Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, teisėjų Halinos Zaikauskaitės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant pareiškėjai V. N., atsakovo atstovei Daivai Šimkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. N. skundą dėl 2007 05 02 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 2007/04-4R-103 panaikinimo, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įpareigojimo tinkamai ištirti veiksmus, kuriais trukdoma atkurti nuosavybės teisę, atsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija

Pareiškėja padavė teismui skundą kuriuo prašo panaikinti 2007 05 02 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (VAGK arba Komisija) sprendimą Nr. 2007/04-4R-103 ir įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą tinkamai ištirti matininko A. K. bei Prienų žemėtvarkos valdininkų korupcinius veiksmus, kuriais trukdoma atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Pelėšiškių kaime.

Kitus pareiškėjos reikalavimus buvo atsisakyta priimti 2007 05 28 teismo nutartimi.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2007 05 02 sprendimu Nr. 2007/04-4R-103 V. N. 2007 04 16 skundą atmetė. Skundu VAGK pareiškėja prašė įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą tinkamai ištirti matininko A. K. bei Prienų žemėtvarkos valdininkų korupcinius veiksmus, kuriais trukdoma atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Pelėšiškių kaime bei iš naujo išmatuoti žemę suderinant ribas su pareiškėja ir kaimynais.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad 2007 02 02 kreipėsi į STT, prašydama ištirti matininko A. K. bei Prienų žemėtvarkos valdininkų korupcinius veiksmus, kuriais trukdoma atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Pelėšiškių kaime. 2007 03 27 pareiškėja gavo atsakymą, kuriame rašoma, kad ji pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose, pasirašė Kauno apskrities viršininko sprendime, patvirtindama, kad su sprendimais ir ribomis ji sutiko, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo prašė priimti jai nedalyvaujant. Pareiškėja paaiškina, kad yra padėjusi tik parašą ant tuščio popieriaus lapo, patvirtindama, kad dalyvavo. Su siūlomomis ribomis ji niekada nesutiko, priešinosi, bet jos nuomonės niekas nepaisė. Žemė prie jos niekada nebuvo matuota, nors ji niekada neprašė priimti sprendimą jai nedalyvaujant ir jai nebuvo siūlyta taip daryti.

Teigia, kad STT neatsakė į prašymą ištirti klaidingą informaciją archyvinėse pažymose Nr. T-3011-D, Nr. (P1-12853)P2-13356, Nr. D-15 ir Nr. T-5689-D. STT sprendimą pareiškėja skundė VAGK. 2007 05 02 gavo Komisijos sprendimą, su kuriuo nesutinka.

Pareiškėja skunde paaiškina apie nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą. Pareiškėja pretendavo į savo tėvo L. D. nuosavybės teise valdytą žemę, viso 28,3 ha. Pareiškėja paaiškino, kad atlikęs žemės matavimą, A. K. davė jai pasirašyti tuščiame popieriaus lape ir ji pasirašė, nes jai tai daryti liepė P. K., o A. K. sakė, kad vietoje akto surašyti negali. Paaiškina, kad dėl to nuosavybės teisė buvo atkurta ne jai, o kitiems asmenims, kurie tos teisės neturėjo. Vėliau taip pat buvo klastojami dokumentai, žemės ribos nustatinėtos pagal asmenų, kurie negalėjo jų žinoti, paaiškinimus, A. K. atliko matavimus aiškiai šališkai veikdamas kitų asmenų naudai ir nekreipdamas dėmesio į pareiškėjos paaiškinimus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja papildomai aiškino, kad buvo klastojami ne tik jos prašyme STT nurodyti dokumentai, bet ir archyvinės pažymos dėl giminystės ryšio ir kitais klausimais. Paaiškino, kad ji nežino, kas klastojo dokumentus.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsiliepime į skundą pasisako, kad skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Paaiškina, kad pareiškėjos teiginiai, jog STT nepilnai atsakė į jos skundo reikalavimus, neteisingi, nes prašyme STT pareiškėja nekėlė reikalavimų dėl informacijos archyvinėse pažymose ištyrimo. Be to, teigia, kad tokių pažymų tyrimas nepatenka į STT kompetenciją.

Paaiškina, kad V. D.–N. 2007 02 20 kreipėsi į STT su prašymu ištirti matininko A. K. bei Prienų žemėtvarkos valdininkų korupcinius veiksmus, kuriais trukdoma atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Pelėšiškių kaime, Birštono savivaldybėje.

Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi ir paaiškina, kad 2007 02 23 buvo apklausta pareiškėja, kuri paaiškino apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso aplinkybes, tuo pačiu ji paaiškino, kad korupciją mato tame, jog matininkas A. K., teisingai išmatavęs sklypo ribas, reikalavo, jog pareiškėja pasirašytų ant tuščio popieriaus lapo, o vėliau paaiškėjo, kad protokole nurodyta, jog visas žemės sklypas priklausė pareiškėjos patėviui. Taip pat pareiškėja aiškino, kad teismui atkūrus jai nuosavybės teises į 8 ha žemės sklypą, „matininkas ne toje vietoje atmatavo žemę“.

Atsiliepime paaiškinama nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga, kuri nustatyta ištyrus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes. Šiame aprašyme nurodyta, kad pareiškėja savo teises gynė teismuose, ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM ir į Seimo kontrolierių įstaigą. Šios institucijos pažeidimų dėl pareiškėjai natūra grąžintų žemės sklypų paženklinimo – parodymo aktų surašymo aplinkybių nenustatė. Taip pat nurodo, kad pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Paaiškina, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu piliečiai gali įrodinėti aplinkybes dėl turėtos nuosavybės, t.y. piliečiai gali kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl teigia, kad pareiškėja gali pasinaudoti šia tvarka įrodinėdama, jog žemės buvo daugiau.

Paaiškina, kad vadovaujantis Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, STT – teisėsaugos įstaiga, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Kadangi nei prašyme, nei 2007 02 23 vykusios apklausos metu pareiškėja informacijos apie A. K., Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus specialistų ar kitų asmenų padarytas arba daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas nepateikė, o nuosavybės teisės V. N. į jos tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę pilnai atkurtos nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų, STT nebuvo teisinio pagrindo priimti procesinį sprendimą (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Pareiškėjai buvo išsiųstas motyvuotas atsakymas (2007 03 27 raštas Nr. 4-01-1094), kuriame buvo išaiškinti teisės aktai, reglamentuojantys prašyme keliamus klausimus. Taip pat buvo išaiškinta STT atsakymo apskundimo tvarka.

Pasisako, kad pareiškėjos skundas dėl VAGK 2007 05 02 sprendimo ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra nepagrįstas, todėl prašo skundą atmesti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad STT nagrinėjo tik klausimus, nurodytus pareiškėjos 2007 02 20 prašyme bei jos 2007 02 23 paaiškinime, kurį ji davė STT. Nei viename šių prašymų nebuvo minimas archyvinių dokumentų klastojimas, todėl jis ir nebuvo tiriamas. Gavus pareiškėjos prašymą, kuriame būtų konkrečiai nurodyta, kokie archyviniai dokumentai pareiškėjos manymu buvo klastojami, šis klausimas būtų tiriamas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos V. N. 2007 02 20 LR specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT) gauto skundo (VAGK byla, l. 29) nagrinėjimo rezultato, kuris pareiškėjai praneštas STT 2007 03 27 raštu Nr. 4-01-1094 (šioje administracinėje byloje – b.l. 29-30,VAGK byla, l. 20-21). Pareiškėja nesutinka su tuo, kad STT tinkamai išnagrinėjo jos skundą, todėl ji ir toliau reikalauja, kad STT būtų įpareigota tinkamai ištirti matininko A. K. bei Prienų žemėtvarkos valdininkų korupcinius veiksmus, kuriais trukdoma atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Pelėšiškių kaime, šiuos veiksmus ji įvardija kaip korupcinius. Pareiškėjos prašymas STT dar buvo papildytas jos apklausos STT 2007 02 23 metu. Šios apklausos metu pareiškėja taip pat nurodė, kad korupciniai veiksmai pasireiškė tuo, jog matininkas A. K. nurodė pasirašyti jai ant tuščio popieriaus lapo, vėliau tą lapą užpildė kitaip nei prieš tai aiškino. Nurodė, kad atkūrus nuosavybės teisę, matininkas vėl ne toje vietoje matavo žemę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad STT pareiškėja dėl archyvinių pažymų klastojimo jokios konkrečios informacijos ar prašymo dėl tyrimo neteikė.

Ginčą nurodytais klausimais pareiškėja pradėjo pateikdama skundą VAGK, kuri 2007 05 02 sprendimu Nr. 2007/04-4R-103 pareiškėjos skundą atmetė.

Šio ginčo sprendimui reikšmės turi pareiškėjos 2007 02 20 prašymo STT turinys bei jos 2007 02 23 STT duoto žodinio paaiškinimo turinys, bei aplinkybės, kiek STT, atsižvelgiant į šios institucijos kompetenciją, ištyrė keltus klausimus, bei ar tinkamos procedūros pagrindu atliko tyrimą.

