Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, atstovei pagal įstatymą S. D.,

Kauno miesto sav. administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Svetlanai Čumačenko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje padarymu,

E. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje padarymu,

D. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nesimokantis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis nepilnametis A. R. 2015 m. balandžio 15 d., laikotarpyje nuo 11.45 val. iki 13 val., (duomenys neskelbtini), koridoriuje, iš mažamečio N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), paliktos be priežiūros kuprinės, padėtos ant suoliuko, slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. G. priklausantį, 326,69 eurų vertės turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy SIII“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), 315,11 eurų vertės, su jame įdėta UAB „Tele2“ SIM kortele (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), neturinčia materialinės vertės, kuris buvo įdėtas į odinį dėklą, 11,58 eurų vertės.

Kaltinamasis E. D. 2015 m. balandžio 19 d., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), iš nepilnamečio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perimdamas, įgijo, o po to, 2015 metų birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), parduodamas D. M. už 50 eurų, realizavo nukentėjusiajai V. G. priklausantį, 315,11 eurų vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy SIII“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. 2015 metų balandžio mėnesį, nepilnamečio A. R. pavogtas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis D. M. 2015 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš E. D. nusipirkdamas už 50 eurų įgijo nukentėjusiajai V. G. priklausantį, 315,11 eurų vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy SIII“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), ir juo naudojosi iki 2015-07-08, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. 2015 metų balandžio mėnesį nepilnamečio A. R. pavogtas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2015 m. balandžio 15 d. buvo (duomenys neskelbtini), kurioje jis mokosi 9 klasėje. Apie 12.45 val., pasibaigus penkioms pamokoms, eidamas iš rūbinės, esančios rūsyje, mokyklos fojė, esančiame 1 mokyklos aukšte, jis pamatė ant kėdės padėtą kuprinę. Kieno ši kuprinė jis nežinojo. Jis atidarė kuprinę, paėmė iš jos juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S III“, jį įsidėjo į savo kišenę. Išėjęs iš mokyklos, jis iš telefono išėmė SIM kortelę, ją perlaužė ir išmetė, o telefoną įsidėjo į kuprinę. Nurodė, kad jis gyvena šeimynoje, turi savo lovą, spintelę, lentynas spintoje savo drabužiams laikyti. Grįžęs namo, jis pasidėjo telefoną į spintą po drabužiais. Tą pačią dieną, jis ištrynė telefone esančią informaciją, telefoną naudojo prisijungti prie interneto. Paaiškino, kad jis turėjo savo SIIM kortelę, tačiau jo turėtas telefonas buvo paimtas iš jo už netinkamą elgesį. Pavogtą telefoną jis naudojo keturias dienas, tada tuo metu šeimynoje gyvenusiam E. D. jis pasakė, kad jam jo tikroji mama davė telefoną, tačiau pastarasis nepatikėjo. Tada jis pasakė, kad telefoną pavogė gimnazijoje iš kito vaiko kuprinės. Tada E. D. pasakė, kad nori jį apsaugoti, paėmė telefoną, suvyniojo jį į foliją, kad policija neaptiktų jo buvimo vietos, ir pasakė, kad savaitgalį jį paduos savo draugei P. palaikyti. Jis prieštaravo, sakė, kad jam pačiam reikia telefono, tačiau E. D. telefono jam negražino. Vėliau buvęs šeimynos gyventojas D. M. jam pasakė, kad E. D. tą telefoną birželio mėnesį pardavė jam. Vėliau anksčiau šeimynoje gyvenęs A. D., su kuriuo kartu gyvena D. M., ir kuris žinojo kad tas telefonas yra vogtas, paėmė iš D. M. telefoną ir atvežė šeimynos globėjai, kad atiduotų jį policijos inspektorei. Globėja jo paklausė, ar jam tas telefonas matytas, jis atsakė „taip“ ir prisipažino, kad jis tą telefoną pavogė mokykloje. Pareiškė, kad jis nuoširdžia gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė, pažada daugiau nenusikalsti.

