- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-496-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- L. S.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, N. V. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atskiruosius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl motinos valdžios apribojimo, atsakovės L. S. ieškinį D. K. dėl jos mažametės dukters D. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ja - dukters motina L. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. K. prašė laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią dukros D. K. atžvilgiu kol vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 ir kol baudžiamoji byla bus išnagrinėta. Nurodė, kad su atsakove jie turi dukrą D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė su savo draugu ar sugyventiniu tvirkindama dukrą, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku ir tokiu amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką dukrai.
Ieškovė L. S. 2009-12-23 pateikė ieškinį ir prašė nustatyti nuolatinę D. K. gyvenamąją vietą su ja. Nurodė, kad ji sugeba ir gali tinkamai rūpintis dukrele, jokių objektyvių priežasčių, kurios galėtų trukdyti buvimą kartu ir tinkamą jos rūpinimąsi nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-718-825/2010 nutraukė; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-08 įsakymą Nr. A – 3833 dėl D. K. laikinosios globos nustatymo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-12 įsakymą Nr. A – 3880 dėl D. K. laikinosios globos nustatymo pakeitimo; nustatė D. K. gyvenamąją vietą su L. S.. Konstatavo, kad ieškovas D. K. mirė, todėl atsižvelgdamas į ginčo teisinio santykio pobūdį ir byloje pareikšto pagrindinio reikalavimo ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusio ieškovo asmeniu, kad ieškovas savo ieškinyje yra nurodęs, kad jis yra vaiko tėvas ir, kad jis teikia reikalavimą vadovaujantis CK 3.180 str., sprendė, kad pagal byloje pareikštą reikalavimą nei materialiųjų, nei procesinių teisių perėmimas negalimas, ir tai sudaro teisines prielaidas nutraukti civilinę bylą CPK 293 str. 7 p. pagrindu. Netgi esant bent vienam iš reikalavimų, susijusių su proceso šalies asmeniu, netikslinga bylą skaldyti į atskiras bylas. Pagal CK 3.182 str., esant teisiniam pagrindui, kiti asmenys gali kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo ar apribojimo panaikinimo, bet šios bylos nagrinėjime šalies pakeitimas kita netikslingas dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nuo bylos iškėlimo dienos, 2008-12-23, nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, t.y. nesistengė, kad teismo procesas būtų baigtas greitai. Ieškovas prašė laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią dukros D. K. atžvilgiu kol vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 ir kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-23 nutartimi uždraudė atsakovei matytis su dukra D. K. iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2009-04-27 nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-23 nutartį ir leido atsakovei bendrauti su dukra dalyvaujant Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartimi nustatė susitikimų vietą ir laiką: atsakovė bendrauja su dukterimi dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Psichologinės paramos ir konsultavimo centro patalpose, (duomenys neskelbtini), kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 iki 11 val., kur dukrą pristatyti įpareigojamas ieškovas. Vilniaus apygardos teismas 2009-12-15 nutartimi pakeitė laikinąją bendravimo tvarką: nustatė, kad atsakovė bendrauja su dukterimi dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos parinktoje vietoje kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 iki 11 val., į kurią pristatyti D. K. įpareigojama jos globėja N. V.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. A – 3833 dėl D. K. laikinosios globos nustatymo, likusiam be tėvų globos vaikui D. K., nustatė laikinąją globą ir globos vietą nustatė viešojoje įstaigoje, Vilniaus universitetinės ligoninės filialo Vaiko raidos centre. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A – 3880 dėl D. K. laikinosios globos nustatymo pakeitimo, D. K. globėja skyrė N. V., nustatant globos vietą (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino, ar minimi įsakymai yra teisingi, teisėti, ar jie priimti kompetencijos ribose, tačiau konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog 2009-10-08 ar 2009-10-12 D. K. būtų likusi be tėvų globos. Taikos sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-19 nutartimi, D. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu.
Nurodė, kad byloje nėra net užuominų, absoliučiai jokių įrodymų, kad atsakovės elgesys yra neleistinas ir pažeidžia nepilnamečio vaiko socialines teises ir interesus, darytų ypatingą žalą vaiko dvasiniam vystimuisi, kad ji būtų kalta dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti. Vilniaus apygardos prokuratūros raštas su pridedama kaltinamojo akto išvada leidžia teigti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 23 – 1 – 00834 – 08 atsakovė apklausta liudytoja, todėl laukti, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, nėra jokio teisinio pagrindo. Netgi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato pažymoje dėl baudžiamosios bylos Nr. 23 – 1 – 00834 – 08, kuri yra minima ieškovo ieškinyje, nėra minima atsakovė.
