Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, motoristu, anksčiau teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. Č. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Paaiškino, kad jo ir G. G. santykiai iki įvykio jau buvo pašliję, buvo tik laiko klausimas, kada išsiskirs. Oficialiai su G. išsiskyrę yra jau prieš metus. Kartu turi du nepilnamečius vaikus D. ir M. Č. Dėl įtarimų nori parodyti, kad įtarimuose nurodytą dieną tarp jo ir G. įvyko žodinis konfliktas, nes buvo neblaivus ir sužinojęs, kad ji bendrauja su kitu vyru, kilus pavydui jis ją užsipuolė. Ką sakė nelabai pamena, pamena tik, kad ją smaugė, galimai taip kaip nurodyta įtarime (nepamena dėl girtumo). Ji gynėsi. Jis nustojęs ją smaugti išvažiavo į darbą. Vakare grįžęs namo po darbo, G. su vaikais ir jų asmeniniais daiktais namuose jau neberado. Kaip suprato, ji jau buvo suplanavusi anksčiau išsikelti kartu su vaikais. Taip pat nori paminėti, kad prieš savo vaikus tikrai nesmurtavo, konflikto metu abu vaikai miegojo, ar galėjo matyti ar girdėti konfliktą, nėra tikras. Šiuo metu G. G. gyvena (duomenys neskelbtini), jis su ja susitaikė, tačiau jie bendrauja tik dėl vaikų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, pažada ateityje daugiau nebenusikalsti (el. b. 1 t., b. l. 160-163, 180–183).

