Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje A. M. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Jis 2016 m. spalio 3 d., apie 08.00 val., užėjęs pro neužrakintas namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir sulaužęs šio namo antrame aukšte esančio kambario durų spyną, 10 eurų vertės, bei varčią, 50 eurų vertės, įsibrovė į namo ir kambario vidų, iš kur pagrobė svetimą, L. L. priklausantį turtą – senovinį virtuvą „samovarą“, 70 eurų vertės, 6 vnt. krištolinių ledainių, 30 eurų vertės, 12 vnt. krištolinių taurelių degtinei, 50 eurų vertės, laikrodį, 40 eurų vertės, dvi keramines žvakides, 40 eurų vertės, keraminę ikoną, 50 eurų vertės, 6 vnt. čenachinių indelių su lėkštutėmis, 80 eurų vertės, krištolinę vazą, 20 eurų vertės, karutį, 30 eurų vertės, karutį, 50 eurų vertės, lagaminą, 70 eurų vertės, grilį, 15 eurų vertės, išeidamas iš namo, iš kiemo pagrobė gyvą vištą, 10 eurų vertės, tokiu būdu viso pagrobė nukentėjusiajai L. L. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 555 eurai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 220 str. 4 d. nustatyta, kad surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną.

Perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisimajame posėdyje buvo nustatyta, kad kaltinamajam A. M. kaltinamojo akto nuorašas nebuvo įteiktas nei pasirašytinai, nei elektroninių ryšių priemonėmis. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas pareigą įteikti kaltinamąjį aktą kaltinamajam nustato būtent prokurorui ir šis proceso veiksmas turi būti atliktas iki perduodant bylą į teismą. Taigi, prokurorė, perduodama bylą į teismą prieš tai neįteikusi kaltinamojo akto nuorašo kaltinamajam, pažeidė imperatyvų BPK 220 str. 4 d. reikalavimą.

BPK 254 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui.

Kaltinamojo akto nuorašo neįteikimas kaltinamajam laikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kadangi kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Taigi, tik įteikus kaltinamojo akto nuorašą kaltinamajam gali būti užtikrinama jo konstitucinė teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai pasirengti gynybai, kuri yra viena kertinių teisingo baudžiamojo proceso elementų.

Į teismo posėdį, vykusį 2017 m. balandžio 5 d., 14.00 val., kaltinamasis A. M. neatvyko. Kaltinamajam išsiųsti teismo šaukimai grįžo neįteikti, byloje nurodytu telefonu su juo susisiekti nepavyko. Teismas priėmė nutartį atvesdinti A. M. į kitą teismo posėdį, vykusį 2017 m. balandžio 12 d., 14.00 val. Vykdant šią teismo nutartį buvo gautas Vilniaus apskrities VPK VTV AKS Konvojaus kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo postinio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad buvo patikrinti visi teismui žinomi kaltinamojo gyvenamosios vietos adresai, tačiau jis nebuvo surastas. Nustatyta, kad A. M. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Sodros duomenimis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nakvynės namuose negyvena. Teismo posėdžio metu prokurorė pateikė duomenis, kad A. M. yra Latvijos romas, Vilniaus romų taboro gyventojai jo seniai nematė ir nežino kur jis gyvena.

Įvertinus šiuos duomenis konstatuotina, kad teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, išnaudojo visas galimybes iškviesti kaltinamąjį A. M. į teismo posėdį ir įteikti jam kaltinamąjį aktą bei taip ištaisyti prokurorės padarytą proceso pažeidimą. Kaltinamojo buvimo vieta teismui nėra žinoma, pateikti duomenys leidžia spręsti, kad jis gali būti ir užsienio valstybėje.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam A. M. buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą (b. l. 88), tačiau apie tai, kad jam buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą, kaltinamajam nėra žinoma. |Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad A. M. vengia atvykti į teismą ar slapstosi nuo teismo, kas leistų svarstyti klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo.

Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad šioje byloje buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, kurio negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, todėl byla perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 220 str. 4 d., 254 str., 3 d.,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., perduoti prokurorui BPK 220 str. 4 d. numatytiems veiksmams atlikti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.