Kaltinamasis E. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2015 m. balandžio mėnesį, A. R. jam pasakė, kad jis turi mobilaus ryšio telefoną, sakė, kad jį jam davė jo mama. Kada jam telefoną parodė, jis nepatikėjo, kad telefoną jam davė mama, kadangi telefonas geras, jo mama neturėjo tiek pinigų tokias telefonui nupirkti. Tada A. R. prisipažino, kad telefoną pavogė mokykloje. Jis norėjo apsaugoti A. R., kad kas nors nesužinotų apie vagystę, paėmė telefoną, suvyniojo jį į foliją ir įdėjo į dėžutę, kad nesusektų, tačiau draugei P. jo nedavė. Kada jis išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), jis ten nusivežė ir tą telefoną. Birželio mėnesį jis žinutėmis susirašė su D. M. ir jam papasakojo apie tą telefoną, sakė, kad jį davė A. M., gal ir pasakė, kad telefoną pavogė mokykloje A. R., neprisimena. Jis norėjo turėti telefoną, bet vogtą telefoną naudoti bijojo. Jis paklausė D. M., ar šis neturi kokio nors nenaudojamo telefono, jis atsakė, kad turi. Po kiek laiko atvažiavo D. M., davė jam seną Samsung telefoną. Jis pasakė, kad pavogtąjį telefoną jam gali parduoti už 50 eurų, D. M. sutiko, paėmė tą telefoną, sakė, kad pinigus atiduos vėliau. Po poros savaičių D. M. jam pasakė, kad tą telefoną susekė. Į jų namus buvo atvažiavę policijos pareigūnai ieškoti telefono, tačiau jo nebuvo namuose, todėl juo kartu gyvenantys buvę šeimynos gyventojai A. D. ir V. Š. spaudė D. M. pasakyti, iš kur jis gavo telefoną, D. M. jiems pasakė, kad telefoną jis gavo iš jo, tai yra iš E. D.. Jie spaudė jį, kad pasakytų, iš kur gavo telefoną, jis pasakė, kad telefoną jis gavo iš A. R.. Jie paėmė telefoną ir nuvežė į šeimyną globėjai, taip tas telefonas atsidūrė policijoje. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė, pažada daugiau nenusikalsti.

Kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2015 m. gegužės mėnesį E. D. parašė jam žinutę, siūlė susitikti. Jie susitiko Kalniečių r. parkelyje. E. D. parodė jam telefoną Samsung Galaxy S III“, klausė, gal jis jo nori, jis gali parduoti. Jis pamatė, kad telefonas matytas, prieš kelis mėnesius jis jam jau siūlė tą telefoną pirkti už 200 eurų. Kai jam parodė telefoną, jis paklausė „tu vis dar tą telefoną turi?“. E. D. atsakė, kad laiko tą telefoną tris mėnesius, niekas jo nesusekė, pasakė, kad telefonas yra vogtas, kad jį pavogė A. R.. Telefonas buvo įvyniotas į foliją, E. D. sakė, kad jo geriau dar porą savaičių nenaudoti, kad nesusektų. Jis paėmė telefoną, įsidėjo savo SIM kortelę, jie sutarė, kad jis nupirks telefoną už 50 eurų. Kitą dieną E. D. jam paskambino ir paklausė, ar jie neturi kokio kito telefono, klausė, ar nenori pasikeisti į kitą mobilaus ryšio telefoną LG. Jis keistis sutiko, atidavė E. D. kitą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S II, pats iš jo pasiėmė telefoną LG. Tą pačią dieną jis pasigyrė V. Š. ir A. D., kad nusipirko mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy SIII“ už 50 eurų. Jie pažiūrėjo telefoną ir pasakė, kad nemano, kad taip galėjo būti, klausė, iš kuri jis gavo pinigų. Po poros dienų atėjo A. D. ir liepė pasakyti jam tiesiai šviesiai, iš kur jis gavo telefoną. Jis pasakė, kad telefoną jis gavo iš E. D.. A. D. žinojo, kad telefonas yra vogtas, liepė jam duoti telefoną, paėmęs jį išjungė ir pasakė, kad jį veža globėjai. Jis pats tuo telefonu naudojosi apie dvi savaites. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė, pasižada daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-04-15, apie 11 val. 45 min., ji paskambino savo nepilnamečiui sūnui N. G. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), nes norėjo priminti, jog jam reikia eiti į treniruotę, tačiau sūnus neatsiliepė. 13 val. 32 min. jai paskambino sūnaus klasiokė K. A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri pasakė, kad kartu su N. G. ieško minėto mobilaus ryšio telefono. Ji paprašė K. duoti jai pasikalbėti su sūnumi. Pastarasis jai paaiškino, kad po pamokų susirinko iš savo spintelės daiktus, susidėjo juos į kuprinę ir išėjo į mokyklos kiemą pažaisti su draugais, kuprinę palikęs mokyklos koridoriuje. Po kurio laiko grįžęs į koridorių, kuprinėje telefono neberado. Bandė telefono ieškoti telefono, tačiau jo neranda. Kas galėjo paimti telefoną, jis nežino. Tuomet 2015-04-16 ji kartu su sutuoktiniu nuvažiavo į minėtą mokyklą, norėdama išsiaiškinti, kas galėjo paimti telefoną. Mokytojas A. K. pažadėjo pabandyti išsiaiškinti, kas galėjo pavogti mobilaus ryšio telefoną. Kaip vėliau A. K. paaiškino, jam nepavyko tai išsiaiškinti. Tuomet 2015-04-17 jos sutuoktinis interneto www.google.com paskyroje suvedęs pagrobto mobilaus ryšio telefono IMEI kodą, bandė pažiūrėti ar telefonas siunčia signalą. Buvo pastebėta, kad telefono paskutinė buvimo vieta užfiksuota buvo tarp Anykščių ir Širvintų g. 2015-04-17 apie 16 val., apie pusę valandos telefonas siuntė signalą iš minėtos vietos. Jie bandė nuvažiuoti į tą vietą, tačiau nespėjo, kadangi signalas dingo. Kiek vėliau bandė tikrinti, telefonas signalo daugiau nebesiuntė. Kas galėjo pasisavinti mobilaus ryšio telefoną, nežino (1 t., b. l. 5). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. G. patvirtino ankstesnius savo parodymus, kuriuos patikslino, teigdama, kad 2015-04-15, po keturių pamokų, apie 11 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), jos sūnus N. G. pasigedo jai priklausančio mobilaus ryšio telefono “ Samsung Galaxy S III”, kurio vertė tuo metu kai pirko, t. y. 2014-07-06, buvo 315,11 eurų. Tačiau, kadangi telefonu buvo naudotasi, t. y. naudojosi N. G., todėl 2015-04-20 rašant pareiškimą policijoje ji nurodė sumažintą telefono vertę, t. y. tik 150 eurų. Telefonas “Samsung Galaxy S III” buvo įdėtas į odinį įdėklą 11,58 eurų (40 Lt) vertės, koks tiksliai buvo įdėklas, šiuo metu ji jau neprisimena. Į telefoną buvo įdėta “Tele2” SIM kortelė su tel. Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelė vertės jokios materialinės neturi. Telefone jokių atminties kortelių nebuvo. Kadangi telefonas jai yra grąžintas, ji civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 46 - 47).