Be kaltinamojo E. Č. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 2 d. apklausta liudytoja ir nukentėjusioji G. G. parodė, kad 2024 m. spalio 1 d. ryte apie 07.30 val. ji ryte gulėjo lovoje ir pasiėmė savo mobilų telefoną paskambinti į polikliniką, tuo tarpu sugyventinis E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), priėjęs prie jos iš dešinės kojos spyrė tiesiai jai į telefoną, dėl ko telefonas nukrito jai į veido sritį. Ji jo paklausė ką jis daro ir pasakė kad skambina į poliklinika, jis nieko neatsakęs išėjo iš namų. Sugyventinis grįžo namo, kažkur po penkių minučių, nusiėmė savo striukę, pakabino ir atėjo pas ją į lovą. Ji sėdėjo ant lovos, jis prisėdo šalia ir paėmė telefoną, patikrinti kam skambino. Padėjęs telefoną ant lovos krašto, paėmė ją su dešine ranka ir pradėjo smaugti, o kaire ranka prilaikė kairės pusės petį. Ji juto, kaip trūksta oro, fizinį skausmą vertina 6 balais iš 10. Ji visą laiką mėgino, jį nustumti nuo savęs, nustūmus ji prašė jo, kad jis apsiramintu. Jis jai pasakė, kad pasiims peilį ir sužalos jai veidą, ji išsigando, prašė, kad jis to nedarytu, verkė. Ji ji laikė, bet jis ją nustūmęs nuėjo į virtuvę ir paėmė virtuvinį peilį. Grižus jam į kambarį pamatė, kad jis peilį buvo pasislėpęs dešinėje rankoje ir liepė eiti jai į virtuvę, kad nieko nematytų jų nepilnamečiai vaikai D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir M. Č., gimusi (duomenys neskelbtini). Ji nesutiko eiti į virtuvę tada jis paėmė ją pastūmė ant lovos, dėl ko pradėjo verkti nepilnamečiai vaikai. Jis iškart atsitraukė ir sakė jai, kad ji gerai jo nepažįsta, ji gali. Po šių žodžiu jam kažkas paskambino, pamatęs, kad jam skambina jis nuėjo ir padėjo peilį į virtuvę ir pasakė jai, kad laiko nebeturi. Jam išėjus ji pradėjo rinkti savo ir vaikų daiktus, kad kuo greičiau išsikelti iš jo namų. Iš karto nesikreipė į policiją, nes turėjo eiti į polikliniką. Vakar vakare dar sulaukė iš savo sugyventinio grasinančių skambučių (el. b. 1 t., b. l. 39-41).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 14 d. apklausta liudytoja ir nukentėjusioji G. G. parodė, kad ji iki šių metų spalio 1 dienos gyveno savo buvusio vyro, dabartinio sugyventinio E. Č. name, kartu gyveno jų mažamečiai vaikai: M. Č. ((duomenys neskelbtini) metų) ir D. Č. ((duomenys neskelbtini) metų). Nuo spalio 1 dienos, po smurto atvejo ji išsinuomavo butą, ten gyvena su vaikais. E. Č. ankščiau buvo du kartus teistas už fizinį smurtą prieš ją, tačiau jie toliau kartu gyveno iki minėto įvykio. Buvo oficialiai išsiskyrę tik dėl to, kad jai nereikėtų mokėti jo skolų. Nuo šių metų spalio mėnesio nusprendė su juo išsiskirti ir kartu jau negyvena. Sklype adresu (duomenys neskelbtini), šalia E. namo kitame name gyvena jo močiutė ir teta. Ar jos matė įvykį ir apie jį kažką žino, ji nežino, joms nieko neminėjo. Įvykio vaizdo įrašo neturi, įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis. 2024 m. spalio 1 d. apie 07.30 val. ji ryte gulėjo lovoje ir pasiėmė savo mobilųjį telefoną paskambinti į polikliniką, tuo tarpu mano sugyventinis E. Č. priėjęs prie manęs su dešine koja spyrė į telefoną, jis pataikė į telefoną, jokių kūno dalių nepalietė, dėl šio veiksmo jos telefonas nukrito jai į veido sritį, dėl to ji fizinio skausmo nepajuto. Ji jo paklausė ką jis daro ir pasakė, kad skambina į polikliniką, jis nieko neatsakęs išėjo iš namų. Po kelių minučių jis grįžo namo, nusiėmė savo striukę, pakabino ir atėjo pas ją į lovą. Ji sėdėjo ant lovos, jis prisėdo šalia, jai iš dešinės ir paėmė mano telefoną, patikrinti kam skambino. Padėjęs telefoną ant lovos krašto, paėmė ją su dešine ranka ir pradėjo smaugti už kaklo, o kaire ranka prilaikė kairės pusės petį. Ji juto, kaip trūksta oro, fizinį skausmą vertina 6 balais iš 10. Skausmas buvo momentinis. Ji visą laiką mėgino, jį nustumti nuo savęs, nustūmus ji prašė jo, kad jis apsiramintų. Jis nuėjo į virtuvę, grižo į kambarį pamatė, kad jis peilį buvo pasislėpęs dešinėje rankoje ir liepė eiti jai į virtuvę, kad nieko nematytų jų nepilnamečiai vaikai D. Č. ir M. Č.. Ji nesutiko eiti į virtuvę. Tuomet pamatė, kad jis dešinėje rankoje laiko virtuvinį peilį (geležtės ilgis apie 10 cm.), jis stovėjo nuo jos ištiestos rankos atstumu ir jai pasakė, kad peiliu sužalos jai veidą, ji išsigando, prašė, kad jis to nedarytų, verkė. Jis peilį laikė nuleistoje į apačią rankoje, pakėlęs rankos nebuvo, peiliu nemojavo, link manęs jo nekreipė. Kaire ranka jis ją pastūmė ant lovos, dėl to fizinio smurto nejuto, dėl to pradėjo verkti vaikai. Jis iškart atsitraukė ir sakė jai, kad ji gerai jo nepažįstų, ji nežino, ką jis gali padaryti. Po šių žodžių jam kažkas paskambino, pamatęs, kad jam skambina jis nuėjo ir padėjo peilį virtuvėje ir pasakė jai, kad laiko nebeturi. Jam išėjus ji pradėjo rinkti savo ir vaikų daiktus, kad kuo greičiau išsikeltų iš jo namų. Iš karto nesikreipė į policiją, nes turėjo eiti į polikliniką. Vakar vakare dar sulaukė iš savo sugyventinio grasinančių skambučių. Jis sakė, kad atvažiuos pas ją ir subjauros jai veidą, adreso, kur ji tuo metu gyveno nežinojo. Tą dieną greitosios pagalbos nekvietė, dėl šio įvykio jokių fizinių sužalojimų nepatyrė, į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes ant kūno nesimatė sužalojimų. Vaikai fiziškai nenuketėjo. Po šio įvykio E. Č. prieš ją nesmurtavo, gyvena atskirai, jis atvyksta pabendrauti su vaikais. E. Č. turi alkoholinę priklausomybę, dirba autoservise mechaniku. Nori paminėti, jis naktį grįžo namo girtas, galimai ryte galėjo būti neblaivus, bet alkoholinių gėrimų ryte nevartojo. Ji buvo blaivi. Turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš. (el. b. 1 t., b. l. 105-107, 108-111).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 10 d. kaip liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji G. G. parodė, kad nepageidauja, draudžia apklausinėti nepilnamečius vaikus D. Č. ir M. Č., kad vaikai nebūtų išgąsdinti ir traumuoti. Dėl šio įvykio ji prieš ją smurtavusį E. Č. pretenzijų neturi, jam atleido ir nori atsiimti pareiškimą. Dėl E. Č. grasinimų telefonu, kuriuos buvo minėjusi praėjusioje apklausoje, mano, kad jie buvo išsakyti iš pykčio ir jie nebūtų įgyvendinti. Prie apklausos prideda mano telefono ekrano nuotraukas su vyro skambučiais iš dienos, kai jai grasino (el. b. 1 t., b. l. 120-123).