Iš pareiškėjos prašymo STT turinio matyti, kad ji prašė padėti išsiaiškinti jos sklypo apkarpymo aplinkybes bei su tuo susijusius korupcinius veiksmus. Kaip korupcinius veiksmus pareiškėja nurodė matininko A. K. atliktus sklypo matavimus bei veiksmus liepiant jai pasirašyti tuščiame popieriaus lape. Taip pat pareiškėja aiškino, kad ji prašė sudaryti komisiją, kuri išspęstų kilusius ginčytinus klausimus su gretimų sklypų savininkais, tačiau Prienų žemėtvarkos skyrius į tokį prašymą nereagavo. STT atsakyme pareiškėjai paaiškino visas aplinkybes, dėl kurių mano, kad STT negali įsiterpti į nuosavybės teisių atkūrimo klausimų sprendimą – nurodė, kad kelti klausimai jau buvo spręsti teismuose, bei, kad pareiškėja dar gali kreiptis į teismą kitais jos keliamais klausimais. Taip pat paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimus pagal pareiškėjos skundus jau nagrinėjo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Seimo kontrolierių įstaiga. Šios institucijos pažeidimų dėl pareiškėjai natūra grąžintinų žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktų surašymo nenustatė.

STT pagal Specialiųjų tyrimo įstatymo (STT įstatymo) 7 straipsnį saugo ir gina asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdo korupcijos prevenciją ir išaiškinimą.

VAGK nustatė, kad STT atliko visus Viešojo administravimo įstatyme nustatytus veiksmus, tam, kad pareiškėjos prašymas būtų išnagrinėtas tinkamai, taip pat STT laikėsi Asmenų pranešimų ir skundų nagrinėjimo LR specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos, patvirtintos STT direktoriaus 20006 12 29 įsakymu Nr. 2-263.

Iš bylos duomenų matyti, kad šiame ginče kyla klausimas dėl Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 166 ir 168 str. taikymo. Ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai taikant BPK normas skundžiami BPK nustatyta tvarka. Šiuo konkrečiu atveju, jeigu STT atsisakytų pradėti ikiteisminį tyrimą, tokie veiksmai galėtų būti skundžiami BPK 168 str. 4 d. nustatyta tvarka prokurorui. Iš STT atsakymo turinio matyti, kad STT nevertino gauto prašymo, kaip prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes prašyme nenurodyta apie kokios nors konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Atitinkamai STT, atlikusi administracinę procedūrą, pateikė pareiškėjai Viešojo administravimo įstatymo nuostatas atitinkantį sprendimą. Tačiau pareiškėja skunde nurodo konkrečius valdininkus ir prašo ištirti jų korupcinius veiksmus. STT įstatymo 2 str. 2 dalis apibrėžia, kas yra korupcija, o 3 dalis apibrėžia korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoką. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad korupciniai veiksmai negali būti ne nusikalstami, todėl jų tyrimo procedūra negali būti reguliuojama Viešojo administravimo įstatymo normomis. Taigi pareiškėja prašė ištirti korupcinius veiksmus, kas laikytina nusikalstama veika.

Visas baudžiamasis persekiojimas, tame tarpe ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarka reglamentuojama LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normomis. Joks kitas teisės aktas šių klausimų nereglamentuoja, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK įtvirtintomis normomis. Pagal 165 str. 1 d. nuostatas atsakovas yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, į kurios kompetenciją įeina spręsti klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ar atsisakymo jį pradėti. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti tvarka ir pagrindai reglamentuoti BPK 3 str. bei BPK IV dalies XIII skyriaus 164-177 straipsniuose. BPK 168 str. 2 d. nustato, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi surašyti motyvuotą nutarimą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja 2007 02 20 prašyme bei 2007 02 23 apklausos metu nurodė, kad jos manymu padaryta nusikalstama veika – korupciniai veiksmai. Nors dėl jų pareiškėja neprašė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau atsakovas kitaip nei BPK nustatyta tvarka šio prašymo išspręsti negalėjo. STT privalėjo spręsti ikiteisminio tyrimo pradžios klausimą, nes BPK 168 str. 1 dalyje nustatyta, kad gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Pareiškėjos nurodyti faktai nėra akivaizdžiai neteisingi. Šie faktai reikalauja tyrimo.

BPK nustatyta tvarka STT šiuo atveju sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą ar nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo nepriėmė. Pareiškėjos 2007 02 20 prašymo turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjos skundą sprendė Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šis įstatymas nereglamentuoja ikiteisminio tyrimo pradžios. Atsakovė pareiškėjos skundą turėjo spręsti BPK nustatyta tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 05 02 sprendimas Nr. 2007/04-4R-103 naikintinas, o atsakovas įpareigojamas pareiškėjos 2007 02 20 prašymą išnagrinėti iš naujo.