Pažymi, kad teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius remiantis CK 3.161 str. 3 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintu principu, konvencijos 7 str. 2 d., 9 str. 1 d. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. Bylos duomenys rodo, kad vaikas negyvena su motina dėl susiklosčiusių aplinkybių, dėl vaiko tėvų buvusių tarpusavio santykių. Sprendė, kad motina yra pasiruošusi tinkamai įgyvendinti motiniškas teises ir pareigas dėl vaiko, yra realios motinos galimybės užtikrinti pagrindines vaiko teises gyventi ir sveikai vystytis, vaiko ir motinos tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai yra pakankami. Mirus asmeniui, su kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta, nustoja galioti ir taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-19 nutartimi, sąlyga, kad D. K. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu. Kad nebūtų teisinių neaiškumų, teismas nutarė D. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-08 įsakymą Nr. A – 3833 ir 2009-10-12 įsakymą Nr. A – 3880 dėl D. K. laikinosios globos nustatymo ir pakeitimo panaikino. Teismas nurodė, kad institucijų teikiančių išvadą, savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybų elgesys yra netinkamas.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Jeigu teismas nutraukė bylą, tai jis negalėjo spręsti jokių reikalavimų – negalėjo patenkinti L. S. reikalavimo nustatyti su ja mažametės D. K. gyvenamąją vietą. Nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas pripažįsta, kad bylos dalyje, dėl laikino motinos valdžios apribojimo, yra galimas D. K. procesinių teisių perėmimas, tačiau bylą nutraukė CPK 293 str. 1 d. 7 p. pagrindu, motyvuodamas tuo, kad nurodytos civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė, kas logiškai nesuprantama. Remiantis CPK 259 str. 1 d., vaiko gyvenamosios vietos nustatymas nutartimi yra negalimas. Teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, nustatė mažametės gyvenamąją vietą su atsakove, grubiai pažeisdamas Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Teismas nesivadovavo nei CPK 45 str. dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, nei CPK 48 str., reglamentuojančiu procesinį teisių perėmimą. Teismas privalėjo parengiamajame teismo posėdyje dalyvaujantiems valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams pasiūlyti į bylą įstoti kaip ieškovui arba kaip trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, dėl motinos valdžios apribojimo. Teismui dėl 2010-05-11 paskirto parengiamojo teismo posėdžio buvo pateiktas prašymas atidėti posėdį, nes sirgo ir nurodė, kad ruošiasi įstoti į bylą kaip tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Teismas privalėjo atsižvelgti į jos prašymą, nes vadovaudamasi CPK 3.182 str. 2 d., ruošėsi pateikti ieškinį kaip globėja dėl mažametės motinos L. S. motinos valdžios apribojimo. Mano, kad teismas mažametės globėjai privalėjo pasiūlyti įstoti į bylą ieškove arba trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, tačiau to nepadarė. Neišnagrinėjus baudžiamosios bylos ir nepriėmus galutinio sprendimo dėl mažametės seksualinio išnaudojimo, mažametė negali būti grąžinta atsakovei, nes ji yra nukentėjusioji byloje, o kaltinamasis - mažametės motinos draugas. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nėra baigtas iki šiol ir atsakovei dar gali būti pareikšti įtarimai. Baudžiamojoje byloje yra 2009-10-06 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurioje kategoriškai pasakyta, kad įtarimai atsakovei nepareikšti nepagrįstai. Teismas panaikindamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-08 įsakymą Nr. A-3833 ir 2009-10-12 įsakymą Nr. A-3880 dėl D. K. laikinosios globos nustatymo, neįtraukė į bylą tuos aktus priėmusį asmenį, Kauno rajono savivaldybės administraciją, tuo iš esmės nuspręsdamas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Šioje byloje nebuvo pareikštas joks reikalavimas, susijęs su nurodytais individualiais administraciniais