Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-79-900/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-14
Bylos Nr.
1-79-900/2012
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00384-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
V. N.
Nukentėjusysis
D. O. P.
Advokatai
Rita Roščenkovienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-89-900/2012Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00384-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.; 2.3.4.3. (S)
ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 14 d.Šiauliai
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Ugnei Patkauskienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,kaltinamajam V. N. ir jo gynėjai advokatei Ritai Roščenkovienei,nukentėjusiajai D. O. P. ir jos įgaliotam atstovui advokatui S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, LR pilietis, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, neteistas, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. kaltinamas tuo, kad 2011 m. gegužės 3 d. apie 8³⁰ val. Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) mokyklos pastatu Nr.(duomenys neskelbtini) vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Escord“, v/n (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, jog tai daryti saugu, kaip to reikalauja KET 106 ir 119 punktai, nedavė kelio pėsčiajai D. O. P., kliudė moterį ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. N. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje požymių.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. N. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad jis ir nukentėjusioji D. O. P. yra kolegos. Be to, kad kaltinamasis, direktorės paprašytas, dažnai ją kur nors veždavo asmeniniais reikalais, t. y. buvo kaip asmeninis vairuotojas, jie palaikė artimus draugystės ryšius. 2011 m. gegužės 3 d. ryte buvo pasnigę, slidu. Nukentėjusioji D. O. P. paprašė kaltinamojo nuvežti ją į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Kaltinamasis savo automobiliu „Ford Escord“ nuvyko prie nukentėjusiosios namų, paėmė nukentėjusiąją ir nuvežė ją į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Nukentėjusiąją kaltinamasis išleido prie mokyklos, gatvės kelkraštyje, neįvažiavęs pro vartus į mokyklos teritoriją. Nukentėjusioji išlipo ant išvažinėto sniego. Išlipusi iš priekinės keleivio sėdynės ir uždariusi dureles, nukentėjusioji sustojo pasikalbėti su mokiniais. Stovėjo nugara į automobilį. Atstumas nuo automobilio priekinės dalies dešinės pusės rato iki nukentėjusiosios galėjo būti apie pusmetrį. Tuo metu automobilio ratai buvo susukti, vairas neištiesintas. Prieš pradėdamas važiuoti atbulas kaltinamasis pasižiūrėjo į kairę pusę, ar pasižiūrėjo ir į dešinę pusę, neprisimena. Smūgio nepajuto - tik pamatė, kaip mokinės pradėjo mojuoti rankomis, šaukti. Kaltinamasis iškart suprato, kad kažkas negerai, ir sustojo. Išlipęs išvydo ant dešinio šono gulinčią nukentėjusiąją. Atsistoti jai padėjo du pribėgę berniukai. Nukentėjusioji atsirėmė į automobilį, jai akivaizdžiai reikėjo pagalbos einant. Direktorė neaimanavo, bet sakė, kad skauda koją. Kaltinamasis pasiūlė kviesti policiją, bet nukentėjusioji tam prieštaravo. Kaltinamasis (ir kiti įvykio vietoje buvę suaugusieji) pakluso nukentėjusios valiai, nes kas nevykdo direktorės nurodymų – tas mokykloje nedirba. Supranta, kad pasielgė netinkamai pasišalinęs iš įvykio vietos. Nukentėjusiosios prašymu kaltinamasis ją parvežė namo. Namuose iškvietė nukentėjusiajai felčerę D. D.. Ji nuvežė nukentėjusiąją į traumatologijos skyrių. Kaltinamasis nevairavo, nes buvo ištiktas šoko. Medikams nukentėjusioji apie eismo įvykį nesakė, sužalojimas buvo užfiksuotas kaip trauma buityje. Nukentėjusiajai atlikta operacija. Stacionare gulėjo neilgai, 2011 m. gegužės 9 d. paprašė kaltinamojo parvežti ją namo. Jie buvo sutarę, kad kaltinamasis atlygins nukentėjusiajai neturtinę žalą, 1 000 Lt kaltinamasis nukentėjusiajai jau buvo perdavęs. Bet 2011 m. birželio 13 d., iš užsienio grįžus nukentėjusios sūnui, nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai pašlijo, direktorės sūnus grasino kaltinamajam, neturtinės žalos atlyginimo suma pradėjo sparčiai augti, galiausiai nukentėjusioji apie eismo įvykį pranešė policijai.