LR Generalinio prokuroro 2003 04 11 įsakymu Nr.1-47 patvirtintos rekomendacijos „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo". Šių rekomendacijų 2 p. nuostatos, kad skundai, kuriuose nepranešama apie nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo įstaigose turi būti nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat atsakovo direktoriaus 2003 06 20 įsakymu Nr. 102 patvirtinta „Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo LR Specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarka“ nesuteikia teisės atsakovui pareiškėjos 2007 02 20 prašymą išnagrinėti remiantis Viešojo administravimo įstatymu. Pirmiau minėta, kad pareiškėja savo 2007 02 20 prašyme nurodė veikas, kurios jos manymu yra nusikalstamos, nes ji jas įvardija kaip korupcines, o STT įstatymo 2 str. 3 dalis nustato, kokios yra korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Šiuo atveju pareiga įvertinti, ar prašyme nurodytos veikos yra nusikalstamos, ir atsižvelgiant į įvertinimo rezultatus priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tenka atsakovui. Atsakovas savo atsakyme pareiškėjai be pagrindo teigia, kad kitos institucijos jau tyrė nurodytas veikas, nes Nacionalinė žemės tarnyba ar Seimo kontrolieriai neįgalioti tirti korupcinių nusikaltimų atvejų, o teismas sprendė, kiek matyti iš pareiškėjos pateiktų teismų sprendimų, kitus klausimus, nesusijusius su matininkų ar žemėtvarkos pareigūnų atliktais veiksmais ar surašytais dokumentais. STT atsakyme pareiškėjai yra teisinga nuostata, kad STT negali peržiūrėti teismų sprendimų, tačiau pareiškėja to ir neprašė. Be to, pareiškėja nurodo faktus, jos manymu rodančius, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo klastojami dokumentai. Įvertinimas bei sprendimo priėmimas pagal tokį prašymą galimas tik remiantis BPK įtvirtintomis normomis. Priešingu atveju būtų paneigiamas BPK įtvirtintas atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą institutas. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 34 str. 1 dalis nenumato galimybės priimti sprendimą baigti administracinę procedūrą. Atsakovė neteisingai aiškina šią 34 str. 1 d. nuostatą, lingvistiniu požiūriu ją iškreipia. VAĮ 34 str. 1 dalyje tiesiog pasakyta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Šiuo konkrečiu atveju joks sprendimas pagal prašymo turinį iš vis nepriimtas, nes sprendimas baigti administracinę procedūrą reiškia, kad joks sprendimas nebuvo priimtas ir prašymas iš esmės neištirtas. Tai yra logiška, nes prašymas buvo dėl nusikalstamų veikų tyrimo ir akivaizdu, kad tokio prašymo neįmanom išnagrinėti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nes šio įstatymo paskirtis yra kita.

Pareiškėjos argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigos, sprendimų, atkuriant nuosavybės teises, teisingumo nenagrinėjami šioje administracinėje byloje, nes teismo 2007 05 28 nutartimi (b.l. 69-70) teismas atsisakė priimti reikalavimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Be to, pareiškėja skunde teismui ir pasisakymo metu teisme kelia naujus faktus, apie kuriuos ji nepranešė STT. Tai pareiškėjos nurodymas skunde teismui, kad STT nedavė atsakymo pareiškėjai į jos prašymą ištirti klaidingą informaciją archyvinėse pažymose Nr. T-3011-D, Nr. (P1-12853)P2-13356, Nr. D-15 ir Nr. T-5689-D. Šio ginčo nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos pareiškėjos prašymo STT nagrinėjimu. Jokių pareiškėjos prašymų dėl šių pažymų tyrimo STT negavo. Tas faktas, kad pareiškėja šias pažymas STT pareigūnams rodė, negali būti prilygintas pranešimui apie nusikalstamą veiką. Toks pranešimas turi būti suformuluotas aiškiai. STT negali būti įpareigota pradėti tyrimo dėl pareiškėjos nurodomų naujų faktų, nes apie tuos faktus pareiškėja pirmiausia turėjo tinkamai pranešti STT, nurodyti, kodėl ji mano, kad šios pažymos suklastotos ir kokia korupcinė veika tokiu klastojimu padaryta. Be to, ir skundo reikalavime teismui pareiškėja netgi neprašo tirti minėtų pažymų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 3 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos V. N. skundą patenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007-05-02 sprendimą Nr.2007/04-4R-103, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 03 27 sprendimą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 4-01-1094 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą 2007 02 20 pareiškėjos V. N. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.