Liudytojas mažametis N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis neprisimena kada tiksliai tai buvo, bet galėjo būti 2015 m. balandžio mėnesį. Jam būnant (duomenys neskelbtini), kurioje jis mokosi, prieš ketvirtą pamoką, mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S III“, kuriuo jis naudojosi, jis įsidėjo į savo kuprinę, t. y. atitraukus kuprinės užtrauktuką, atsidaro didelis skyrius, kuris yra pertvertas ir gaunasi du skyreliai, skirti susidėti knygoms ir sąsiuviniams. Viename iš jų jis ir įsidėjo telefoną. Po pamokos susidėjo knygas ir išėjo iš klasės. Kaip įsidėjo telefoną, negali pasakyti ar kažkas iš draugų matė, ar ne, nes šalia nieko nematė. Pasibaigus pamokai ėjo žaisti į mokyklos kiemą, o kuprinę ir sportinį krepšį su sportine apranga padėjo ant suoliuko mokyklos fojė. Tuo metu, kai pasidėjo kuprinę ir sportinį krepšį, buvo vienas. Daugiau jokių atskirų daiktų nepaliko ant suoliuko. Mobilaus ryšio telefonas taip ir buvo likęs jo kuprinėje, kur jį ir įdėjo prieš pamoką. Pažaidus ir sugrįžus į mokyklą prie paliktų daiktų, kuprinė buvo užsekta, kaip ją ir buvo palikęs. Iš kuprinės norėjo pasiimti telefoną, tačiau jo ten neberado (1 t. b. l. 80).

Liudytoja S. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuo 1998 metų ji yra įsteigusi šeimyną, kurioje gyvena vaikai, į šeimyną papuolantys iš vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ arba per vaikų teises, savivaldybės sprendimu. Maždaug 7 metai pas ją gyvena A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., o jai paskirta A. globa. Visada A. buvo ir yra geras vaikas, tik anksčiau turėjo problemų su vagiliavimu, tačiau tai jau tikrai buvo susitvarkę, jis liovėsi vogęs. Parodė, kad 2015-04-20 pas ją namuose apsilankė Žaliakalnio PK tyrėja L. V., kuri pranešė, kad (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu dar mokėsi A. (šiuo metu jis yra įstojęs į (duomenys neskelbtini)), buvo pavogtas telefonas. Ji buvo nustebusi, tačiau apžiūrėjo A. kambarį ir jokio telefono ten nerado. Buvo kalbėta ir su pačiu A., tačiau jis primygtinai tikino, kad telefono neėmė. Ji patikėjo A. ir daugiau ta tema nebešnekėjo. Tačiau 2015-07-08 pas ją atvyko A. D., kuris anksčiau gyveno šeimynoje, o suėjus pilnametystei išėjo gyventi atskirai, kartu su D. M., kuris taip pat gyveno pas ją šeimynoje. Atvykęs A. kartu atsivežė ir mobilaus ryšio telefoną. Koks tai buvo telefonas, ji nežino. A. D. jai papasakojo, kad jis paklausė iš kur D. gavo naują telefoną. Kokia A. buvo D. pateikta telefono įsigijimo versija, dabar jau ji nepamena, tačiau A. nepatikėjo ir liepė jam pasakyti iš kur tikrai D. gavo telefoną. Tada D. papasakojo, kad telefoną nusipirko iš kito jų šeimynoje gyvenančio asmens, t. y. E. D., už 50 eurų, o E. jį atėmė iš A., o šis jį buvo pavogęs. Visi trys, t. y. E., A. ir D. žinojo, kad telefonas yra vogtas. Visa tai sužinojusi, ji iškart paskambino tyrėjai L. ir papasakojo, kas atsitiko bei grąžino telefoną, kurį jai atvežė A., kadangi jis buvo pavogtas. Visa tai sužinojusi, ji kalbėjosi su A., kuris prisipažino, kad (duomenys neskelbtini) vestibiulyje rado prie kuprinės padėtą telefoną, kurį pasiėmė ir parsinešė namo. Parsinešęs namo jį parodė E., o šis telefoną paėmė iš A. ir laikė pas save iki tol, kol pardavė D.. A. D. yra sakęs, kad jam labai sunku nevogti, kadangi jis daug metų vogė ir jam sunku su savimi susitvarkyti. Šeimynoje vaikams kiekvieną dieną yra duodami dienpinigiai (apie 1 eurą), jie yra pilnai viskuo aprūpinti, todėl tikrai negalėtų sakyti, kad vagia dėl pinigų. A. naktimis ir vakarais būna namuose, nevalkatauja gatvėmis, ji padeda jam tiek, kiek kitiems šeimos nariams. A. turi užimtumą, pomėgių. Iš mokyklos yra atsiliepimų, kad jis stengiasi mokintis, daro pažangą, su visais elgiasi gražiai, todėl ji tikrai nenumano, kodėl jis pavogė telefoną (1 t., b. l. 54 - 55).

