Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. gruodžio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;

2) 2016 m. gegužės 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2016 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi bausmė pakeista areštu 90 parų; 2017 m. balandžio 5 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. D. 2017 m. lapkričio 25 d. nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, slapta pagrobė svetimą turtą – T. A. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), tuo padarė nukentėjusiajam T. A. 200 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis T. D. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad jis pažinojo kaimynystėje gyvenusį nukentėjusįjį T. A., juos supažindino kaltinamojo draugas E. P.. Kaltinamasis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau būdavo tokių atvejų, kada T. A., žinodamas, jog kaltinamasis neturi teisės vairuoti, leisdavo jam pavairuoti savo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). T. A. savo automobilį laikė prie namų. Kaltinamasis žinojo, kad šis automobilis neužsirakina, nebuvo durelių spynelės, jį buvo lengva užvesti net ir be raktelio. 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje kaltinamasis automobiliu „Audi A4“ pavežė T. A. iki (duomenys neskelbtini) kaimo, ten iš draugo J. S. namų jie paėmė automobilio ratus, kuriuos parvežė į Alytų. Tą pačią dieną vakare kaltinamasis nusprendė pasivažinėti automobiliu „Audi A4“, norėjo nuvažiuoti pas J. S. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis nuėjo prie neužrakinto T. A. automobilio ir peiliu jį užsivedė, tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis neprašė pas nukentėjusįjį T. A. leidimo pasinaudoti jo automobiliu. Pas J. S. namuose buvo kaltinamojo brolis V. S. ir draugė R. S.. Jie visi keturi automobiliu „Audi A4“ nuvažiavo į Miroslavą, į šokius, išgėrė alaus. Po to jis vežė draugus namo. Bevažiuojant užgeso automobilis, tada jį paliko, pats nuėjo pas J. S.. Kitą dieną kaltinamasis su draugais nuėjo prie palikto automobilio, mėgino jį užvesti, bet mašina neužsivedė. Tada kaltinamasis sugalvojo automobilį parduoti ir taip pasipelnyti. Jis SMS žinutėmis susirašė su V. S. ir su juo susitarė dėl automobilio „Audi A4“ pardavimo. Apie tai, kad automobilį jis parduoda be savininko leidimo, niekam nesakė. Sutartu laiku su J. S. ir V. S. nuėjo prie automobilio, atvažiavo V. S. su tralu ir automobilį paėmė, sumokėjo kaltinamajam apie 140 Eur. Prieš tai J. S. nuėmė nuo automobilio „Audi A4“ valstybinius numerius. Gautus pinigus kaltinamasis išleido savo nuožiūra, su draugais nepasidalino. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, sutinka su nukentėjusiojo T. A. civiliniu ieškiniu.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju T. D. kaltę taip pat visiškai pripažino ir davė analogiškus parodymus, juos detalizavo darant parodymų patikrinimą vietoje (2 t., b. l. 49–50, 56–57, 61–63, 81–83).