aktais, todėl teismas išėjo iš reikalavimo ribų. D. K. nuo 2008 m. vasaros visą laiką gyveno su tėvu ir jo tėvais V. A. K. ir L. K. adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2009-10-13 D. K. gyvena su trečiuoju asmeniu, greta jos tėvų. Mažametė labai prisirišusi prie jos ir kitų šeimos narių bei senelių. Su atsakove mažametė negyvena dvejus metus. Todėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove jai padarys neatitaisomą žalą. Pažymi, kad teisėjas 2010-03-17 surašė nutartį atlikti psichologinę konsultaciją Šios psichologinės konsultacijos pagrindu surašytame dokumente nurodyta, kad mažametė sako, kad labai myli N. (t.y. N. V.). Be to, byloje esančiame 2010-02-20 VŠĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras" rašte Nr. SD-56 „Dėl N. V. globėjos pareigų atlikimo" nurodyta, kad į socialinės darbuotojos klausimą kodėl ji, kaip kiti vaikai, negyvena su savo mama, mergaitė paaiškino: „nes trys vyrai ateina pas mamą". Tame pačiame dokumente nurodyta, kad D. pasakė, jog ji nori visą laiką gyventi su N.. Šio minimo rašto dalyje „Prieraišumas ir išsiskyrimas" nurodyta, kad prieš paskiriant N. D. globėja, mergaitė buvo labiausiai prisirišusi prie tėvo ir senelių. Dabar jai pačiu svarbiausiu žmogumi tampa teta, nes kasdien rūpinasi mergaite, skiria jai emocinės šilumos, stengiasi atsižvelgti į vaiko praeities išgyvenimus, formuoti saugų prieraišumą. Todėl teisėjas, visiškai neatsižvelgdamas į vaiko norus, nutartimi, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su įtariamojo pedofilo A. Ū. drauge L. S., taip pažeisdamas prioritetinius vaiko interesus į saugią ir ramią vaikystę.
Mano, kad teisėjas, nutardamas skubiai vykdyti nutarties dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, iš esmės pažeidė vaiko teises ir prioritetus. Vaikas jau dveji metai negyvena su atsakove ir matosi su ja tik du kartus per savaitę po dvi valandas. Atsakovė nuo 2009-10-06 iki 2009-12-17 neatvyko nei į vieną pasimatymą su dukra. Paimti šiuo metu mažametę mergaitę iš jai įprastos aplinkos ir perduoti įtariamojo pedofilo draugei L. S., yra neįmanoma. Sužinojusi, kad mama ją atvažiuos pasiimti, mergaitė pradėjo verkti ir sakė, kad ji su ja nevažiuos. Be to, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas neįeina į skubiai vykdytinus sprendimus, nes nei CPK 282 str., nei CPK 283 str. nenumato galimybės leisti skubiai vykdyti sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jeigu teisėjas, vadovaudamasis CPK 283 str. 1 d. 5 p., leido skubiai vykdyti nutarties, kuria nutraukta byla, dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai jis vadovaujantis CPK 283 str. 2 d. įtvirtinta norma, kad leisdamas sprendimą skubiai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais, privalėjo pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo įvykdymo atgręžimą tam atvejui, jeigu teismo sprendimas, jį įvykdžius, bus panaikintas. Akivaizdu, kad šis skubaus sprendimo vykdymo atvejis išimtinai susijęs su turtiniais reikalavimais, nes nėra jokios galimybės užtikrinti sprendimo įvykdymo atgręžimą vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atveju. Mano, kad nutartis vykdyti sprendimą skubiai prasilenkia su logika, neatitinka įstatymo reikalavimų ir tokios teisėjo nutarties priėmimas laikytinas piktnaudžiavimu tarnyba. Nurodo, kad nebuvo išnagrinėtos jokios aplinkybės, susijusios su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, parengiamajame teismo posėdyje byla buvo nutraukta, ir neišsprendus bylos iš esmės, nedalyvaujant procese dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nei ieškovui, nei atsakovui, teismas savo iniciatyva 2010-05-14 nutartimi nustatė vaiko gyvenamąją vietą. Teismo nutartyje išdėstyti motyvai, kad galima iškelti atskirą bylą dėl motinos valdžios apribojimo, yra visiškai nelogiški ir nepagrįsti, nes būtent netinkamos šalies pakeitimo institutas ar procesinio teisių perėmimo reglamentavimas būtent numato efektyvų teisių gynimą toje pačioje byloje, neužvedant atskiros bylos.
Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas savo iniciatyva panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, kurie nebuvo skundžiami teismui ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas, spręsdamas skundžiama nutartimi panaikintų įsakymų teisėtumo klausimą, ar juos panaikindamas, į procesą privalėjo įtraukti ir Kauno miesto savivaldybės administraciją, kurios priimtus teisės aktus panaikino. Todėl teismas, nutardamas dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens - Kauno miesto savivaldybės administracijos teisių ir pareigų, pažeidė procesinės teisės normas, išdėstytas CPK 266 str. ir tai yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Teismas nurodė, jog nutraukdamas civilinę bylą netiria ir nenagrinėja įrodymų, tačiau dėl kai kurių nutartyje išdėstytų teismo teiginių kyla pagrįstos abejonės.
Žemesnės instancijos teismas
Apie tai, kad D. K. yra likusi be tėvų globos, buvo nustatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje, gavus Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimo dėl vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos bei vaiko laikino apgyvendinimo aktą. Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-10-05 sprendime Nr. SD-834 „Dėl vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos" buvo įvertinta D. K. šeimoje esama padėtis: D. K. paskelbta paieška, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartimi Nr. 2-2123-752/2009 nustatyta vaiko bendravimo su atsakove tvarka bei pavojus vaiko saugumui. Šių dokumentų kopijas ir kitą su D. K. laikinąja globa susijusią medžiagą teismo prašymu Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui 2010-03-10 raštu Nr. 19-2-944. Todėl nepagrįsti ir neatitinkantys byloje pateiktų duomenų ir įrodymų teismo motyvai, kad byloje nėra duomenų, jog 2009-10-08 ar 2009-10-12 D. K. būtų likusi be tėvų globos. Teismas, panaikinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ir be įrodymų tyrimo ir vertinimo išspręsdamas D. K. gyvenamosios vietos klausimą, pažeidė CPK 185 str. nuostatas, nes neįsitikino, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Kauno miesto savivaldybės administracijos priimti įsakymai dėl D. K. laikinosios globos byloje nebuvo ginčijami, todėl teismas negalėjo spręsti dėl jų teisėtumo ir jų naikinti. Teismas neatsižvelgė į materialinės teisės normas, įtvirtintas Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose, 23.2 p. Nors D. K. su tėvu gyveno Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). Sprendžiant D. K. laikinosios globos nustatymo klausimą, jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, todėl laikinoji globa teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstai nustatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad bylos duomenimis D. K. ir D. K. gyvenamoji vieta buvo Kauno rajone, o ne mieste. Byloje esantys Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-06-03 išvada Nr. 19-6-188 ir 2009-06-19 raštas Nr. 19-2-2046 patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pagal savo kompetenciją ir jo žinioje esančią informaciją tinkamai įvykdė teismo įpareigojimus, todėl nepagrįstu ir prieštaraujančiu CPK 183, 185 str. laiko teismo motyvą (teiginį), kad institucija, teikianti išvadą, savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, netinkamą elgesį byloje. Teismo motyvas, kad „jau pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos privalo pateikti išvadą dėl ginčo, t. y. nėra numatyta galimybė išvadą pateikti po įrodymų civilinėje byloje ištyrimo“, yra nepagrįstas ir prieštarauja CPK 251 str. 3 d., 252 str. Byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl nebuvo procesinės stadijos, kurioje teikiama valstybės ir savivaldybių institucijų išvada. Dėl šių aplinkybių pats teismas, pažeisdamas procesines teisės normas - CPK 251 str. 2 d., 252 str., kartu pažeidė ir išvadą byloje teikiančių institucijų - tarp jų ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus teises, tuo pačiu atimdamas galimybę kuo išsamiau ir pilniau įvykdyti teisės aktuose numatytas pareigas, taip užtikrinant galimybę kiek galima teisingiau išspręsti bylą. Teismas, priimdamas nutartį nesprendė ginčo, tačiau nustatė vaiko gyvenamąją vietą, tuo pažeisdamas materialinės teisės normą CK 3.178 str. 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis CPK 252 str. 1 d., 2009-06-03 išvadoje Nr. 19-6-188 ir 2009-06-19 rašte Nr. 19-2-2046 ne tik nurodė, kad išvadą pateiks po įrodymų civilinėje byloje ištyrimo, bet ir paaiškino realias priežastis, kodėl pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje jos teismui negali pateikti. Vaiko gyvenamosios vietos klausimą teismas išsprendė be bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, ir tai galėjo nulemti neteisingas, nepagrįstas įrodymais, teismo išvadas. Be to, teismas, nagrinėjęs bylą 2010-05-11 parengiamajame teismo posėdyje, vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadų neprašė. Mano, kad išdėstyti procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą institucija, duodanti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atskiruoju skundu.
Atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, N. V. atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Mano, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o trečiojo asmens skundą tenkinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nurodo, kad tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų negali pretenduoti į ginčo objektą, todėl jo suinteresuotumas yra tik procesinio pobūdžio. Mirus ieškovui, t. y. procese likus vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kadangi ieškovo teisės ir pareigos yra asmeninės, neturtinės, tai pagal CPK 48 str. jos negali būti perimamos. Teismas teisingai vadovavosi teisinėmis normomis ir teisingai nusprendė, kad pagal byloje pareikštą reikalavimą nei materialiųjų, nei procesinių teisių perėmimas negalimas ir tai sudaro teisines prielaidas nutraukti civilinę bylą CPK 293 str. 7 p. pagrindu. Teismas teisingai pastebėjo ir įvertino, kad ieškovas nuo bylos iškėlime dienos nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nesistengė, kad teismo procesas būtų baigtas greitai ir kuo ekonomiškiau. Remiantis CPK 376 str., teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl teismo nutartį naikinti vien dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo ir šio proceso teisės pažeidimo nėra pagrindo. Tai neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui, o tik sudarytų naują pagrindą bylos vilkinimui bei vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei šalims, nei teismui nepavyko surinkti įrodymų, kad atsakovė yra prisidėjusi prie mergaitės tariamo tvirkinimo, nes tai yra visiškas absurdas ir trečiojo asmens bei ieškovo išsigalvojimai. Trečiojo asmens teiginys, jog A. Ū. yra jos draugas, nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jos elgesys yra (buvo) neleistinas ir pažeidžia nepilnamečio vaiko socialines teises ir interesus, daro ypatingą žalą vaiko dvasiniam vystimuisi, kad ji būtų kalta dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti. Baudžiamojoje byloje ji buvo apklausta kaip liudytoja ir laukti kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla nėra jokio teisinio pagrindo ir nėra jokio moralinio pagrindo traumuoti mažametę mergaitę ir atskirti ją nuo motinos, taip pat nėra nei vienos sąlygos numatytos CK 3. 180 str. 1 d. Tretysis asmuo, teigdama, jog D. K. nenori gyventi su savo motina, kad jos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove padarys neatitaisomos žalos ir mergaitei dabar svarbiausiu žmogumi tampa teta, jokių svarių argumentų ar įrodymų, kurie įrodytų jos teiginių tikrumą, nepateikė. Tai yra tik trečiojo asmens pamąstymai bei teiginiai, nes ji akivaizdžiai stengiasi, kad mergaitė nenorėtų bendrauti su mama. Tokiu būdu tretysis asmuo sąmoningai klaidina teismą ir siekia susilpninti jos ir mergaitės biologinį ir emocinį tarpusavio ryšį, tuo darydama didelę žalą vaiko psichikai. Neigiamos įtakos vaiko prisirišimo formavimuisi gali turėti kitų asmenų savanaudiškas vaiko nustatinėjimas prieš motiną, siekiant dirbtinai sumenkinti jos autoritetą. Statydami mergaitę prieš televizijos kameras ir liepdami jai sakyti, kad ji nenori pas mamą, nuteikinėdami prieš ją, nors tai ir prieštarauja mergaitės norams, taip elgdamiesi, jie daro nusikaltimą, traumuoja mergaitę. CK 3.271 str. numato vaiko globėjo pareigos, tačiau šiuo atveju jos yra grubiai pažeidinėjamos ir mergaitė yra psichologiškai žalojama. Teismas teisingai konstatavo, kad D. K. negyvena kartu su jos motina dėl susiklosčiusių aplinkybių, dėl tėvų buvusių tarpusavio santykių. Teisingai įvertino ir padarė išvadą, kad ji yra pasiruošusi tinkamai įgyvendinti motiniškai teises ir pareigas dėl vaiko. Kad yra realios galimybės užtikrinti pagrindines vaiko teises gyventi ir sveikai vystytis, ir, kad mergaitės bei jos tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai yra pakankami. Teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas ir jo padarytos išvados yra pripažintinos pagrįstomis, nutartis yra teisėta, pagrįsta, ir nėra pagrindo jos pakeisti.