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad anksčiau jis gyveno pas globėją S. D., adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau jis persikėlė gyventi atskirai kartu su kitu šeimynos nariu D. M.. Parodė, kad maždaug birželio mėnesį, tačiau kada tiksliai tai buvo, pasakyti negali, jam sugrįžus į namus D. parodė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“. Telefonas buvo be įkroviklio ir dokumentų, todėl jam kilo įtarimas ir D. paklausė, kur telefono dokumentai, ar jis nėra vogtas. Tačiau D. jį patikino, kad jis pirko telefoną iš draugo už 50 eurų ir jis tikrai nėra vogtas. Taip viskas ir nurimo. Jis per daug nesiaiškino telefono pirkimo aplinkybių. Maždaug po dviejų savaičių nuo telefono atsiradimo pas D., šis jam pasakė, kad A. turi parduoti telefoną, kuris, kaip ir jo, gali būti vogtas. Tada jis dar kartą D. paklausė, o kaip su telefonu “ Samsung Galaxy“. Tuomet D. nuleido akis ir pasakė, kad ne, šitas nevogtas, tačiau dar kartą jo to paties paklausus, D. prisipažino, kad iš E. D. už 50 eurų pirko telefoną, kurį iš (duomenys neskelbtini) pavogė A. R., o iš jo E. telefoną paėmė. Dėl kokios priežasties šis telefonas buvo atimtas ir A., D. nepasakė. D. tik minėjo, kad E. telefoną apie tris mėnesius laikė išjungtą ir įvyniotą į foliją, kad policija jo nesusektų, o vėliau jį pardavė D.. Tai sužinojęs, jis liepė D. atiduoti telefoną jam. Apėmęs telefoną, jis iškart nuvažiavo pas globėją S. ir papasakojo apie telefoną. Tuo metu namuose (šeimynoje) buvo ir A., todėl pasikvietė jį papasakoti apie telefono vagystę. Paklausus A., kiek prisimena, iš pat pradžių jis neprisipažino, o S. paskambinus tyrėjai, kuri balandžio mėnesį buvo atvažiavusi dėl telefono, A. papasakojo, kad telefoną jis paėmė iš (duomenys neskelbtini) fojė nuo kėdės ir parsinešęs namo, telefonu dar naudojosi kelias dienas, o vėliau telefoną paėmė E. (1 t., b. l. 77 - 78).

2015-04-20 Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad 2015-04-20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate (toliau – Žaliakalnio PK) gautas pareiškėjos V. G. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2015-04-20 (duomenys neskelbtini) po keturių pamokų mažametis pareiškėjos sūnus N. G., gim. (duomenys neskelbtini), pasigedo mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy SIII“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjai, o ji perdavė savo sūnui šiuo telefonu naudotis, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta nubraižytas įvykio vietos planas - schema (1 t., b.l. 4 – 8).

2015-04-20 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2015-04-20 13 val. 20 min. nukentėjusioji V. G. savo iniciatyva tyrimui pateikė „Tele2“ judriojo ryšio paslaugų teikimo 2014-07-06 sutarties kopiją, kuri patvirtina, kad 2014-07-06 nukentėjusioji V. G. išsimokėtinai (kas mėnesį iki 2016-10-28 mokant periodines įmokas) įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy SIII“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), kurio vertė – 1088 Lt (315,11 euro) (1 t., b. l. 10 – 14).

2015-07-03 Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos tyrėjos V. U. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad atlikus pagrobtojo mobilaus ryšio telefono IMEI kontrolę, nustatyta, kad po įvykio telefonu naudojosi abonentas, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36).