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant kitoms Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, teisme įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Pareiškimu apie pradėtą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu fiksuota, kad 2017 m. lapkričio 26 d. apie 8.30 val. T. A. kreipėsi į policiją pranešdamas, jog pasigedo jam priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. 003, stovėjusio prie jo namų (duomenys neskelbtini); buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 1–9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis T. A. parodė, kad 2017 m. lapkričio 25 d. apie 17 val. jis savo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. 003, paliko aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini). Kitos dienos ryte automobilio toje vietoje nerado. Paskambino pažįstamam E. P., kuris anksčiau jo leidimu naudojosi šiuo automobiliu, ir paklausė kas pavogė automobilį. E. P. atsakė, kad jis to nedarė, bet jam aišku, kas mašiną pavogė. Iš tokio pasakymo suprato, kad automobilį pavogė E. P. draugai. Po 15 min. paskambinęs E. P. paklausė, ar pas jį nebuvo atėjęs T. D.. Pastarasis ne kartą su E. P. buvo atėjęs pas nukentėjusįjį ir jie kartu vartojo alkoholį. Nukentėjusysis atsakė, kad T. D. nebuvo atėjęs. Po kiek laiko E. P. dar kartą paskambino ir pasiteiravo, ar automobilis jam grąžintas, jis atsakė, kad ne. Daugiau su E. P. nekalbėjo, nebuvo ir susitikę. Kas galėjo pavogti jo automobilį – nežino. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Bet automobilis turėjo tam tikrų defektų ir išskirtinių požymių, t. y. jis neužsirakindavo, nes buvo sugedusi užrakinimo sistema, buvo įtrūkęs priekinis bamperis, o galinio bamperio atšokę dažai, įlenktas dešinės pusės galinis sparnas, ant automobilio ratlankių nebuvo nei vieno gaubto, kairės pusės priekinėse durelėse nebuvo užrakto ir automobilį galima buvo užvesti ne tik rakteliu, bet ir peiliu ar atsuktuvu. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad dieną prieš tai, kai pasigedo automobilio, jis su T. D. ir J. S. savo automobiliu „Audi A4“ važiavo į kaimą pasiimti ratų. T. D. matė, kad sugedęs jo automobilio centrinis užraktas, nes jis automobilį užvedė atsuktuvu. Pasiėmę ratus, visi trys grįžo ir po to išsiskyrė, daugiau su T. D. iki automobilio vagystės nebuvo susitikęs. Savo automobilį vertina 200 Eur, nes mašina buvo nusidėvėjusi. Automobilio valstybinio numerio ženklą (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis pirko VĮ „Regitra“ už 350 litų, dabar vertina 100 Eur. Nors valstybinio numerio ženklas tyrimo metu buvo rastas, tačiau jis sulankstytas, todėl naudojimui nebetinkamas. Iš viso nukentėjusiajam padaryta turtinė 300 Eur dydžio žala (1 t., b. l. 25, 26–27, 28–29, 30–31).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusysis T. A. pateikė automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį ir dokumentus: techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 001-1257825, civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinio draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40–42).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), savininkas buvo nukentėjusysis T. A. (1 t., b. l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. P. parodė, kad 2017 m. lapkričio pabaigoje jam paskambino pažįstamas T. A. ir pasakė, kad kažkas pagrobė jo automobilį „Audi A4“, kuris stovėjo prie namų. Dar T. A. sakė, kad jų bendri pažįstami T. D. ir J. S. žinojo, jog automobilio „Audi A4“ užvedimo spynelė yra išlaužta ir kad į tą automobilį lengva patekti. E. P. nurodė žinojęs, kad T. A. ne kartą leido T. D. ir J. S. pasinaudoti jo automobiliu „Audi A4“ (1 t., b. l. 72–73, 81–83).

Liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone. Pragyvenimui užsidirba namuose ardydamas senus automobilius, kuriuos atvaro draugai. Prisimena atvejį, kai automobiliu važiuodamas į (duomenys neskelbtini) kaimą pas draugą pasiskolinti rakto, jis pamatė laukuose ant kelio juodos spalvos automobilį „Audi A4“ (sedano kėbulu, maždaug 1995 m. modelio), kuris buvo su valstybiniais numeriais, tik jų neprisimena, prie kurio buvo būrys jaunuolių. Vieną iš jų pažino, tai buvo J. S., jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Tie jaunuoliai stūmė automobilį, taip bandydami jį užvesti. Kai po valandos važiavo atgal, pamatė tuos pačius jaunuolius jau (duomenys neskelbtini) kaime ant pagrindinio kelio. Prie jų stovėjo lengvasis automobilis su priekaba, kurioje buvo automobilis „Audi A4“, juodos spalvos, tačiau ant šio automobilio jau nebuvo valstybinio numerio ženklo, be to, jo šonuose matėsi įlenkimai, atrodė, tarsi automobilis būtų apspardytas kojomis. Po kelių dienų kaime iš draugų sužinojo, kad tą automobilį „Audi A4“ traliuku išsivežė V. S., kuris gyvena Punios kaime ir užsiima senų automobilių supirkimu (1 t., b. l. 87–88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad jis yra įregistravęs individualią veiklą, kuri susijusi su didmenine metalo laužo prekyba. Jis superka prastos būklės automobilius ir išardęs juos priduoda į metalo laužo supirktuves. Apie tai, kad superka automobilius, yra paskelbęs per socialinį tinklą Facebook. 2017 m. lapkričio 26 d. apie 14 val. į jo Facebook anketą parašė asmuo, pasivadinęs T. D., ir pasiūlė už 150 Eur pirkti automobilį „Audi A4“, dar nurodė, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, jis neužsiveda, variklis dyzelinis, sedanas, tačiau neturi automobilio dokumentų. Prieš tai jam į Facebook buvo parašęs V. S. ir taip pat siūlė minėtą automobilį „Audi“, bet paskui suvedė su T. D.. Jis sutiko nupirkti minėtą automobilį už 150 Eur ir tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten prie parduotuvės jį pasitiko trys jaunuoliai – T. D., V. S. ir J. S.. Jie kartu nuvažiavo prie automobilio „Audi A4“, kuris stovėjo šalia pagrindinio kelio, ant žvyrkelio, buvo su valstybinio numerio ženklu. Automobilis buvo tamsios spalvos, galėjo būti juodas arba tamsiai mėlynas. V. S. apžiūrėjo siūlomą automobilį, šis jam tiko ir jis nusipirko už 140 Eur. Pinigus sumokėjo T. D.. Jokios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties jie nesurašė. Sumokėjus pinigus, J. S. nuėmė nuo automobilio valstybinio numerio ženklą ir jį perlenkęs numetė į griovį. Jaunuoliai padėjo jam tą automobilį užstumti ant priekabos. Pasikrovus automobilį, jis išvažiavo į Alytų. Su juo važiavo T. D. su draugais. Juos visus išleido Alytuje, Kalniškės gatvėje, o pats nupirktą automobilį nusivežė prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Šį automobilį išardė per dvi savaites ir jo kėbulą bei kitas detales pridavė į įmonę, superkančią metalo laužą, esančią Pievų g., Alytuje. Kiek prisimena įmonės pavadinimas yra „Baltmetas“. Minėto „Audi“ automobilio kėbulą ir kitas detales į metalo laužą pridavė 2017 m. gruodžio mėnesį. Kad jo įsigytas automobilis „Audi A4“ buvo vogtas, jis nežinojo ir nesuprato (1 t., b. l. 90–91).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad V. S. pateikė Facebook tinkle vykusio susirašinėjimo su asmenimis, pasivadinusiais V. S., T. D. ir L. S., išrašus, iš kurių matyti, kad T. D. siūlė V. S. pirkti automobilį „Audi A4“ be dokumentų, tarėsi dėl jo techninės būklės ir kainos (1 t., b. l. 92–93, 94–144, 145).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje jis gyveno pas J. S. (duomenys neskelbtini) kaime, nes tuo metu neturėjo kur gyventi. Prisimena, kad kartą pas juos atvažiavo T. D. su T. A. automobiliu „Audi A4“. T. D. aiškino, kad T. A. jam leido tuo automobiliu važinėti. T. A. ir anksčiau paskolindavo T. D. savo automobilius. Tuomet jie visi trys nuvažiavo pas R. S., po to važinėjo po kaimą, vėliau T. D. parvežė juos namo, o pats išvažiavo. Ryte grįžęs T. D. pasakė, kad automobilis nebeužsiveda. Jie kartu nuėjo pažiūrėti ir V. S. įsitikino, kad automobilio nebuvo galima užvesti. Tuomet grįžo namo, T. D. paėmė jo telefoną ir prisijungęs prie Facebook derino automobilio pardavimo klausimą. Su kuo susitarė – V. S. nežino. Po to jie grįžo prie automobilio „Audi A4“, palaukė, kol atvažiavo traliukas, jo vairuotojo nepažinojo. Pirkėjas sumokėjo T. D. už automobilį „Audi A4“, kiek sumokėjo – nežino, nematė. J. S. nuėmė nuo automobilio valstybinio numerio ženklus ir numetė į griovį. Po to tas vyriškis juos nuvežė į Alytų, kur jie valgė kebabus. V. S. nurodė nežinojęs, kad automobilis „Audi A4“ buvo vogtas (1 t., b. l. 149–150, 153 –154).