Pasak kaltinamojo, jis labai gailisi dėl eismo įvykio. Nesupranta, kaip atsitiko, kad kliudė nukentėjusiąją: automobilio priekinis dešinės pusės ratas galėjo pagriebti (įtraukti) nukentėjusiosios rankinės dirželį arba stuktelėti į koją, bet nesutinka, kad automobilis galėjo stuktelti nukentėjusiajai į nugarą, nes automobilio priekinė dalis per žema.

Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamais kaltu prisipažino visiškai, nei kaltinamojo gynėja, nei prokurorė nepageidavo, kad kiti įrodymai teisiamajame teismo posėdyje būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji D. O. P. 2011 m. birželio 17 d. parašė protokolą-pareiškimą (b. 1. 7), teigdama, kad 2011 m. gegužės 3 d. apie 8⁴⁵ val. Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mokyklos aikštelėje, ją automobiliu sužalojo kaltinamasis, nukentėjusiajai lūžo koja ir buvo sutrenkta nugara.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. O. P. parodė (b. l. 13-17), kad 2011 m. gegužės 3 d. ji kaltinamojo vairuojamu automobiliu vyko į Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) mokyklą. Išlipusi iš automobilio, nukentėjusioji žengė pora žingsnių ir sustojo pasikalbėti su mokiniais. Tuo metu ji stovėjo į automobilį pasisukusi kairiu šonu, nusigręžusi nugara; kairėje rankoje laikė rankinę. Kaltinamasis iš automobilio nebuvo išlipęs. Automobiliui pajudėjus atbuline eiga, nukentėjusiosios rankoje laikyta rankinė papuolė tarp automobilio rato ir posparnio, netrukus nukentėjusioji pajuto smūgį į kairę koją ir nugarą. Matė, kad į koją trenkė kaltinamojo vairuojamas automobilis ratu, o į nugarą gavo smūgį automobilio variklio dangčiu. Priekinis dešinės pusės ratas prispaudė kairę koją ir nuplėšė nuo jos batą. Nuo smūgio nukentėjusioji nugriuvo ant dešinio šono, begriūdama stipriai susižalojo dešinę šlaunį. Grįžus namo, ją apžiūrėjo felčerė, pastaroji nuvežė ją į ligoninę. Ligoninėje nukentėjusiajai nustatytas kairio blauzdikaulio lūžis. Iš skausmo nukentėjusioji neprisiminė, ką kalbėjo ligoninėje; bet paleidžiant ją iš ligoninės pamatė, kad įvykis užfiksuota kaip trauma buityje. Nukentėjusioji manė, kad kaltinamasis pranešė apie eismo įvykį policijai. Supratusi, kad taip nėra, pranešė apie įvykį policijai pati.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. S., dirbanti (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytoja, parodė (b. 1. 19-22), kad ji 2011 m. gegužės 3 d. apie 8 val. eidama mokyklos koridoriumi pro langą pamatė D. O. P., atsirėmusią į automobilio variklio dangtį. Priėjusi prie automobilio, matė, kad ant nukentėjusiosios kojos nėra bato. Direktorė kentė didžiulį skausmą. Ji padėjo įsodinti nukentėjusiąją į automobilį; bandė įtikinti direktorę, kad reikia važiuoti į ligoninę, bet pastaroji prašėsi vežama namo. Kaltinamojo automobiliu lydima liudytojos ir J. M. nukentėjusioji nuvežta namo. Po kelių dienų liudytoja sužinojo, kad direktorę automobiliu sužalojo kaltinamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M., dirbanti (duomenys neskelbtini) mokyklos sekretore, parodė (b. 1. 23-24), kad ji 2011 m. gegužės 3 d. būdama (duomenys neskelbtini) mokykloje pro langą pamatė į kaltinamojo automobilio dureles įsikibusi direktorę. Suprato, kad jai kažkas atsitiko, todėl išėjo pasižiūrėti į lauką. Girdėjo, kaip nukentėjusioji prašė parvežti ją namo. Liudytoja su mokytoja L. S. kaltinamojo vairuojamu automobiliu palydėjo nukentėjusiąją į namus. Kitą dieną liudytoja mokykloje sužinojo, kad direktorę automobiliu kliudė kaltinamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. T., (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasės mokinė, parodė (b. 1. 25-27), kad 2011 m. pavasarį (tikslios datos neprisimena) apie 8⁴⁵ val. į (duomenys neskelbtini) mokyklą kaltinamojo vairuojamu automobiliu atvyko mokyklos direktorė. Automobilį kaltinamasis pastatė ant keliuko, vedančio į mokyklos kiemą. Liudytoja išvydo, kad vaikai bėga automobilio link, ji taip pat pasileido ten bėgti ir pamatė, kad ant žemės guli direktorė. Direktorė gulėjo apie 1 m. atstumu nuo automobilio. Kadangi direktorė negalėjo paeiti, kaltinamasis pasakė, kad ją reikia vežti į ligoninę, ir jie kažkur išvažiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. D., (duomenys neskelbtini) mokyklos 7 klasės mokinys, parodė (b. 1. 28-30), kad 2011 m. pavasarį (tikslios datos neprisiminė) prie (duomenys neskelbtini) mokyklos atvažiavo kaltinamojo vairuojamas automobilis, kuris, įsukęs iš dalies į mokyklos keliuką, sustojo. Iš automobilio išlipo mokyklos direktorė D. O. P.. Po to jis nusisuko, o kai atsisuko vėl, pamatė, kad direktorė guli ant žemės prie automobilio dešinės pusės priekinių durelių. Kaltinamasis iš automobilio tuomet dar nebuvo išlipęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S., (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasės mokinys, parodė (b. 1. 31-34), kad 2011 m. gegužės 3 d. ryte matė, kaip į (duomenys neskelbtini) mokyklos kiemą įsuko kaltinamojo automobilis, kuris, nebaigęs įsukti į kiemą, sustojo. Mokyklos direktorei išlipus, kaltinamasi iš automobilio nelipo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jis užvažiavo tiesiai ant direktorės rankinuko, dėl ko ši pargriuvo. Kad automobilis būtų kliudęs kokią nors direktorės kūno vietą, liudytojas nepastebėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. G., (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės mokinys, parodė (b. 1. 