Kauno apygardos teismo nutartis

2012-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-579-317-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-26
Bylos Nr.
1A-579-317-2012
Teisminio proceso Nr.
1-36-1-00111-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
R. B.
Nukentėjusysis
E. N.
Kategorijos
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Bylos Nr. 1A-579-317/2012

Teisėjas: Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00111-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai Violetai Naujokienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu. Panaikinus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria R. B. galutinai atleistas nuo bausmės paskirtos Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. paskirtoji bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendį pakeitusiu Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskiriant R. B. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 550 Lt turto konfiskavimu, ją atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nukentėjusiosios E. N. civilinį ieškinį, iš nuteistojo R. B. priteista 330 Lt turtinei žalai ir 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad 2011-03-26 apie 22.30 val. būdamas neblaivus, viešoje vietoje-laiptinėje daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles bei demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiesiems, ten susirinkusiems bei aplinkai, sutrikdė visuomenes rimtį ir tvarką, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą E. N. į veidą, laikydamas ją už plaukų du kartus trenkė nukentėjusiosios galvą į laiptinės sieną, keliu sudavė į krūtinę, padarydamas E. N. galvos, nosies, veido sumušimus, 21 ir 11 dantų sumušimus, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą dešinėje krūtyje-nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-30 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas nuosprendyje neteisingai įvertino nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus. Nors nukentėjusioji E. N. nuo pat tyrimo pradžios buvo nurodžiusi, jog konflikto metu apelianto sutuoktinės liudytojos A. B. laiptinėje nebuvo, tačiau visi kiti liudytojai šią aplinkybę paneigė. Tai patvirtina, kad nukentėjusios parodymai buvo laikyti nuosekliais nepagrįstai ir jie turėjo būti vertinami prieštaringai.

Anot apelianto, nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi taip pat ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu pati E. N. nurodė, kad išgirdusi triukšmą, į laiptinę išėjusi R. B. žmona išjungė šviesą, o įrodymų tyrimo metu nukentėjusioji neigė tai sakiusi, neigė mačiusi laiptinėje A. B.. Liudytoja A. D. neneigė konflikto metu laiptinėje mačiusi apelianto sutuoktinę. Apylinkės teismas visiškai be pagrindo nusprendė nelaikyti įrodymais liudytojos L. K. parodymų, nurodydamas, kad jie prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, tačiau L. K., būdama nesuinteresuota bylos baigtimi, davė teisingus parodymus, kuriuos teismas turėjo laikyti įrodymais.

Skunde nurodoma, kad liudytojų A. D. ir V. D. parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiškai arba laikyti nepatikimais, nes byloje neginčijamai nustatyta, jos E. N. ir A. D. santykiai yra pakankamai artimi, jos dažnai svečiuojasi viena pas kitą, draugauja jų dukros, o konflikto vakarą nukentėjusioji ir ėjo būtent pas A. D., jos abi vartojo alkoholinius gėrimus. Akivaizdu, kad A. D. davė iš anksto su nukentėjusiąją suderintus parodymus, kad padėtų nukentėjusiajai neteisėtai apkaltinti apeliantą.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad jį ir nukentėjusiąją jau nuo 2010 metų sieja konfliktiniai santykiai, todėl nebuvo galima besąlygiškai pasikliauti tik nukentėjusiosios ir jai artimų asmenų parodymais, laikyti juos tinkamais ir patikimais. Jo nuomone, nepagrįstai nevertinti ir liudytojo E. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad pastarasis betarpiškai matė konflikto pradžią, kai nukentėjusioji koja du kartus spyrė apelianto sutuoktinei A. B. į krūtinę. Šie parodymai yra labai svarbūs todėl, kad E. Š. visiškai nešališkas, iš karto po matyto įvykio pasišalino iš apelianto buto bei iš laiptinės, tuo parodydamas, kad nėra nei vieno pusėje.

Skunde R. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir specialisto išvadoje Nr. G 84/11(09) nustatytą aplinkybę, kad mažai tikėtina, jog kuriuos nors sužalojimus E. N. galėjo pasidaryti pati, krentant ar kontaktuojant su betoniniais laiptais ar betonine siena. Teismas, atkreipęs į tai dėmesį bei vadovavęsis šia išvada nuosprendyje, nurodė, kad tai visiškai paneigia nuteistojo versiją. Apelianto nuomone, specialisto išvada niekaip negali paneigti jokių versijų.

