Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-28 · Byla Nr. N-662-199-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-28
Bylos Nr.
N-662-199-10
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N662–199/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. spalio 25 d., 09.23 val., prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima juosta važiuojančiam automobiliui, susidūrė ir apgadino abu automobilius. Tuo A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Institucija 2008 m. lapkričio 19 d. A. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 170 litų baudą.

II.

A. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio, kadangi jis įvyko dėl kito autoįvykio dalyvio veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, prieidamas prie išvados, kad eismo įvykio priežastimi buvo A. V. veiksmai, kai jis staigiai keitė važiavimo kryptį ir, pamatęs keleivius, staiga pradėjo stabdyti automobilį, vadovavosi eismo įvykio vietos schema, A. V. bei R. P., byloje apklaustų liudytojų V. B. ir V. N. parodymais. Pažymėjo, kad A. V. parodymai yra nenuoseklūs, todėl konstatavo, kad jis eismo įvykį apibūdino ne stengdamasis teisingai atkurti įvykio aplinkybes, o siekdamas sau palankaus administracinės bylos išnagrinėjimo rezultato. Atkreipė dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti, jog R. P. negalėjo ir neprivalėjo numatyti, jog A. V. pradės stabdyti automobilį eismo juostos viduryje. Nurodė, kad A. V. rikiavosi siekdamas sustoti pirmoje juostoje ir paimti jo automobilį stabdžiusius keleivius. Priėjo prie išvados, kad, vykdydamas KET 106, 9, 28 punktų reikalavimus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įsitikinti tuo, jog ne tik persirikiavimas, bet ir staigus stabdymas netrukdys kitiems eismo dalyviams. Teismas nustatė A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

III.

A. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad autoįvykį sukėlė kitas jo dalyvis, pažeisdamas KET 132 punktą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Apeliantas nesutinka, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo pripažintas kaltu jis, o ne kita eismo įvykyje dalyvavusi vairuotoja. Apeliacinio skundo argumentai dėl kaltės nustatymo grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

ABTĮ 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos bei kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Apygardos administracinis teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Apelianto nurodytas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.

Nuobauda A. V. yra paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuria nustatyta atsakomybė dėl KET pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo). Apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad A. V. nesutinka dėl jam inkriminuoto pažeidimo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas - priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad susidūrimą nulėmė A. V. padarytas KET 106 punkto (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimų pažeidimas.

Eismo įvykio vietos schema (b. l. 9, 12), R. P. ir paties A. V. paaiškinimai Institucijai (b. l. 10; 11), šių asmenų bei liudytojų V. N. , V. B. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 25-27) patvirtina, kad A. V. važiavo pirmąja eismo juosta, persirikiavo į antrąją, pravažiavęs R. P. pirmąją eismo juosta vairuojamą automobilį persirikiavo į pirmą eismo juostą ir staiga sustabdė automobilį. A. V. neneigė, kad sustabdė transporto priemonę, paaiškino, kad pastebėjo stabdančius keleivius ir sustojo (b. l. 11, 25).

A. V. skundas ir apeliacinis skundas patvirtina, kad jis kaltu neprisipažįsta. Apeliantas teigia, kad automobilių susidūrimas įvyko dėl to, jog R. P. pažeidė KET 132 punkto reikalavimus. Pagal KET 132 punktą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal KET 4 punktą, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. KET 28 punktas nustato transporto priemonių vairuotojų pareigą kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad R. P. , vadovaudamasi KET 4 ir 9 punktu, negalėjo numanyti, kad ją pravažiavusi transporto priemonė persirikiuos priešais ją, nepalikdama net galimybės laikytis saugaus atstumo. Kiekvienas eismo dalyvis privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tuo pačiu suvokia, kad ir kiti eismo dalyviai jas vykdo. Todėl vertinant nagrinėjamo eismo įvykio situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. P. neturėjo galimybės numatyti A. V. elgesio, t. y. kad jis staigiai persirikiuos priešais jos vairuojamą transporto priemonę, nepalikdamas jai galimybės per trumpą važiavimo atstumą ta pačia kryptimi nusistatyti saugaus atstumo iki A. V. priekyje važiavusio automobilio ir tuo pačiu laikytis tokio saugaus atstumo, kad nesusidurtų su priekyje važiavusiu automobiliu, pradėjus jam stabdyti.

Nagrinėjamu atveju dėl įvykusio eismo įvykio kaltas A. V. , kadangi jis važiuodamas antra eismo juosta, persirikiavo į pirmą eismo juostą priešais R. P. vairuojamą automobilį, nepalikdamas tarp nukentėjusiosios ir jos vairuojamo automobilio saugaus atstumo, tuomet jis staigiai sustabdė vairuojamą transporto priemonę tokiu būdu kartu pažeisdamas ir KET 140.4 punktą, draudžiantį vairuotojams staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju grėsmė eismo saugumui nėra įrodyta.

Nuobauda A. V. paskirta pagrįstai, įvertinus tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad per metus pakartotinai padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (b. l. 18).

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šios nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. V. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVirgilijus Valančius