35-38), kad 2011 m. gegužės mėnesį (tikslios datos neprisimena) apie 8³⁰ val. į (duomenys neskelbtini) mokyklos keliuką įsuko kaltinamojo vairuojamas automobilis. Automobilio galinė dalis liko stovėti Draugystės gatvėje. Automobiliui sustojus, iš jo išlipo mokyklos direktorė D. O. P.. Automobilis dešinės pusės priekiniu ratu užvažiavo ant direktorės rankinės. Matė, kad direktorė krenta ant žemės. Ar automobilis kliudė direktorę, nematė. Kadangi direktorė vilkėjo kelnes, jokių išorinių sužalojimų nesimatė, ji tik skundėsi kojos skausmu. Įsodinus direktorę į kaltinamojo automobilį, ji buvo išvežta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. K., (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės mokinys, parodė (b. 1. 39-41), kad 2011 m. pavasarį (tikslios datos neprisiminė) jis buvo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kai į mokyklos kiemo keliuką įsuko kaltinamojo vairuojamas automobilis. Automobiliui sustojus iš jo išlipo mokyklos direktorė D. O. P.. Išlipusi ji niekur nėjo, liko stovėti prie keleivio priekinių durelių. Kaltinamajam iš lėto pajudėjus atbuline eiga, direktorė griuvo ant žemės. Liudytojas matė, kad automobilio ratas buvo prispaudęs direktorės rankinę, kurią ji, išlipusi iš automobilio, laikė rankoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M., (duomenys neskelbtini) mokyklos 8 klasės mokinė, parodė (b. 1. 42-45), kad 2011 m. gegužės 3 d. apie 8³⁰ val. ji pamatė, kaip į (duomenys neskelbtini) mokyklos kiemo keliuką įsuko kaltinamojo vairuojamas automobilis ir sustojo, iš jo išlipo mokyklos direktorė D. O. P.. Direktorė žengė kelis žingsnius ir sustojo. Po kurio laiko liudytoja išgirdo, kaip direktorė sušuko, ir pamatė, kad ji nuvirto ant šono. Atbuline eiga judėjęs kaltinamojo automobilis sustojo. Kaltinamasi sakė direktorei, jog reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet direktorė prašė ją vežti namo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. L., (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasės mokinys, parodė (b. 1. 46-48), kad 2011 m. pavasarį (tikslios datos neprisiminė) apie 9¹⁵ val. liudytojas matė į (duomenys neskelbtini) mokyklą automobiliu atvažiuojantį kaltinamąjį. Kartu su juo važiavo ir mokyklos direktorė D. O. P.. Automobilis, įsukęs į mokyklos kiemo keliuką, sustojo prie vartų. Iš automobilio išlipo direktorė ir ėmė su liudytoju kalbėtis. Ji stovėjo apie 15 cm atstumu nuo automobilio durelių. Direktorei išlipus, kaltinamasis norėjo atbuline eiga išvažiuoti. Automobilis priekiniais dešinės pusės ratais užvažiavo ant direktorės rankinės, kurią ji laikė rankoje, dėl ko direktorė griuvo. Pakėlus direktorę nuo žemės, nukentėjusioji prašė parvežti ją namo. Kaltinamasis siūlė direktorei važiuoti į ligoninę, bet ji atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. V., (duomenys neskelbtini) mokyklos 7 klasės mokinė, parodė (b. 1. 49-51), kad 2011 m. pavasarį (tikslios datos neprisiminė) apie 9 val. liudytoja matė (duomenys neskelbtini) mokyklos link atvažiuojantį kaltinamojo vairuojamą automobilį. Įsukęs į mokyklos kiemo keliuką, kaltinamasis prie vartų sustojo. Iš automobilio išlipo mokyklos direktorė D. O. P.. Netrukus automobilis atbuline eiga pajudėjo, vėliau liudytoja pamatė ant žemės krintančią direktorę. Pakėlus direktorę, ji negalėjo paeiti. Tada ją įsodino į kaltinamojo vairuojamą automobilį ir išvežė. Nors kaltinamasis siūlė direktorei važiuoti į ligoninę, tačiau ji nesutiko. Liudytoja matė, kad, direktorei nugriuvus, jos rankinė buvo prispausta automobilio rato. Ar direktorė buvo kliudyta automobilio, liudytoja nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Š., (duomenys neskelbtini) mokyklos 7 klasės mokinė, parodė (b. 1. 52-55), kad 2011 m. (tikslios datos neprisiminė) apie 9 val. liudytoja stovėjo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos vartų. Matė, kad automobiliu atvažiavo kaltinamasis. Jis, šiek tiek įsukęs į mokyklos kiemo keliuką, sustojo. Priekiniai automobilio ratai buvo netoli vartų, o galiniai - Draugystės gatvėje. Iš automobilio išlipo mokyklos direktorė, žengė du tris žingsnius ir krito, nes jos koją kliudė priekinis keleivio pusės automobilio ratas, riedantis atbuline eiga. Nors kaltinamasis siūlė direktorei važiuoti į ligoninę, tačiau ji nesutiko, o prašė ją vežti namo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. D., Šiaulių rajono PSPC Žarėnų medicinos punkto vedėja, parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesio pradžioje (tikslios datos neprisiminė) apie 9⁰⁰ val. jai paskambino kolegė ir pranešė, kad susižalojo (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė D. O. P.; kolegė prašė liudytojos nuvykti pas nukentėjusiąją į namus. Nuvykus pas nukentėjusiąją į namus, ši skundėsi kojos skausmu. Po apžiūros, įtarus, kad koja gali būti lūžusi, liudytoja nuvežė nukentėjusiąją į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Padarius rentgeno nuotrauką, pirminė diagnozė pasitvirtino: nustatytas kojos lūžis. Apie nukentėjusiosios susižalojimo aplinkybes liudytoja neklausinėjo, o ji pati liudytojai nieko nepasakojo.

