- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-1054-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- UAB „ALTAS komercinis transportas“
- Atsakovas
- UAB „Pelyša“, R. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „ALTAS komercinis transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6962-101/2010 pagal ieškovo UAB „ALTAS komercinis transportas“ ieškinį atsakovams UAB „Pelyša“ ir R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „ALTAS komercinis transportas“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Pelyša“ 24 990,00 Lt skolos, 1 269,36 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Pelyša“ turto areštą, o jo nepakankant, atsakovo R. B. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą. Nurodė, kad skolos suma nėra maža, atsakovo UAB „Pelyša“ vardu nėra registruota nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, neregistruotą turtą yra itin lengva perleisti tretiesiems asmenims, atsakovai iki šiol elgėsi nesąžiningai, todėl tikėtina, kad jų elgesys nepasikeis. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovo R. B. turtui dėl jo subsidiarios atsakomybės už UAB „Pelyša“ prievoles.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Areštavo UAB „Pelyša“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias jam ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti ar kitaip suvaržyti turtą, o šių piniginių lėšų nesant ar nepakankant – areštuoti R. B. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias jam ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti ar kitaip suvaržyti turtą. Leido UAB „Pelyša“ ir R. B. iš areštuotų lėšų išmokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su UAB „ALTAS komercinis transportas“.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos jo, t.y. R. B., turtui. Nurodė, kad ieškovo minimi darbai (paslaugos), už kuriuos UAB „Pelyša“ liko skolingas ieškovui, buvo užsakyti ir atlikti UAB „Pelyša“ naudai ir interesais, todėl bet kokia atsakomybė dėl juridinio asmens prievolių turi kilti būtent juridiniam asmeniui, o ne jį atstovaujančiam valdymo organui – direktoriui, kuris tik veikia juridinio asmens vardu, tačiau negali ir neturi pareigos atsakyti už juridinio asmens finansines prievoles. Pažymėjo, kad tuo metu, kai atsakovui UAB „Pelyša“ buvo suteiktos ieškinyje nurodytos paslaugos, jis nebuvo minėtos įmonės direktoriumi. Todėl visi ieškinyje išdėstyti reikalavimai R. B. kaip UAB „Pelyša“ vadovui yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - R. B. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančių jam ir esančių pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiat disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, areštas. Nutartį grindė tuo, kad remiantis 2010-03-19 juridinių asmenų registro išrašu, UAB „Pelyša“ vadovu yra registruotas ne R. B., o O. R. (ši aplinkybė nebuvo žinoma 2010 m. vasario 18 d. nutarties priėmimo metu). Be to, ieškinio pagrindas, iš kurio kildinamas subsidiarus reikalavimas atsakovo R. B., kaip UAB „Pelyša“ vadovo, atžvilgiu, šioje bylos stadijoje nėra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „ALTAS komercinis transportas“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti. Teigė, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškinio pagrindas, iš kurio kildinamas subsidiarus reikalavimas atsakovo R. B., kaip UAB „Pelyša“ vadovo, atžvilgiu, šioje bylos stadijoje nėra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas, nors nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas neprivalo ir net negali nagrinėti ieškinio argumentų pagrįstumo ir motyvacijos. Teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė nesant pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui R. B. turto atžvilgiu, nors nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties, kuria tokio laikinosios apsaugos priemonės taikytos, iki skundžiamos nutarties priėmimo, niekas iš esmės nepasikeitė, jokių naujų aplinkybių, reikšmingų šios bylos nagrinėjimui, nepaaiškėjo. Vadovaujantis juridinių asmenų registro pateikiama informacija, UAB „Pelyša“ vadovai keitėsi tik nuo 2010 m. sausio 1 d., o toks pasikeitimas juridinių asmenų registrui buvo pateiktas jau po atsakovo atskirojo skundo pateikimo teismui. Tuo metu atitinkami komerciniai santykiai, kurių pagrindu atsirado atsakovo UAB „Pelyša“ įsiskolinimas ieškovui, ir kurių metu, kaip nurodoma ieškinyje, atsakovas R. B. elgėsi nesąžiningai bei viršydamas savo kompetenciją, dėl ko ieškovas reiškia reikalavimus dėl subsidiarios atsakovo R. B. atsakomybės, susiklostė ir toliau vystėsi tik 2009 m.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. B. prašė ieškovo UAB „ALTAS komercinis transportas“ atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovo minimi darbai (paslaugos), už kuriuos UAB „Pelyša“ liko skolingas ieškovui, buvo užsakyti ir atlikti UAB „Pelyša“ naudai ir interesais, todėl bet kokia atsakomybė dėl juridinio asmens prievolių turi kilti būtent juridiniam asmeniui, o ne jį atstovaujančiam valdymo organui – direktoriui, kuris tik veikia juridinio asmens vardu, tačiau negali ir neturi pareigos atsakyti už juridinio asmens finansines prievoles. Ieškovo teiginiai dėl atsakovo R. B., kaip buvusio UAB „Pelyša“ vadovo nesąžiningo elgesio bei kompetencijos viršijimo yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi nustatyti ir nuspręsti, ar asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra tinkamas subjektas atitinkamoms priemonėms nukreipti, todėl teismo sprendimas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. B. turtui yra pagrįstas. Kaip teigė apeliantas, nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos, iki skundžiamos nutarties priėmimo, faktiškai aplinkybės nepasikeitė, tačiau priimdamas 2010 m. vasario 18 d. nutartį teismas nedisponavo informacija apie UAB „Pelyša“ vadovų pasikeitimą. Pažymėjo, kad dėl nepagrįstai taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiria itin didelių nepatogumų ir nuostolių, neturi galimybių teikti išlaikymo 4 savo vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo UAB „ALTAS komercinis transportas“ atskirasis skundas netenkintinas.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas turi teisę, esant motyvuotam dalyvaujančio byloje asmens prašymui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, t.y. siekiama užtikrinti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos dviejų atsakovų turtui, vėliau atsakovo R. B. turtui panaikintos. Ginčas kilo dėl pastarųjų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Ieškovas UAB „ALTAS komercinis transportas“ reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones abiems atsakovams grindė subsidiaria UAB „ALTAS komercinis transportas“ vadovo R. B. atsakomybe už jo vadovaujamos įmonės UAB „Pelyša“ skolą ieškovui. Nurodė, kad atsakovas R. B., žinodamas ir puikiai suvokdamas atsakovo UAB „Pelyša“ finansinę padėtį atsakovo UAB „Pelyša“ vardu prisiėmė nepagrįstai ir neprotingai didelius finansinius įsipareigojimus, kurių buvo aišku iš anksto, įvykdyti negalės.
