Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Airidui Vitkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) restorane salės darbuotoju, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, mokytis, bei neatlygintinai išdirbti per visą laikotarpį po 4 valandas per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą.

Jis, 2016 m. sausio 23 d., apie 13.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su mažamete seserimi T. V., gim. (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu vieną kartą sudavė į dešinės rankos žasto sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo nervingas, todėl konflikto su sese metu jai sudavė į ranką ir į petį, tačiau skausmo sukelti nenorėjo. Vieno kambario bute gyvena jis, sesuo ir mama. Tėvas dirba užsienyje ir siunčia pinigus, mama taip pat dirba. Po konflikto su sese susitaikė, dabar santykiai geri, su mama sutaria vidutiniškai, nes ji konfliktuoja dėl menkniekių, tačiau su mama visada bando susitaikyti. Lanko sporto salę, nuo rugsėjo 1 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) restorane, numatytas darbo užmokestis 360 Eur. Ateityje planuoja vėl mokytis.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Nukentėjusioji T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra jauniausioji dukra šeimoje, kurioje dar yra jos sesuo D. V., jos mama R. G. ir brolis A. V. bei tėtis S. V., kuris yra išvykęs į Švediją, ji su tėčiu palaiko stiprų ryšį, su visais sutaria gražiai, išskyrus savo brolį. Jis apie metai laiko kabinėjasi prie jos, visada yra piktas, vadina ją negražiai, necenzūriniais žodžiais. 2016 m. sausio 23 d. nuo pat ryto pradėjo kabinėtis, ji pati net nežino, dėl ko jis kabinėjosi, jis yra viskuo nepatenkintas. Įvykio dieną ji kambaryje per telefoną klausėsi muzikos ir pamatė, kaip link jos ateina brolis , nusiteikęs agresyviai, priėjo prie jos ir kumščiu trenkė į dešinę ranką, iš skausmo ji pradėjo verkti, girdėjo kaip mama sakė broliui, kad jis eitų lauk, tačiau jis neklausė, girdėjo, kaip mama sakė, kad ką daryti, gal kviesti policiją, išgirdo, kaip mama sakė, kad ji paima diržą ir po keletos akimirkų matė, kaip brolis su rūbais, kuriuos laikė rankoje, muša mamą, negalėjo suskaičiuoti, kiek tiksliai kartų, tačiau mano, kad 4-5 kartus, tada mama atbėgo pas ją, jos visas veidas buvo kruvinas, prašė jos, kad iškviestų pagalbą, ji iš savo telefono iškvietė policiją ir išbėgo į pasitikti policijos pareigūnus.Ji buvo išsigandusi, jai skaudėjo ranką, ant rankos yra mėlynė (b. l. 46-47).

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kartu su sugyventiniu S. V. (S. V.) gyvena apie 22 metus, augina tris vaikus, D. V., gim. (duomenys neskelbtini), T. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena vieno kambario su holu bute, kuris priklauso jos sugyventiniui. Jis šiuo metu dirba Švedijoje, prie laivų. Jų šeimoje dėl jos sūnaus A. V. agresyvaus elgesio, pastovaus terorizavimo, ne tik fizinio, bet ir psichologinio smurto naudojimo, yra visi įbauginti. Nuo 7 klasės jos sūnus A. V. pasidarė agresyvus, viskuo nepatenkintas, negražiai elgiasi su jaunesniąja jos dukrele, prieš ją yra ne vieną kartą naudotas smurtas. Jos sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, lanko 9 c klasę, o dukrytė lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, 5 klasę, vyriausioji dukra šiuo metu dirba Akropolyje, kavinėje „Delano", salės darbuotoja. 2016 m. sausio 23 d., apie 13.00 val. pamatė iš holo greitai ateinantį savo sūnų A. V., kuris ranka stipriai trenkė jos dukrai T. V., dukra pradėjo verkti, kadangi buvo skausmingas smūgis, ji prašė sūnaus, kad jis išeitų, jis pradėjo rinktis rūbus, tačiau nesirengė, iš jo veido matėsi, kad yra agresyvus, atrodė, kad jis nori padaryti kažką blogo, ji jo bijo. Sūnus buvo nepatenkintas, kad T. V. klausosi muzikos. Ji bijo savo sūnaus, jis yra visada agresyvus, piktas, neprognozuojamas, elgiasi nepagarbiai su ja ir kitais šeimos nariais. Mano, kad jos sūnus turi ligą, tačiau jos įvardinti negali, agresijos protrūkiai kartojasi vis dažniau. Po šio įvykio sūnus yra pasikeitęs, tarp jų nebėra tokių konfliktų, savo sesers taip pat nebeužgaulioja ir nebemuša (b. l. 35-36, 37-38).

Iš 2016 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad Bandužių g. 21-98, Klaipėda, užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje tarp brolio A. V. ir sesers T. V. (b. l. 21-26).

Iš 2016 m. vasario 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš įvykio vietos Bandužių g. 21-98, Klaipėda (b. l. 27-30).

Iš 2016 m. sausio 25 d. specialisto išvados Nr. G 155/2016(03) matyti, kad T. V. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje. Sužalojimas įgautas bukos traumos pasekoje paveikus žasto sritį kietu buku daiktu. Poodinės kraujosruvos spalvos leidžia teigti, kad sužalojimas įgautas maždaug prieš 2-3 paras iki objektyvios apžiūros. T. V. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Taikant BK 140 straipsnio 3 dalį nukentėjusį asmenį kvalifikuojantis veiką požymis „mažametis“ teisiškai reikšmingas kvalifikuojant veikas nepriklausomai nuo to, ar veika padaroma prieš mažametį šeimos ar ne šeimos narį.

Įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. kaltinime nurodytu metu, bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su mažamete seserimi T. V., kumščiu vieną kartą sudavė į dešinės rankos žasto sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalies kvalifikaciją, nes nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas mažametei seseriai.

Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: rankos kumščiu suduodamas į mažametės sesers dešinės rankos žasto sritį jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš mažametę seserį ir taip sukelia jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis A. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas, bausmę atlikęs, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis mokėsi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykloje, buvo charakterizuojamas patenkinamai. Šiuo metu kaltinamasis dirba ( (b.l. 189-192) laisvalaikiu sportuoja. Po įvykio su savo mažamete seserimi susitaikė ir šiuo metu sutaria gerai. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis galima teigti, jog konfliktinę situaciją ir netinkamą kaltinamojo elgesį lėmė įsivyravę įtempti šeimos narių tarpusavio santykiai, kurie gyvendami mažo gyvenamojo ploto bute neranda būdų suderinti skirtingus interesus, o tėvai tam reikiamų pastangų nededa. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, teismas gali nustatyti kitą laikotarpį paskirtos baudos sumokėjimui. Atsižvelgiant į A. V. jauną amžių, finansinę būklę, paskirtos baudos sumokėjimui nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenos su garso įrašu ir fotonuotraukomis, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti 15 MGL (564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct)) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-23 17.25 val. iki 2016-01-25 11.25 val. (2 paras), kas atitinka 4 MGL (150,64 Eur), ir A. V. paskirti galutinę bausmę – 6 MGL (225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct)) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenas su garso įrašu ir fotonuotraukomis, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.