Skunde taip pat teigiama, jog nuosprendyje teismas nepagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino apelianto neblaivumą, nepagrįstai nurodė, jog šią aplinkybę patvirtino liudytojai A. G. ir E. K., todėl nesant objektyvių duomenų, apylinkės teismas neturėjo pagrindo laikyti sunkinančia aplinkybe tariamo apelianto neblaivumo.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymus, apylinkės teismas nepagrįstai panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-19 nutartį, kuria apeliantas buvo atleistas nuo Kauno apygardos teismo 2008-04-21 nuosprendžio, pakeitusio Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-02-04 nuosprendį. Atleidimo nuo bausmės panaikinimą bei bausmių bendrinimą teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2009-12-08 nutartyje Nr. 2A-7-15/2009, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-19 nutartis per nustatytą terminą nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo, o įtarimas dėl nusikalstamos veikos apeliantui buvo pareikštas tik 2011-05-26. Įvertinus tai, skundo autoriaus nuomone, atleidimo nuo bausmės panaikinimas ir bausmių subendrinimas neįsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Be to, apelianto teigimu, subendrinęs bausmes, apylinkės teismas neteisėtai paskyrė jam 550 Lt turto konfiskavimą, nes ši suma, vykdant ankstesnį nuosprendį, yra sumokėta, o nesurinkus pakankamai apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginio iš dalies patenkintas taip pat nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas, ištyręs visus įrodymus, teisingai įvertino teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismas išanalizavo visus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei priėmė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Apelianto veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1d. ir už šią veiką R. B. yra pagrįstai nuteistas, nes teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis padarė veiksmus kuriais buvo kaltintas.

Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas nuosprendyje aptartais įrodymais, neblaivus R. B. iš asmeninių paskatų, įtardamas, jog nukentėjusioji E. N. prieš tai iškvietė į jo namus policijos pareigūnus, prikibo prie nukentėjusios, puolė ją mušti t.y. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į veidą, ir, laikydamas už plaukų, du kartus trenkė jos galvą į laiptinės betoninę sieną bei keliu sudavė į krūtinę, padarydamas E. N. galvos, nosies bei veido sumušimus, 21 ir 11 dantų sumušimus, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą dešinėje krūtyje t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Įrodymais patvirtina, jog šiuos smurto veiksmus apeliantas atliko viešoje vietoje, kurie iš asmeninių paskatų peraugo į chuliganiškas paskatas, nes toks nuteistojo įžūlus elgesys parodė žmonių tarpusavio bendravimo taisyklių ignoravimą, nepagarbą ne tik nukentėjusiajai, bet ir kitiems ten susirinkusiems, kas sutrikdė visuomenes rimtį ir tvarką.

Taip nuspręsdamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog minėtus neteisėtus veiksmus matė pašaliniai asmenys (pvz. liudytoja A. D.), o smurtas, nuteistojo keiksmai ir nukentėjusios užgauliojimas truko nemažą laiko tarpą, juos matė bei girdėjo namo gyventojai, iš kurių dalis buvo išėję iš laiptinės (liudytojai V. D., B. K., L. M., I. A. A. ). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai laikė, jog tokie R. B. veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, įvykio metu buvo iškviesta policija bei greitoji pagalba. Apelianto veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir dėl to, jog nusikaltimo padarymo metu buvo padarytas ir nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas. Tokia išvada pagrįstai padaryta dėl to, jog, priešingai nei teigiama skunde, nusikaltimas įrodytas ne tik įvykį mačiusių ar jį girdėjusių liudytojų bei nukentėjusiosios parodymų pagrindu, bet ir objektyviais įrodymais – specialisto išvada, iš kurios matyti, jog sužalojimai veide, krūtinėje buvo padaryti įvykio metu, nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ir ne mažiau kaip dviem poveikiais (smūgiais ), todėl mažai tikėtina, jog kai kuriuos sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, krentant ir kontaktuojant su betoniniais laiptais ar betonine siena.

