- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-1454-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- R. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. M. 2010-05-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo V. L. turtą ir pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, ieškinio sumos ribose, pavedant šiuos veiksmus atlikti ieškovo pasirinktam antstoliui. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas piktybiškai vengia padengti žalą, o, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo atsakovui V. L. priklausantį 48700 Lt vertės turtą bei pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose. Teismas konstatavo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. L. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje neabejotinai bus sunkumų vykdant teismo sprendimą ar bent yra hipotetiška grėsmė (CPK 178 str.). Teismų praktika pripažįsta, kad reikalavimo dydis yra vertinamasis požymis ir, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina vertinti, ar reikalavimas konkrečiam atsakovui, atsižvelgiant į jo turtą, pajamas ir kitus duomenis apie jo finansinę ir turtinę padėtį, yra didelis. Ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, kad nurodyta ieškinio suma atsakovui yra didelė (CPK 178 str., 314 str.). Ieškovas nenurodė jokio pagrindo, kurio pakaktų teiginiui, kad galimo teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų iš esmės apsunkintas ar taptų neįmanomas. Be to nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui nedalyvaujant ir vėliau skubiai vykdyti šią teismo nutartį. Šalių ginče yra prejudicinis sprendimas – nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu, konstatavus, jog ieškovas kaltas dėl eismo įvykio, kadangi pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. M. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nenurodė teisinio pagrindo, kuris patvirtintų, jog teismas, priimdamas nutartį, pažeidė konkrečias CPK normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė kyla iš paties atsakovo veiksmų, kuris autoavarijos metu, sužalojęs ieškovą, neatlygino žalos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, o teismas nutartyje nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, taip pat, kad ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį, kurie patvirtintų ieškovo teiginius (CPK 144 str.), atmestini, kadangi ieškovas, paduodamas ieškinį, kartu pateikė duomenis, jog tarp šalių kilo ginčas dėl žalos, padarytos autoįvykiu, atlyginimo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo tuo, kad ieškinio suma (žalos atlyginimo suma yra 48700 Lt) yra didelė ir atsakovas piktybiškai vengia padengti žalą. Šios aplinkybės nėra paneigtos ir yra pakankamos tam, kad konstatuoti, jog yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantas, tvirtindamas, jog nėra duomenų apie jo finansinę (turtinę) padėtį, tokių duomenų nepateikė, nors civiliniame procese abi šalys turi teisę ir pareigą teikti įrodymus (CPK 42, 178 str.). Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), nes ieškinio suma – 48700 Lt fiziniam asmeniui, kurio turtinė padėtis nėra žinoma, vertintina kaip didelė. Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas.
Atskirojo skundo motyvas, kad teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimta be teisinio pagrindo nepranešant apeliantui, atmestinas, kadangi CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, jog apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali būti ir nepranešama atsakovui, jeigu toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui, ar jam nepranešus. Nagrinėjamoje byloje teismas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešė atsakovui, nes pripažino, kad yra grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šią teisės normą pažeidė. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.
Apeliantas skunde nepagrįstai kelia klausimus, kurie iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio pagrįstumu, o būtent: kad atsakovo atžvilgiu yra priimtas prejudicinės aktas -nutrauktas ikiteisminis tyrimas, konstatavus, jog pats ieškovas kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Tokie apelianto motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jie iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumu ir bus analizuojami, tiriami ir vertinami nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami. Be to atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė duomenis, jog jis nėra pripažintas kaltu dėl minimo autoįvykio. Taigi šalių kaltės klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės.
Dėl kitų atsakovo V. L. atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, atsakovas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos 8,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8 (aštuonis) litus 40 centų pašto išlaidų.