Atsiliepimu į Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, atsakovė L. S. nurodo, kad apeliantė nėra proceso dalyvis ir neturi teisinio suinteresuotumo byloje. Pagal CPK 305 str. apeliacinį skundą turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą turi būti atsisakyta priimti. Mano, kad teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į institucijų, duodančių išvadą dėl vaiko, netinkamą elgesį byloje. Vaiko teisių apsaugos institucijos nepateikė jokių įrodymų, kad jos elgesys neleistinas ir pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus, daro ypatingą žalą dvasiniam vaiko vystimuisi. Atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinant Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį, pirmiausia bus pažeistos vaiko, D. K., pagrindinės teisės, numatytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-18 straipsniuose. Mano, kad pastarųjų dienų įvykiai Garliavoje įrodo, kad globėja ir vaiko seneliai daro didelį psichologinį spaudimą vaikui. Mano, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis visiškai pagrįsta ir teisėta, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Trečiojo asmens N. V. atskirasis skundas tenkintinas, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 337 str. 3 d.).
Apeliacinis procesas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K., gim. 2004 m. vasario 19 d. yra ieškovo D. K. ir atsakovės L. S. dukra. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-19 nutartimi buvo patvirtinta D. K. ir L. S. taikos sutartis, pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, D. K., šalys aptarė motinos ir dukters bendravimo tvarką.
Ieškovas Kauno miesto apylinkės teismui 2008-12-22 pateikė ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo atsakovei L. S., kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei bendrauti su dukra. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-23 nutartimi L. S. uždraudė matytis su dukra D. K. iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2009-04-27 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-23 nutartį pakeitė ir leido atsakovei L. S. bendrauti su dukra D. K., dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-08 nutartimis nustatė tokią bendravimo tvarką: L. S. bendrauja su dukra D. K., dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Psichologinės paramos ir konsultavimo centro patalpose, (duomenys neskelbtini), kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 iki 11 val., kur pristatyti D. K. įpareigojamas D. K.. Teismas civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08.
Vilniaus apygardos teismas 2009-12-15 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartį, kurią sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08, iš esmės paliko nepakeistą, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pakeitė iš dalies, nurodydamas, kad L. S. su dukra bendrauja dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje, kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9.00 iki 11.00 val., į kurią pristatyti D. K. įpareigojama jos Globėja N. V. (t. 1, b. l. 3-4, 9-14, 17-18, 108-111, 112-113, 195-202).
Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2009-10-05 sprendimu Nr. SD – 834, atsižvelgdamas į tai, kad mažametės D. K. tėvui D. K. nuo 2009-10-05 paskelbta paieška, o su motina vaikas bendrauja pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartimi nustatytą tvarką, laikinai paėmė vaiką iš darželio, esančio (duomenys neskelbtini) ir patalpino į Vaiko raidos centrą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-08 įsakymu Nr. A-3833, likusiai be tėvų globos D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatė laikinąją globą nuo 2009-10-05. Globos vietą nustatė VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės filialo Vaiko rados centre, (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-12 įsakymu Nr. A-3880, įsakymas Nr. A-3833, priimtas 2009-10-08, pakeistas ir nuo 2009-10-12 D. K. globėja skirta N. V., gyv. (duomenys neskelbtini), nustatant globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje.
Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinę bylą dėl motinos valdžios apribojimo atsakovei L. S. priėmė savo žinion 2010-02-26 (t. 2, b. l. 89, 110-127).