2011 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta - Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurios teritorija aptverta tinkline tvora. Įvykio vietos apžiūros metu sudarytas planas-schema, apžiūra fiksuota nuotraukoje (b. 1. 9-12).

2011 m. liepos 15 d. automobilio apžiūros protokole (b. l. 67-72) užfiksuota automobilio „Ford Escort“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūra. Ant automobilio kairės pusės galinių durelių 52,5 m atstumu nuo žemės rastas 2x2 cm dydžio įlenkimas ir nežymus nubraižymas. Anot kaltinamojo, įlenkimas ir automobilio nubraižymas jau buvo, kai jis įsigijo automobilį. Apžiūra fiksuota nuotraukose.

2011 m. gegužės 3 d. epikrizėje iš ligos istorijos (b. 1. 76) nurodyta, kad, nukentėjusiosios D. O. P. teigimu, ji traumą patyrė buityje, kai susitrenkė kairį kelio sąnarį. Rentgenogramoje užfiksuotas kairio blauzdikaulio išorinio kandilo lūžimas ašine dislokacija. Atlikta operacija. Ligonė stacionarizuota 2011 m. gegužės 9 d., numatomas nedarbingumas apie 4 mėnesius.

Šiaulių apskrities ligoninės 2011 m. gegužės 30 d. siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti (b. 1. 77) nurodyta, kad, praėjus 1 mėn. po blauzdikaulio lūžio nukentėjusioji turi pradėti lankstyti koją per sąnarį, bet kojos neminti dar 2 mėnesius.