Nepilnametė liudytoja R. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį, kai ji buvo nuėjusi pas (duomenys neskelbtini) kaime gyvenantį J. S., vėlai vakare atvažiavo T. D.. Jis atvažiavo automobiliu „Audi A4“, iš kur jį gavo ji neklausinėjo. Tuomet visi sugalvojo pasivažinėti. Automobilį vairavo T. D.. Jie nuvažiavo į šokius, o vėliau T. D. vežė juos namo. Bevažiuojant automobilis užgeso ir daugiau neužsivedė. Ji išėjo namo, o T. D. liko automobilyje. Ką jis toliau veikė – ji nežino, nesidomėjo (1 t., b. l. 164–167).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį, vakare, T. D. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą automobiliu „Audi A4“. Kieno tai automobilis – nežino, nesidomėjo. Vėliau tuo automobiliu T. D. nuvežė draugus į Miroslavą. Kitos dienos ryte L. S. girdėjo, kaip T. D. kalbėjo, kad neužsiveda automobilis, ir jis kažką derino dėl to automobilio pardavimo. Iš jo kalbų suprato, kad vėliau turi atvažiuoti tralas ir paimti automobilį. L. S. paprašė, kad ir jį paimtų ir pavežtų iki Alytaus. Po kiek laiko T. D. išėjo kartu su J. S. ir V. S.. Vėliau V. S. jam paskambino ir pasakė, kad jie važiuoja į Alytų. L. S. nuėjo prie kultūros namų, netrukus jie jį iš ten paėmė. Kas vairavo tralą, nežino, nepažįsta. Juos atvežė į Alytų ir išleido prie autobusų stoties. Nuėjo su visais į kavinę, pavalgė. Kol buvo kavinėje, apie automobilio pardavimą niekas nekalbėjo (1 t., b. l. 170–171).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis J. S. parodė, kad 2017 m. lapkričio mėn. viduryje buvo su T. D. prie jo namo (duomenys neskelbtini). Sutiko T. D. kaimyną T. A.. Šis paklausė, kur yra jo automobilio „VW Passat“ padangos. J. S. atsakė, kad padangos yra pas jį namuose, t. y. (duomenys neskelbtini) kaime. Tada jie trise automobiliu „Audi A4“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilį vairavo T. A., kuriam automobilis ir priklauso. T. A. tą automobilį užvedė atsuktuvu. Automobilis neužsirakindavo, nes buvo sugedusi jo užrakinimo sistema. Paėmę padangas, jie grįžo į Alytų ir išsiskyrė. J. S. nuvažiavo namo, rado namuose brolį L. S. ir draugą V. S.. Paskambino kiti draugai, klausė, ar jis atvyks į Rudenėlio šventę, kur vyko šokiai. Jis pasakė, kad neturi su kuo. Neužilgo jam paskambino T. D. ir pasakė, kad atvažiuoja. Po kelių minučių T. D. buvo pas jį kieme. Jis atvažiavo T. A. automobiliu „Audi A4“, su kuriuo jie tą dieną važinėjo. T. D. pasakė, jog T. A. davė jam savo automobilį. J. S. tuo patikėjo, nes ir anksčiau yra taip buvę. Tuo metu pas juos buvo atėjusi R. S.. T. D. nuvežė juos visus į Miroslavo kaimą, į šokius, ten išgėrė alaus. Po to T. D. jį ir V. S. parvežė namo, o pats kažkur nuvažiavo su R. S.. J. S., grįžęs namo, pažaidė kompiuteriu ir nuėjo miegoti. Ryte, jau švintant, atėjo T. D. ir pasakė, kad bevažiuojant automobilis „Audi A4“ užgeso ir daugiau neužsivedė. V. S. nuėjo pažiūrėti. Grįžęs patvirtino, kad automobilis neužsiveda. T. D. pasiėmė V. S. telefoną ir prisijungė prie Message, su kažkuo susirašinėjo. Po to jis pasakė, kad kažkas atvažiuos pasižiūrėti automobilio, gal nupirks. Į J. S. pastabą, kad tai T. A. automobilis, T. D. atsakė, kad šis jam davė tą automobilį. J. S. daugiau neklausinėjo, anksčiau buvo toks atvejis, kai T. D. kartu T. A. pardavė pastarojo automobilį „VW Passat“, todėl galvojo, kad ir šį kartą T. A. leido T. D. parduoti automobilį. Tą pačią dieną jie trise nuėjo prie automobilio, kuris buvo paliktas netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, ten jie laukė atvažiuojančio tralo. Atvažiavo pirkėjas V. S., jis buvo su broliu, kuris sėdėjo automobilyje ir nebuvo išlipęs. Pardavimo klausimus derino T. D.. Jis nurodė J. S. nuimti automobilio numerius. J. S. rankomis nulupo numerius ir T. D. nurodymu išmetė juos į šalikelės krūmus. J. S. manė, kad T. D. priduoda automobilį į metalo laužą, nes taip yra sutaręs su T. A.. Už kiek automobilis buvo parduotas jam nežinoma, T. D. nesakė. Po to jie nuvažiavo iki Alytaus, nuėjo į kavinę, valgė kebabus, vėliau visi išsiskirstė. J. S. nurodė nesupratęs, kad automobilis „Audi A4“ buvo vogtas (2 t., b. l. 13–14, 18–20, 31–33).