Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, el. paštas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 4 d. R. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (nuostatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

2020 m. gruodžio 1 d. teisme gautas R. T. pranešimas, kuriuo jis prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir skirti kuo švelnesnę nuobaudą. Nurodo, kad jis galvojo, jog seniai yra atleistas iš direktoriaus pareigų.

Institucijos atstovas teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, teisme gautas raštas, kuriame nurodoma, kad VĮ „Registrų centras“ palaiko administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes, prašo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti baudą, artimą sankcijos vidurkiui, nes 2020 m. lapkričio 23 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 ir 2019 metus nepateikė.

Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

2020 m. lapkričio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės A. K. rašte nurodoma, kad R. T. 2017 m. rugsėjo 18 d. atleistas iš įmonės vadovo pareigų, nes akcininkės sprendimu nutarta stabdyti įmonės veiklą. Visos deklaracijos buvo pateiktos, mokesčiai sumokėti. Už 2018 ir 2019 m. liko nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau dokumentai yra paruošti ir išsiųsti paštu VĮ „Registrų centrui“ įgaliojimo forma, suteikti prieigą L. S. ir sukelti duomenis į VĮ „Registrų centro“ duomenų bazę. Prašymas įgalioti dar nėra įvestas, kai tik bus suteikta prieiga iš karto pateiks trūkstamus dokumentus. Su protokolu sutinka ir stengiasi ištaisyti klaidas.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad R. T. nuo 2016 m. gruodžio 12 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius).

2020 m. gruodžio 7 d. teisme gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. T. atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų, patvirtinantys dokumentai. A.K. 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2 nutarta sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą rudens – pavasario sezonu metu, veiklą sustabdyti iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir atleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. T. iš vadovo pareigų nuo 2017 m. rugsėjo 18 d.

Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad R. T. darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. ABĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai. Bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl šiuo atveju jo darbo santykius apibrėžia specifinė ABĮ reglamentuota jo išrinkimo, atšaukimo / atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą atšaukia bei atleidžia iš pareigų visuotinis akcininkų susirinkimas (tuo atveju, jei nesudaroma valdyba ir stebėtojų taryba) ir jis pareigas pradeda eiti nuo jo išrinkimo dienos. Be to, to paties straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė atsistatydinti pačiam vadovui, pateikiant jį išrinkusiam bendrovės organui rašytinį pranešimą dėl atsistatydinimo per 15 dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos. Tokiu atveju, bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, o šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad R. T. nuo 2016 m. gruodžio 12 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius) (b.l. 5-7). R. T. pranešime teismui nurodė, kad manė, jog seniai yra atleistas iš vadovo pareigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė A. K. raštu patvirtino, kad R. T. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų 2017 m. rugsėjo 18 d., nes vienintelės akcininkės sprendimu nutarta stabdyti įmonės veiklą. Byloje esantis išrašas iš SODRA duomenų bazės patvirtina, kad R. T. darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Iš byloje esančio vienintelės akcininkės A. K. 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 2 matyti, kad juo nutarta sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą rudens – pavasario sezonu metu, veiklą sustabdyti iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir atleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. T. iš vadovo pareigų nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė yra A. K., todėl šio akcininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (ABĮ 29 straipsnio 6 dalis). Taigi, vienintelės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės A. K. sprendimu R. T. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus šias aplinkybes bei byloje esančią rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T. nėra ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas, nes administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu, kai turėjo būti pateikti administracinio nusižengimo protokole nurodyti dokumentai, jis nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir neturėjo įgaliojimų teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinius. Taigi asmuo, protokole nurodyto nusižengimo padarymo metu neturėjęs įgaliojimų pateikti ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, negali būti traukiamas ir administracinėn atsakomybėn už tokių dokumentų nepateikimą. Todėl administracinio nusižengimo byla R. T. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose visų ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį, R. T. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.