- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- I-8437-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02260-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Violetos Petkevičienės, Mildos Vainienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
S. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) 2015-03-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jam neišmokėtos pensijos nepriemoką 10 509,69 Lt, susidariusią, taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 d. nuostatas.
Pareiškėjas S. P. paaiškino, kad jam nuo 2010-09-21 paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kuri buvo sumažinta, taikant Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė išmokėti jam neišmokėtą pensijos dalį.
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–14).
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad pareiškėjui paskirta pensija viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl ji buvo perskaičiuota ir sumažinta vadovaujantis laikinojo įstatymo 6 str. Kadangi, nuo 2010-09-21 iki 2011-12-31 pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jo pensija buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas. Atsakovas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimas, kuris oficialiai paskelbtas 2012-09-21, taikytinas į ateitį ir nėra pagrindas išmokėti asmenims dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį. Pažymi, kad nuo 2014-05-22 įsigaliojo 2014-05-15 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, kuriuo nustatytas mechanizmas pensijoms, sumažintoms pagal Laikinojo įstatymo 6 str. kompensuoti. Vadovaudamasis šiuo įstatymu VSDFV Vilniaus skyrius 2014-10-09 sprendimu Nr. PE_SP15-24476 „Dėl kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo“ apskaičiavo pareiškėjui 1 497,02 Lt dydžio pensijos kompensuojamą sumą ir nurodė šios sumos išmokėjimo terminus bei dydžius.
Atsakovė VSDFV atsiliepime į skundą (b. l. 25–27) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė VSDFV atsiliepime nurodė, jog iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo, kuriuo Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, nebuvo pagrindo šio straipsnio netaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies.
Nustatyta, kad nuo 2010-09-21 pareiškėjui paskirta senatvės pensija, kuri buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. pagrindu. Dėl pensijos sumažinimo pareiškėjas su 2013-11-13 prašymu kreipėsi į VSDFV, kuri skundžiamu Sprendimu atsisakė išmokėti jam negautą senatvės pensijos dalį (b. l. 3–4).
Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 str., ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p. asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. galėjo būti perskaičiuojama.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Pareiškėjas prašo priteisti negautą pensijos dalį, perskaičiuotą remiantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.
Aplinkybė, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 str. 1 d., pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010-11-23 iki 2011-12-31, nepagrįstai buvo neišmokėta 10 509,69 Lt (3 043,82 Eur) senatvės pensijos dalis (b. l. 5–6), todėl ji priteistina iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus.
Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti VSDFV 2015-03-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pripažįsta, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, VSDFV, priimdamas minėtą Sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti VSDFV 2015-03-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo S. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-03-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti S. P. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus už laikotarpį nuo 2010-11-23 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 3 043,82 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt du euro centus).
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.