CK 2.81 str. 1 d. nustato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Taigi, vadovas, kaip įstatyme numatytas juridinio asmens organas, jo vardu sudaro sandorius, o įmonė, bet ne vadovas, jų pagrindu įgyja teises bei prisiima pareigas.
Ieškovas atskirajame skunde teigė, kad atsakovas R. B. elgėsi nesąžiningai bei viršijo savo kompetenciją sudarydamas ieškinyje nurodytus sandorius. Dėl to jis yra subsidiariai atsakingas su atsakovu UAB „Pelyša“. CK 2.83 str. 1 d. nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kai sudarydamas sandorį, trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to žinoti. Asmuo, sudaręs sandorį nurodytu atveju, yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkina (CK 2.83 str. 3 d.)
Ieškinys pareikštas dviems atsakovams – UAB „Pelyša“ ir jos vadovui R. B., nurodžius, kad jis subsidiariai atsakingas už ieškinyje nurodytas įmonės prievoles. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad R. B., kaip įmonės vadovo, kaltė dėl UAB „Pelyša“ skolos nėra grindžiama faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su neteisėtu įmonės turto panaudojimu savo reikmėms. R. B. atsakomybė taip pat nėra grindžiama įmonės normalios leistinos ūkinės rizikos viršijimu, aplinkybėmis, kad sandoris, už kurį UAB „Pelyša“ nesumokėjo, nebuvo įmonei reikalingas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sudarydamas šį sandorį, R. B. viršijo savo, kaip vadovo, kompetenciją. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra iš esmės analizuojamos ir vertinamos. Todėl, kai nėra teikiami argumentai, nurodomos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kiek ir ar iš viso veikdamas įmonės vardu atsakovas R. B. buvo atsakingas už įmonės UAB „Pelyša“ prievoles, jo turtui laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Ieškovo reikalavimai turi būti grindžiami ne tik įstatymu, bet ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios preliminariai vertinamos taikant laikinąsias apsaugos priemones.
CK 2.83 str 3 d. numato įmonės vadovo subsidiarią atsakomybę, remiantis 2010-03-19 LR juridinių asmenų registro išrašu (b.l. 55), nuo 2003 m. kovo 19 d. UAB „Pelyša“ vadovu yra O. R. Neturi reikšmės, kada įvykdo UAB „Pelyša“ vadovų pasikeitimas. Svarbu, kad priimant skundžiamą nutartį, UAB „Pelyša“ vadovu R. B. jau nebuvo. Nors sandorių, pagal kuriuos ieškovo tvirtinimu atsirado skola, sudarymo metu UAB „Pelyša“ vadovavo R. B., tačiau šiuo metu jis nėra šios įmonės vadovas, atsakomybė už prievoles, atsiradusias vykdant ūkinę veiklą, t.y. atsiskaitymus pagal sutartis, mokestinių prievolių vykdymą ir pan., tenka naujam įmonės vadovui, todėl nėra teisino pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones anksčiau įmonės administracijos vadovu buvusiam asmeniui. Įmonės administracijos vadovui pasikeitus, įmonės prievoles, atsiradusias įmonės vadovu esant vienam asmeniui, jos vardu vykdo kitas įmonės vadovas.
Nors apeliantas UAB „ALTAS komercinis transportas“ teigė, kad nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos dviems atsakovams, iki skundžiamos nutarties priėmimo, niekas iš esmės nepasikeitė, jokių naujų aplinkybių, reikšmingų šios bylos nagrinėjimui, nepaaiškėjo, visgi akivaizdu, kad pagrindas panaikinti atsakovo R. B. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, buvo teismui pateikta informacija apie UAB „Pelyša“ vadovų pasikeitimą. Ši informacija ir buvo teismui priimant 2010 m. vasario 18 d. nutartį nežinoma aplinkybė, turėjusi esminės reikmės keičiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vieno atsakovo atžvilgiu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra duomenų, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas būtų kreipęsis į antstolį dėl konkretaus atsakovų turto suradimo. 2010-02-19 Panevėžio apylinkės teismo Hipotekos skyriaus pažymėjimas Nr. 016168/10/1 patvirtina tik apie turto arešto akto įregistravimą, kuriuo areštuotas UAB „Pelyša“ ir R. B. turtas (b.l. 43), tačiau nėra aišku, ar ieškovas toliau atliko kokius nors aktyvius veiksmus, ar pateikė nutartį antstoliui vykdyti siekdamas atsakovų turtą identifikuoti.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, ieškovo UAB „ALTAS komercinis transportas“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartį.
Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 84). Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „ALTAS komercinis transportas“ 8,50 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.