sugyventiniui į krūtinę. Nuėjusi į kambarį, ant lovos pamačiusi gulintį negyvą P. S. Išgėrusi J. D. tapdavo agresyvi, mušdavosi su sugyventiniu. Nuo smurtaujančios sesers nukentėdavo ir ji. Jos parodymus patvirtina Teismo medicinos specialisto išvada. Joje konstatuota, kad E. J. pakaušio dešinėje pusėje padaryta muštinė žaizda kietu buku daiktu (b. l. 93).

E. J. sužalojimo faktas, nukentėjusiųjų, liudytojos parodymai patvirtina J. D. agresyvumą, kad išgėrusi J. D. sukeldavo konfliktines situacijas, muštynes. Byloje surinkti duomenys neleidžia teigti, kad kaltinamoji J. D. sužalojo peiliu P. S. būdama labai susijaudinusi dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio poelgio ar peržengdama būtinosios ginties ribas. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad įvykio metu kaltinamoji J. D. buvo agresyvi, smurtavo prieš savo sugyventinį ir seserį, dėl ko atmetama tikimybė, jog prieš ją buvo pavartoti neteisėti veiksmai ar ją įžeidžiantys poelgiai, sukėlę jos staigų susijaudinimą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad įvykio metu nebuvo iškilusios kokios nors aplinkybės, suteikiančios J. D. teisę į būtinąją gintį. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad J. D. įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. D., nukentėjusiųjų, liudytojos parodymai, specialistų išvadų duomenys patvirtina nukentėjusiajam P. S. padarytų sužalojimų lokalizaciją ir jų sunkumą. Jie leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji J. D. tyčia nužudė P. S. Kaltinamoji P. S. dūrė peiliu į krūtinę vieną kartą. Teigti, kad J. D. veikė tiesiogine tyčia, nėra pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad po dūrio peiliu į krūtinę P. S. nesipriešino. Turėdama tiesioginę tyčią nužudyti P. S., kaltinamoji galėjo toliau tęsti savo nusikalstamą veiką, t. y. smogti peiliu P. S. ir daugiau kartų, tačiau ji šių veiksmų neatliko, o pažadinusi seserį, rūpinosi iškviesti medicinos pagalbą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. D. veikė netiesiogine tyčia, nes smogdama peiliu P. S. į krūtinės ląstą, kaltinamoji suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad atims gyvybę ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamosios J. D. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. kaip nužudymas, nesant šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas pažymi, kad kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą. Kaltinamoji tik iš dalies pripažįsta, kad girtumas galėjo turėti įtakos nusikaltimo padarymui, nes ji nebuvo girta, tačiau bylos duomenys leidžia teigti, jog įvykio metu kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Tokią išvadą leidžia daryti ta faktinė bylos aplinkybė, jog praėjus po įvykio ne mažiau kaip 5 valandoms, alkoholio tikrintuvu J. D. buvo nustatytas 0,6 prom. alkoholio kiekis. Tai leidžia teigti, kad J. D. nusikaltimo įvykdymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. J. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą, kaltinamosios asmenybę, kad sukelti negrąžinami padariniai. Nesant kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Visais atvejais, kai žala padaroma nusikaltimu, už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (BPK 109 str., CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. l d.). Byloje nėra pateikti duomenys apie visas turėtas P. S. laidojimo išlaidas. Civilinis nukentėjusiųjų ieškinys pareikštas 5430 Lt. 2900 Lt šios sumos sudaro paminklo pastatymas, likusi 2530 Lt laidojimo išlaidų dalis laikytina pagrįsta, nes teigti , kad ji yra aiškiai per didelė, nėra pagrindo.

Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į padarytos turtinės žalos dydį, bet ir į pasekmes, žalą padariusios J. D. kaltę, jos turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji J. D. iki nusikaltimo padarymo nedirbo, turto, iš kurio būtų galima išieškoti padarytą žalą, neturi. Teismas mano, kad nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai paaiškino, kad turėtas laidojimo išlaidas apmokėjo bendrai, tačiau prašo priteisti padarytą turtinę ir neturtinę žalą B. Š. Prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 308 str. teismas

nusprendžia:

J. D. dėl tyčinio P. S. nužudymo pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 11 metų, atliekant bausmę pataisos namuose.

Kardomąją priemonę- namų areštą- pakeisti į suėmimą ir suimti J. D. teismo salėje.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2005 10 22 iki 2005 10 24. Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš J. D. 5430 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo B. Š.

Priteisti iš J. D. 85 Lt proceso išlaidų valstybei.

Daiktus- P. S. rūbus, peilį, šukes, nuosprendžiui įsiteisėjus,- sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajai nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.