L. S. Kauno miesto apylinkės teismui 2009-12-23 pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovu byloje nurodė D. K., kurio gyvenamoji vieta jai buvo nežinoma. Šią bylą Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė savo žinion 2010-03-22 nutartimi (t. 3, b. l. 9-10, 131). Teismui tuo metu jau buvo žinoma, kad D. K. globėja paskirta N. V., ir vaikas gyvena su globėja, tačiau teismas nesprendė klausimo dėl jos patraukimo atsakove CPK 45 straipsnio pagrindu.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-04-12 nutartimi civilines bylas dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sujungė. Kita 2010-04-12 nutartimi, civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino ir paskyrė parengiamąjį posėdį 2010-05-11. Prieš posėdį, 2010-05-07, teisme gautas D. K. mirties išrašas, o 2010-05-10 trečiojo asmens N. V. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos ir ketinimo įstoti į bylą su savarankiškais reikalavimais (t. 3, b. l. 142, t. 14, b. l. 82-83, 106, 113-114).
Kėdainių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą parengiamajame posėdyje, 2010-05-14 nutartimi civilinę bylą nutraukė.
Priėmęs nutartį civilinę bylą nutraukti, nusprendė: Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, panaikinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-08 įsakymą Nr. A-3833 dėl D. K. laikinosios globos nustatymo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-12 įsakymą Nr. A-3880 dėl D. K. laikinosios globos nustatymo pakeitimo panaikinti. D. K. gyvenamąją vietą nustatė su L. S. (t. 14, b. l. 121-127).
CPK 496 straipsnio pagrindu nurodė, kad nutarties dalis dėl D. K. gyvenamosios vietos nustatymo su L. S., vykdytina skubiai.
Šios aplinkybės liudija, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas nutrauktoje byloje sprendė ne tik procesinius, bet ir materialinius klausimus: išsprendė vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, kas neatitinka CPK 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, bylas nagrinėti pagal asmenų, kurių teisės pažeistos, ar kitų asmenų ar pareigūnų, kuriems teisė suteikta įstatymu, pareiškimus, prašymus, ieškinius.
Įstatymas reglamentuoja, kad prašymą dėl vaiko atskirimo nuo tėvų (tėvo ar motinos), taip pat dėl vaiko laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali paduoti asmenys, nurodyti CK 3. 182 straipsnyje: vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija, prokuroras ar globėjas (CPK 400 str.). Teismo sprendimu tėvų (ar vieno iš jų) valdžia vaikams apribojama arba ieškinys atmetamas (CPK 406 str. 1 d.). Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kreiptis į teismą gali ne tik vaiko tėvai, bet ir globėjai (rūpintojai). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3. 169 str. 2 d.).
Nurodytų teisės normų pagrindu darytina išvada, kad ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvų valdžios apribojimo nagrinėjami ieškinio teisena, nustatyta CPK XIX skyriuje, o šios kategorijos bylose teismas ginčą išsprendžia priimdamas sprendimą.
Bylos, susijusios su nepilnamečiais vaikais, sprendžiamos vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, o vaikas, gebantis išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausomas teisme. Nagrinėjant šios kategorijos ginčus, būtina valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada dėl ginčo (CPK 404 str. 1 d.). Įstatymas reglamentuoja, kad teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose yra aktyvus (CK 3. 164, 3. 174, 3. 177, 3. 178 str., CPK 376 str.).
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-04-12 nutartimi civilinę bylą dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išnagrinėjo pažeisdamas šios kategorijos byloms nustatytą privalomą bylos nagrinėjimą ieškinio teiseną. Pažeidė nepilnamečio vaiko globėjos N. V. procesines teises (CPK 45, 48 str.), kuri, mirus vaiko tėvui D. K., turėjo būti patraukta atsakove. Be pagrindo padarė išvadą, kad mirus D. K., negalimas procesinių teisių perėmimas byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvų valdžios apribojimo (CK 3. 174, 3. 182, CPK 45, 48 straipsniai).
Visi aptarti pirmosios instancijos teismo procesinių teisės normų reikalavimų pažeidimai sukelia procesinius teisinius padarinius, reiškiančius, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Šių padarinių apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali, todėl apskųsta nutartis panaikinama ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas, kurio pagalba galima atstatyti pažeistą dalyvaujančių byloje asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmojoje instancijoje. Priešingu atveju, bylos užbaigimas, priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad dalyvaujantys byloje asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismine instancija.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. Procesinių teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Įstatymas reglamentuoja, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str.). Į bylą neįtraukto asmens paduotą apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti CPK 315 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Kėdainių rajono apylinkės teismas, gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atskirąjį skundą, priėmė jį. Kadangi šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl šio skundo nagrinėjimo nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinį procesą pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties, nutraukti.