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir nuotraukos patvirtina, kad J. S. parodė vietą, kur buvo išmesti automobilio „Audi A4“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini); J. S. nurodytoje vietoje buvo rasti sulankstyti minėti ženklai (1 t., b. l. 178–184).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. D. pagrobė T. A. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę pripažino, kad jis neteisėtai, be savininko T. A. leidimo, paėmė svetimą automobilį ir juo naudojosi savo nuožiūra, o vėliau, siekdamas gauti turtinę naudą, automobilį pardavė. Kaltinamojo T. D. paaiškinimus patvirtina kiti bylos duomenys – nukentėjusiojo T. A., liudytojų J. S., V. S., L. S., R. S., V. S., A. K. parodymai, tyrimo veiksmų protokolai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. D. veiksmuose yra visi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, šiuo atveju veiką kvalifikuojantis požymis yra automobilio pagrobimas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Asmuo, padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kaltinamasis T. D. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4 dalis). T. D. teisiamas jau ne pirmą kartą, jis turi teistumą už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje, kurį padarė būdamas pilnametis. Baustas administracinėmis nuobaudomis, daugumos baudų nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 103–109, 110). Tačiau teismas įvertina ir tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pats nukentėjusysis T. A. leisdavo kaltinamajam pavairuoti jam priklausantį automobilį, kurį vėliau kaltinamasis pagrobė, nusikaltimu padaryta turtinė žala nėra didelė, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia atsakomybę. Atsižvelgiama ir į T. D. gyvenimo bei auklėjimo sąlygas (augo vaikų globos namuose, tėvų neturi, be pastovios gyvenamosios vietos), jo amžių, socialinę brandą, psichikos sveikatos būklę (2 t., b. l. 113, 118). Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus kaltinamajam T. D. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Nukentėjusiojo T. A. byloje pareikštas civilinis ieškinys 300 Eur sumai už pagrobtą 200 Eur vertės automobilį ir 100 Eur vertės valstybinio numerio ženklą (1 t., b. l. 38) yra pagrįstas, įrodytas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, tyčiniais nusikalstamais veiksmais padaręs žalą T. A. turtui, privalo ją visiškai atlyginti (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.281 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Įpareigoti nuteistąjį T. D. per visą bausmės laiką dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

P. T. A. iš T. D. 300 (tris šimtus) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, t. y. valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklus (du vnt.), automobilio „Audi A4“ užvedimo raktelį, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinio draudimo liudijimą Nr (duomenys neskelbtini) sunaikinti.

Tris kompaktinius diskus ir nepilnamečio J. S. apklausos vaizdo įrašą (paketai Nr. 1 ir Nr. 2) palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.