Apeliaciniame skunde pagrinde keliamas nukentėjusios ir byloje apklaustų liudytojų parodymų prieštaravimų vertinimo klausimas. Iš esmės neneigiant paties įvykio, konflikto ir netgi dalies sužalojimų, apeliaciniame skunde siekiama pagrįsti versiją, jog nukentėjusioji A. N. be jokios priežasties užpuolė apelianto sutuoktinę A. B., du kartus spyrė jai į krūtinę, o apeliantui pradėjus ją ginti, bėgdama laiptais krito ir trenkėsi veidu į betoninius laiptus pati, be kieno nors įsikišimo. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, nes tokie teiginiai yra paneigti teisminio nagrinėjimo metu ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ši versija buvo patikrinta, tačiau paneigta teisingai įvertinus liudytojų parodymus bei specialisto išvadą, kurioje nurodama, jog mažai tikėtina, kad bent dalį sužalojimų nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo taip pat neįtikina skundo teiginiai, jog nukentėjusioji A. N. be jokios priežasties užsipuolė apelianto sutuoktinę, spyrė du kartus jai į krūtinę, o vėliau pati susižalojo savo sveikatą (tyčia ir/ar bėgdama iš konflikto vietos), nusikalstama veika neteisėtai apkaltino nieko dėtą kaimyną. Tokias apelianto nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip apelianto siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Net jei ir būtų pagrindo patikėti nuteistojo teiginiais, jog pirmoji smurtą prieš jo sutuoktinę panaudojo pati A. N., tai negalėtų būti pripažįstama teisėtu pagrindu nuteistajam taikyti nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus, nes galiojantys įstatymai įpareigoja kiekvieną asmenį bet kokio pobūdžio konfliktus spręsti teisinėmis priemonėmis, o ne smurtu.

Kolegija pažymi, jog apylinkės teismas išsamiai ir plačiai nuosprendyje pasisakė dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą ir LR BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką- viešosios tvarkos pažeidimą. Nuosprendyje aptarti ir motyvuoti įrodymai patvirtina, jog R. B. kaltas aptariamo nusikaltimo padarymu. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai įvertino skunde aptariamų nukentėjusios ir liudytojų parodymų prieštaravimus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog inkriminuotą veiką nuteistasis padarė, ją padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, o šių įrodymų pagrindu apylinkės teismas padarė teisingas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių, liudytojų parodymų, jų suinteresuotumo, šališkumo bei kitų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas su aptartomis apylinkės teismo išvadomis sutinka, jas pripažįsta pagrįstomis ištirtais įrodymais, o nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes vertina kaip jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas ir bausmių subendrinimo teisėtumo klausimas, nurodant, kad apylinkės teismas neteisėtai panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-19 nutartį, kuria apeliantas buvo atleistas nuo Kauno apygardos teismo 2008-04-21 nuosprendžio, pakeitusio Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-02-04 nuosprendį. Nors skundo autorius teigia, kad atleidimo nuo bausmės panaikinimas ir bausmių subendrinimas neįsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu pažeidžia nekaltumo prezumpciją, tačiau su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka. Nuteistajam paskutiniuoju nuosprendžiu buvo dar kartą atidėtas bausmės vykdymas, o ginčijamas nusikaltimas buvo padarytas bausmės atidėjimo terminui dar nepasibaigus. Įvertinus tai, jog priimant 2012-05-19 nutartį atleisti apeliantą nuo bausmės, Marijampolės rajono apylinkės teismui ši aplinkybė nebuvo žinoma, kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino teismo sprendimą atleisti R. B. nuo anksčiau paskirtos bausmės. Todėl teismas, vadovaudamasis teismų praktika bei BPK reikalavimais, paskirtą nuosprendžiu bausmę pagrįstai ir teisėtai subendrino LR BK 64 str. numatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-15/2009). Bausmių subendrinimas neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nekaltumo prezumpcijos nepažeidžia, nes jam neįsiteisėjus, bausmė apeliantui nebūtų paskirta (arba jeigu būtų pakeista, atitinkamai būtų ir bendrinama). Analogiškai būtų sprendžiami ir skundo argumentai dėl to, jog bausmės dalis dėl 550 Lt konfiskavimo jau yra įvykdyta. Įvykdyto nuosprendžio dalies, pasitvirtinus šiai aplinkybei, antrą kartą vykdyti nebereikia.

Kadangi apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasKolegijos teisėjai Jūratė JakubonienėKęstutis Dargužis