2015-07-08 Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados specialistės L. V. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy SIII“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) signalas buvo užfiksuotas netoli S. D. šeimynos, esančios (duomenys neskelbtini). Todėl pareigūnai, siekdami atskleisti nusikalstamą veiką, lankėsi šioje šeimynoje, bendravo su globėja S. D.. Pastaroji sužinojusi, kad (duomenys neskelbtini) dingo mobilaus ryšio telefonas, kurio siunčiamas signalas užfiksuotas (duomenys neskelbtini), pabendravo su savo globotiniais ir gavo duomenų, kad telefoną galėjo pagrobti nepilnametis globotinis A. R.. Telefoną surado ir S. D. perdavė šeimynos globotinis A. D.. A. R. S. D. prisipažino, kad šį telefoną pagrobė mokykloje (1 t., b. l. 18).

2015-08-25 pakvitavimas patvirtina, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy SIII“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), gražintas nukentėjusiajai V. G. (1 t., b.l. 52).

2015-07-08 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja S. D. savo iniciatyva tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy SIII“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56).

2015-07-15 apžiūros protokolas patvirtina, kad S. D. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy SIII“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas, aprašyti jo individualūs požymiai, nufotografuotas, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b.l. 57 – 62).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Pagal teismų praktiką svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių psichinio smurto požymius. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

Ištirtų įrodymų visetu, pačių kaltinamųjų A. R., E. D. ir D. M. visišku kaltės pripažinimu, bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiosios V. G., liudytojų N. G., S. D., A. D. parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis A. R. 2015 m. balandžio 15 d., (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), koridoriuje, iš mažamečio N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), paliktos be priežiūros kuprinės, padėtos ant suolo, slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajai V. G. priklausantį 326,69 eurų vertės turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy SIII, kurio vertė 315,11 eurų, įdėtą į 11,58 eurų vertės odinį dėklą su jame įdėta Tele – 2 SIM kortele. E. D. 2015-04-19 šį pagrobtą mobilaus ryšio telefoną savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš nepilnamečio A. R. neatlygintinai perimdamas, po to 2015 m. birželio mėnesį šį mobilaus ryšio telefoną pardavė D. M. už 50 eurų, tokiu būdu, žinodamas, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu, tai yra A. R. pagrobtas, jį realizavo. D. M., žinodamas, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu, 2015 m. birželio mėnesį šį mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje įgijo iš E. D. ir juo naudojosi iki 2015-07-08.

Kaltinamųjų kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, A. R. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymius, o kaltinamųjų E. D. ir D. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamieji padarė po vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamasis A. R. yra nepilnametis, jauno amžiaus, nedirba, mokosi, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis yra nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, nukentėjusiosios atsiprašė, telefonas gražintas nukentėjusiajai, nusikaltimu žalą nepadaryta, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, todėl yra pagrindas manyti, kad nepilnametis kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys kitų nusikalstamų veikų.

Esant išvardintoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 ir 80 straipsnių nuostatomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir jų paskirtį, darytina išvadą, kad, siekiant užtikrinti, jog atsakomybė atitiktų kaltinamojo amžių ir socialinę brandą, kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas (BK 93 straipsnio 1 dalis). Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtinos BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis E. D. yra jauno amžiaus, dirba, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis yra nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, nukentėjusiosios atsiprašė, telefonas gražintas nukentėjusiajai, nusikaltimu žalą nepadaryta, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, jie susitaikė bei prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis ir 303 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis D. M. yra jauno amžiaus, dirba, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis yra nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, nukentėjusiosios atsiprašė, telefonas gražintas nukentėjusiajai, nusikaltimu žalą nepadaryta, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, jie susitaikė bei prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis ir 303 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy SIII“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), perduotas nukentėjusiajai V. G., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teismas

nusprendė:

A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam pripažinus savo kaltę bei nuoširdžiai gailintis padarius nusikalstamą veiką ir esant pagrindui manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi,, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktu bei 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir mokytis.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. D. 189 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy SIII“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), perduotą nukentėjusiajai V. G., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.