Iš 2024 m. lapkričio 26 d. tarnybinio pranešimas dėl BK 145 straipsnio 1 dalies pridėjimo matyti, kad atsižvelgiant į G. G. papildomos apklausos metu duotus parodymus dėl E. Č. grasinimo jai peiliu tikslinga E. Č. taikyti atsakomybę numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (el. b. 1 t., b. l. 102-104).

Iš 2024 m. spalio 2 d. G. G. protokolo–pareiškimo matyti, kad 2024 m. spalio 2 d. kreipėsi G. G., dėl to, kad ją sumušė sugyventinis E. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 1-11)

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės 2025 m. sausio 27 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo, nutrauktas (el. b. 1 t., b. l. 246-252).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. Č. 2024 m. spalio 2 d., 7.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę G. G., t. y. paėmė ją su dešine ranka ir pradėjo smaugti, o kaire ranka prilaikė jos kairės pusės petį, dėl ko jai trūko oro, tokiais veiksmais sukeldamas G. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be jo paties parodymų, jo kaltę patvirtina ir nuketėjusiosios G. G. parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, protokolas–pareiškimas, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji G. G. yra kaltinamojo sugyventinė, tad pagrįstai nukentėjusioji G. G. laikoma kaltinamojo šeimos nare.

Taigi, teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami E. Č. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam E. Č. 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam E. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis E. Č. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 268–270, 271-272).

E. Č. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. Č. Lietuvos Respublikoje teistas (el. b. 1 t., b. l. 229–236), administracine tvarka baustas, dirbantis motoristu, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 6 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Teismas pažymi, jog prokurorė prareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nepasisakė dėl intensyvios priežiūros skyrimo kaltinamajam, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo gyvenamojoje vietoje skyrimas būtų netikslinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Todėl intensyvi priežiūra neskirtina. Tačiau teismo vertinimu siekiant įgyvendinti bausmės tikslus su laisvės apribojimo bausme E. Č. skirtini įpareigojimai.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. Č. tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Vadovaudamasis BK 72² straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis E. Č. smurtavo prieš savo sugyventinę, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą. Todėl kaltinamajam E. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė –dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jog šis įpareigojimas būtų įvykdytas per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu E. Č. įpareigoti: 1) tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu E. Č. įpareigoti: 1) tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu E. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę –dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant jog šis įpareigojimas būtų įvykdytas per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.