Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. R. S. Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 2, 7 punktus, 82 straipsnio 1 dalį, subendrinta mirties bausme. Ši bausmė, vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 1994 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta mirties bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalis, 118 straipsnio 3 dalis perkvalifikuotos į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį ir R. S. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, 1961 m. BK 82 straipsnio 1 dalis perkvalifikuota į BK 291 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7 punktuose numatytas nusikaltimas neperkvalifikuotas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

1.1. R. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupe su V. Š., 1995 m. balandžio 30 d., laikotarpiu nuo 5.30 iki 8 val., turėdami vieningą tyčią ir bendrai veikdami, panaudodami fizinį smurtą – V. Š. nuvilkus nukentėjusiajai M. L. lietpaltį ir megztinį, o R. S. nuvilkus G. S. odinę striukę, pasikėsino jas išžaginti, šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes pastarosios aktyviai pasipriešino, o jie šio pasipriešinimo nesugebėjo palaužti. Turėdami tikslą paslėpti šį sunkų nusikaltimą, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, V. Š. tyčia užmetus ant M. L. kaklo diržo kilpą ir ją veržiant sulaužius paliežuvio abiejų didžiųjų ragų kaulus ir sukėlus mechaninę asfikciją, o R. S. tyčia užmetus ant G. S. kaklo diržo kilpą, ją užvertus ir sukėlus mechaninę asfikciją, kartu pasmaugdami, tyčia du asmenis – M. L. ir G. S. – nužudė.

1.2. Taip pat R. S. nuteistas už tai, kad, neturėdamas Rusijos Federacijos įvažiavimo vizų, apeidamas pasienio policijos postus, nenustatytoje vietoje tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybinę sieną su Baltarusijos Respublika.

2. Kauno apygardos teisme buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko (toliau – Pravieniškių kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Jam šiuo metu nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, stebimi pokyčiai „Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“ bei „Lėšų valdymo“ srityse, jis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą dalyvaudamas tikslinėse specialistų vedamose programose, konsultacijose.

3. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi Pravieniškių kalėjimo teikimo netenkino. Teismas, įvertinęs R. S. asmenybę charakterizuojančias bei kitas klausimo dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nurodė, kad nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, jo dalyvavimas įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, išimtinai teigiamos įtakos R. S. elgesiui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, prisiimant atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes.