- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- N-575-1975-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00292-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarties L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
L. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. birželio 22 d., apie 17.26 val., vairuodamas maršruto Kretinga-Klaipėda maršrutinį taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo patikrinimo metu priemiestinių autobusų stotelėje „Miesto ligoninė“ viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau – ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“) kontrolieriams jį stabdant signaliniu disku, o jį pasivijus ir patikrinus prie „Universiteto“ stotelės, pateikė 13 bilietų vienoje juostoje, iš kurių 6 bilietai (Nr. 0414-0419) buvo išspausdinti kontrolės metu, t. y. po išvengto patikrinimo, maršrutiniame taksi buvo 12 keleivių, visi jie neturėjo bilietų. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais L. M. pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 6.1 ir 6.4 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į tai, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2010 m. birželio 30 d. nutarimu L. M. už ATPK 142 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 375 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi minėtą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas pažymėjo, kad nors kontrolierių stabdomas maršrutinis taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. M., nestojo, tokie asmens veiksmai nebuvo įvertinti kaip kliudymas Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų nevykdymas. Atsižvelgęs į tai, teismas suabejojo, ar administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai nurodyti pažeidimo padarymo vieta ir laikas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ATPK 142 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto autobusu ir maršrutiniu taksi, tačiau nors administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, jog maršrutinio taksi patikrinimo metu vairuotojas kontrolierei išspausdintus bilietus pateikė, nebuvo aiškinamasi, kodėl maršrutiniu taksi keleiviai važiavo be bilietų. Pabrėžė, kad liudytoju teisme apklaustas E. P. nurodė, jog 2010 m. birželio 22 d., apie 17.27 val., jis įlipo į maršrutinį taksi ties Klaipėdos miesto ligonine ir tiek jam, tiek kartu su juo įlipusiems keleiviams bilietai buvo parduoti, tačiau negalėjo nurodyti, kodėl bilieto jis nepaėmė. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad L. M. kaltė padarius ATPK 142 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą neįrodyta, todėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimas laikytinas nepagrįstu ir naikintinas.
II.
Apeliaciniu skundu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta neištyrus ir tinkamai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, taip pat tinkamai neatsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, todėl naikintina. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu institucijoje L. M. teigė, jog bilietai buvo atspausdinti, nes prieš stabdant kontrolės pareigūnams įlipo 6 keleiviai, o kodėl nei vienam keleiviui bilietai nebuvo išduoti, paaiškinti negalėjo. Be to, L. M. teigimu, kontrolieriams stabdant jis nestojo, nes jie buvo be skiriamųjų ženklų. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi negaliojančia ATPK 142 straipsnio redakcija, nes įvykio metu galiojusio ATPK 142 straipsnio 6 dalis numatė atsakomybę už keleivių vežimą be bilieto ar nesilaikymą nustatyto tarifo arba keleivių, įsigijusių važiavimo bilietus su nuolaida, tačiau nepateikusių reikiamų dokumentų, patvirtinančių teisę į transporto lengvatas, vežimą, arba dviejų ar daugiau važiavimo bilietų su nuolaida pardavimą vietoj vieno važiavimo bilieto, arba važiavimo bilietų su nuolaida išspausdinimą, kai nėra keleivių, arba dviejų ar daugiau važiavimo bilietų su nuolaida duomenų išspausdinimą viename važiavimo biliete keleiviniame kelių transporte. Pabrėžia, kad remiantis Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 6.1 punktu, reguliarių reisų metu vežėjai privalo taikyti nustatyta tvarka suderintus ir nustatytus tarifus, o vairuotojai (konduktoriai) – išduoti nustatytos formos bilietus (kvitus). Vieno reiso metu visiems keleiviams taikomas vienodo dydžio tarifas už tą patį nuvažiuotą atstumą, o nuolaidos keleiviams taikomos nuo tos pačios bilieto kainos. Dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą, yra numeruoti keleivio bilietai ir bagažo kvitai. Bilietą privalo turėti kiekvienas keleivis, išskyrus tuos, kurie naudojasi įstatymo suteikta teise važiuoti nemokamai. Ekipažas nustatyta tvarka bilietų kontrolės lapuose turi registruoti išduodamus keleiviams bilietus. Taigi, nepakanka tik parduoti bilietą. Atkreipia dėmesį, kad pareigą visiems keleiviams išduoti kasos kvitus nustato ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymu patvirtintos Kasos aparatų naudojimo taisyklės, kurių 31.5 punktas nustato, jog kasininkas privalo <...> išspausdinti kvitą ir teisingai jį nuplėšti, o 31.6 punktas kasininką įpareigoja užbaigtą spausdinti kasos aparato kvitą kartu su grąža ar kita mokėjimo priemone įteikti asmeniui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino 2010 m. birželio 22 d. kontrolinės juostos ir kontrolės metu paimtų bilietų, taip pat įstaigos kontrolierės V. S. parodymų, o skundžiamą nutartį pagrindė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pakviesto liudytojo parodymais. Mano, jog aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi kontrolierė L. M. veiksmų nevertino kaip kliudymo Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, negali būti pagrindu teismo abejonėms dėl pažeidimo padarymo fakto ir protokolo turinio tikrumo, t. y. administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos ir laiko nustatymo, juolab kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai nėra Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai. Be to, pažymi, jog kontrolierė V. S. teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė visas įvykio aplinkybes, pažeidimo padarymo vietą ir laiką. Pabrėžia, kad visi keleivių bilietai buvo atspausdinti vienoje juostoje ir buvo pas L. M., t. y. keleiviams nebuvo išduoti. Faktą, kad bilietai nebuvo išduoti, patvirtino ir L. M. kviestas liudytojas E. P., kuris nurodė, jog įlipęs į L. M. vairuojamą maršrutinį taksi pinigus sumokėjo, tačiau bilieto negavo. Remiantis tuo, mano, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog nebuvo aiškinamasi, kodėl maršrutinio taksi keleiviai važiavo be bilietų, yra visiškai nesuprantamas. Taip pat nurodo, kad pažeidimo padarymo neneigė ir pats L. M., nes jis pripažino, jog bilietai buvo tik išspausdinti vienoje juostoje, tačiau nebuvo nuplėšti ir išduoti keleiviams, kodėl bilietų neišdavė, paaiškinti negalėjo, be to, 6 bilietai buvo išspausdinti tik išvengus kontrolierių patikrinimo. Abejoja teismo išvada, kad bilietai keleiviams buvo parduoti, kadangi keleiviai pinigus už važiavimą buvo sumokėję, tačiau dokumento (kasos kvito) patvirtinančio sumokėjimą už vežimo paslaugas negavo. Teigia, kad byloje nustatytos aplinkybės aiškiai ir neginčijamai patvirtina pažeidimo padarymo faktą. Taip pat nurodo, jog teismas skundžiama nutartimi panaikino VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2010 m. birželio 22 d. nutarimą, tačiau tokio nutarimo nėra, taigi darytina išvada, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2010 m. birželio 30 d. nutarimas nėra panaikintas ir L. M. nubaustas pagrįstai. Atkreipia dėmesį, jog remiantis ATPK 257 straipsnio nuostatomis, teismo sprendimas pripažįstamas pagrįstu tik tada, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes, išvadas būtina pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Mano, kad byloje nustatyti faktiniai duomenys, jog L. M. nustatytu maršrutu vežė keleivius, ėmė mokestį už vežimo paslaugas, turėjo leidimą maršrutui, taip pat kasos aparatą, buvo išspausdinęs važiavimo bilietus vienoje juostoje (6 iš jų po išvengtos kontrolės) ir turėjo juos su savimi, o ne buvo išdavęs keleiviams, sudarė pagrindą konstatuoti, jog asmens veika atitinka ATPK 142 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. M. prašo skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nors administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad maršrutinio taksi patikrinimo metu vairuotojas kontrolierei išspausdintus bilietus pateikė, nebuvo aiškinamasi, kodėl keleiviai važiavo be bilietų. Be to, liudytojas E. P. patvirtino, kad 2010 m. birželio 22 d., apie 17.27 val., jis įlipo į maršrutinį taksi ties Klaipėdos miesto ligonine ir tiek jam, tiek kartu su juo įlipusiems keleiviams bilietai buvo parduoti. Aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nebuvo įvertinti kaip kliudymas Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, kelia abejones, ar administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai nurodyti pažeidimo padarymo vieta ir laikas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju L. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 142 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Įvykio metu galiojusio ATPK 142 straipsnio 6 dalis numatė, kad keleivių vežimas be bilieto ar nesilaikymas nustatyto tarifo arba keleivių, įsigijusių važiavimo bilietus su nuolaida, tačiau nepateikusių reikiamų dokumentų, patvirtinančių teisę į transporto lengvatas, vežimas, arba dviejų ar daugiau važiavimo bilietų su nuolaida pardavimas vietoj vieno važiavimo bilieto, arba važiavimo bilietų su nuolaida išspausdinimas, kai nėra keleivių, arba dviejų ar daugiau važiavimo bilietų su nuolaida duomenų išspausdinimas viename važiavimo biliete keleiviniame kelių transporte užtraukia baudą nuo 250 Lt iki 500 Lt.
Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo klausimas, teigiama, jog administracinio teisės pažeidimo byla L. M. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad ATPK 142 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė inter alia už keleivių vežimą be bilieto. Įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.1 punktas, be kita ko, numatė, kad reguliarių reisų metu vairuotojai (konduktoriai) privalo išduoti nustatytos formos bilietus (kvitus). Dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą, yra numeruoti keleivio bilietai ir bagažo kvitai. Bilietą privalo turėti kiekvienas keleivis, išskyrus tuos, kurie naudojasi įstatymo suteikta teise važiuoti nemokamai. Tačiau byloje nustatyta, kad įvykio metu maršrutiniu taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. M., važiavę keleiviai bilietų neturėjo, taigi nebuvo laikomasi minėtų reikalavimų. Šios aplinkybės neginčijo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme L. M. patvirtino, kad keleiviams bilietų nedavė (b. l. 30). Tai patvirtino ir liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta kontrolierė V. S., kuri nurodė, kad įvykio metu maršrutiniame taksi buvo 12 keleivių ir nei vienas iš jų neturėjo bilietų, be to, keleiviai kontrolierei paaiškino, jog bilietai yra pas vairuotoją, jis jiems bilietų nedavė, jie nematė, kada bilietai buvo atspausdinti (b. l. 37-38). Šią aplinkybę taip pat patvirtina tai, kad visi 13 kontrolei pateiktų bilietų (Nr. 0407-0419) buvo vienoje juostoje (b. l. 14-16) pas vairuotoją, t. y. L. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis įvykio metu galiojusių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 31.5 ir 31.6 punktais, kasininkas privalo kasos aparatu registruoti atsiskaitymą pagal mokėjimo būdą, išspausdinti kvitą ir teisingai jį nuplėšti, o užbaigtą spausdinti kasos aparato kvitą kartu su grąža ar kita mokėjimo priemone (mokėjimo kortelės ir pan.) įteikti asmeniui. Tačiau nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo minėtų reikalavimų nesilaikė, kvitai (bilietai) buvo vienoje juostoje, t. y. jie net nebuvo tinkamai nuplėšti ir paruošti įteikti keleiviams, nors, kaip jau buvo minėta, bilietą privalo turėti kiekvienas keleivis. Pabrėžtina, kad liudytojas E. P. taip pat negalėjo nurodyti, ar vairuotojas siūlė paimti bilietą (b. l. 39).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tačiau įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių duomenų ir dėl jų nepasisakė.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog nors kontrolierių stabdomas L. M. vairuojamas maršrutinis taksi nestojo, tokie asmens veiksmai nebuvo įvertinti kaip kliudymas Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, kas kelia abejonių, ar administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai nurodyti pažeidimo padarymo vieta ir laikas, yra teisiškai nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą. Aplinkybė, kad nebuvo aiškinamasi, kodėl keleiviai važiavo be bilieto, nors ATPK 142 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto autobusu ir maršrutiniu taksi, nagrinėjamoje byloje jokios reikšmės taip pat neturi, kadangi šiuo atveju sprendžiamas L. M. atsakomybės klausimas už keleivių vežimą be bilieto (ATPK 142 str. 6 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių bei priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.