- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- I-349-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03342-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Liudmila Zaborovska (pran.), Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Arūno Kaminsko ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui M. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. skunde (b. l. 1–19, 74-85) prašo: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-08-12 sprendimą Nr. ID-7436(11) kaip nepagrįstą ir neteisėtą (skunde klaidingai nurodytas Nr. 7125(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 25 040,50 Lt; 3) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti jam paskirtą pareigūnų ir karių pensiją – 752,50 Lt; 4) priteisti M. Š. iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas: 5) atnaujinti terminą skundui paduoti.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam nuo 1998-12-31 paskirta 725 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas), pagal šio įstatymo 4 str. 1 d. jam buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pensija buvo mažinama kaip dirbančiam pensininkui ir turinčiam draudžiamųjų pajamų. Konstitucinis Teismas 2012-09-21 nutarimu Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl jis turi teisę gauti jam priklausančią neišmokėtą pensijos dalį. Laikinojo įstatymo nuostatos pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Pareiškėjas remiasi Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, konstituciniais teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo, teisingumo, proporcingumo, socialinio solidarumo, asmenų lygiateisiškumo principais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad jam taip pat turi būti grąžinta pagal Laikinojo įstatymo 4 str. sumažinta pensijos dalis. Dėl pensijos dalies grąžinimo kreipėsi į atsakovę, tačiau ji atsisakė tenkinti prašymą. Prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašo atsižvelgti, kad pakankamai ilgą laiko tarpą reikėjo laukti Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo dėl ginčui taikomų teisės aktų nuostatų atitikimo Konstitucijai, į tai, kad teisės aktais nebuvo sureglamentuoti ginčui taikytini senaties terminai, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija tik 2013 m. lapkričio 7 d. išaiškino dėl šių ginčų (neišmokėtų valstybinių pensijų priteisimo) kreipimosi į teismą terminus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 61-62) į skundą su skundu nesutinka, prašo bylą nutraukti ABTĮ 101 str. 7 punkto pagrindu.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Ikiteisminio skundo ministerijai dalykas buvo tik tariama diskriminacija, t. y. po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo tebesitęsiantis pensijos perskaičiavimas pagal 4 str. Dėl likusios skundo teismui dalies byla nutrauktina, nes pareiškėjas neišnaudojo ikiteisminės ginčo tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Pareiškėjas praleido Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki 2013-08-02 skundo Vidaus reikalų ministerijai padavimo dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo diena 2012-09-21, t. y. 6 mėnesių terminas baigėsi 2013-03-21. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 metų terminas būtų praleistas ginčyti pensiją už 2010 m. sausio-birželio mėnesį, nes ji buvo išmokėta 2010 m. vasario - liepos mėn., o į VRM kreiptasi 2013-08-02.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2013 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.
Bylos duomenimis pirmoji sumažinta valstybinė pareigūnų ir karių pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį, o skundą teismui pareiškėjas pateikė 2013-08-26. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą.
Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Praleidimo priežastimi nurodė informacijos apie sumažintos pensijos mokėjimą nebuvimą.
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Tačiau išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.
Išvardytos priežastys, teismo įsitikinimu, sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjo prašymą ir atnaujina kreipimosi į teismą terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-09-12 pažyma Nr. 11PP (P)-5425 (b. l. 59-60) patvirtina, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio laikotarpį imtinai pareiškėjas negavo 14 111,39 Lt jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl šią nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti.
Apibendrindamas išdėstytus motyvus teismas daro išvadą, kad pagrindas riboti pareiškėjui paskirtą ir mokamą senatvės pensiją išnyko dar nesant priimto galutinio sprendimo dėl pensijos dydžio, jokių kitų pagrindų mažinti pensiją nebuvo, todėl pareiškėjui priteistina dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką – 14 111,39 Lt.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas. Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. KT15-N9/2015 nustatyta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo pratęsimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu 2012-iems ir 2013-iems metams taip pat neprieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad pareiškėjo pensija laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama teisėtai. Todėl atmestinas pareiškėjo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovių Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 19 594,23 Lt.
Taip pat atmestinas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti toliau mokėti jam paskirtą 752,50 Lt dydžio pensiją, nes nuo 2014-01-01 pareigūnų pensijos neribojamos pagal Laikinąjį įstatymą.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-08-12 sprendimą Nr. ID-7125(11), kuriuo Vidaus reikalų ministerija informavo pareiškėją, kad grąžinti pensijos dalį neturi teisinio pagrindo. Kaip matyti iš ginčijamo rašto turinio, jame nenustatyta pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, neduota nurodymų, nėra išdėstyta kitų atsakovės priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 suformuotą praktiką tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas nėra administracinis aktas, nes jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl nėra administracinės bylos dalykas ir toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Pareiškėjas kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė galimai patirtų išlaidų pagrindimo, todėl teismas nesprendžia išlaidų priteisimo klausimo. Pateikus reikalingus įrodymus, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bus išspręstas įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti M. Š. kreipimosi į teismą terminą.
Priteisti M. Š. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 14 111,39 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-08-12 sprendimą Nr. ID-7436(11).
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.