2011 m. liepos 28 d. specialisto išvadoje (b. 1. 79) konstatuota, kad nukentėjusiajai D. O. P. nustatytas kairio blauzdikaulio išorinio gumburo dislokuotas lūžis, sužalojimas padarytas buku kietu daiktu, tikėtina, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutriko ilgiau nei 10 d.

2011 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje (b. 1. 82) nurodyta, kad nustatyti, kaip tiriamoji D. O. P. buvo pasisukusi į automobilį traumos metu, iš kurios pusės ir į kurią kūno sritį buvo suduotas smūgis, nėra galimybės. Duomenų apie etilo alkoholio kiekį tiriamosios kraujyje įvykio metu nėra.

2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje (b. 1. 86-87) konstatuota, kad 2011 m. liepos 16 d. gydant nukentėjusiąją stacionare jai nustatyta plaučių arterijos tromboembolija, kuri nepatvirtinta specialiais tyrimais. Tiriamajai iki 2011 m. gegužės 3 d. įvykio nustatyta aukšto kraujospūdžio liga, spondilolistezė, stuburo kanalo stenozė, radikulopatija, skausminis sindromas, dešinės kojos parezė. Šie pakitimai netrauminės kilmės. Iš medicininių dokumentų matyti, kad D. O. P. kreipėsi į gydytojus dėl panašių nusiskundimų prieš ir po 2011 m. gegužės 3 d. įvykio. Todėl patvirtinti priežastinį ryšį tarp dabartinės sveikatos būklės ir 2011 m. gegužės 3 d. patirtos traumos negalima.

BK 281 straipsnis - blanketinė norma. Nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti svarbūs Kelių eismo taisyklių (toliau - KET), patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais), reikalavimai.

Kaltinamasis kaltinamas pažeidęs KET 106 ir 119 punktus. KET 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 119 punktas numato, kad, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tada, kai pažeidus transporto eismo saugumo taisykles įvyksta eismo įvykis, sukėlęs atitinkamo laipsnio pasekmes, ir diferencijuojama atsižvelgiant į dvi aplinkybes: atsiradusių padarinių nukentėjusiojo sveikatai sunkumą ir vairuotojo blaivumą (buvimą apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, 2011 m. gegužės 3 d. ryte, apie 8³⁰ val., vairuodamas automobilį „Ford Escord“, pažeidė KET 106 ir 119 punktus, t. .y. prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, jog tai daryti saugu, nedavė kelio pėsčiajai D. O. P., kliudė ją, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Abejoti kaltinamojo kaltumu nėra pagrindo, nes jo kaltę patvirtina kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kiti įrodymai, kurie sudaro nuoseklią grandinę, vieni kitus papildo, esminių prieštaravimų dėl veikos nenustatyta.

2011 m. lapkričio 23 d. nukentėjusioji pareiškė kaltinamajam ir kaltinamojo draudikui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui civilinį ieškinį dėl (ne)turtinės žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 179-180). Nukentėjusioji prašė priteisti jai iš kaltinamojo draudiko 8 632 Lt neturtinės ir 2 122,42 Lt turtinės žalos, kurią sudaro netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), išlaidos vaistams, kitoms gydymo priemonėms, atlyginimo; iš kaltinamojo – 8 368 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. 2012 m. kovo 7 d. teisiamajame teismo posėdyje, atsižvelgusi į tai, kad dalį žalos kaltinamasis ir jo draudikas atlygino bona fidei, nukentėjusioji sumažino savo reikalavimus ir prašė iš kaltinamojo draudiko priteisti 6 332 Lt (8 632 Lt – 2 300 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, turtinę žalą draudimo kompanija atlygino visiškai, iš kaltinamojo prašė priteisti 5 368 Lt (8 368 Lt – 3 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 700 Lt išlaidų už advokato byloje suteiktą teisinę pagalbą. Civilinį ieškinį grindė tuo, kad nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. ji stacionariai gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ortopedijos-traumatologijos skyriuje. 2011 m. gegužės 4 d. jai atlikta operacija, kurios metu buvo sutvirtintas kairysis blauzdikaulis. Pooperaciniu periodu buvo su įtvaru 2 mėn. Gėrė vaistus: analgetikus, raminamuosius, antibiotikus, antikoaguliantus. Po operacijos praėjus 12 d. gydytojai pašalino siūlus. Kaire koja nukentėjusioji pradėjo minti tik po 4 mėn., tačiau kojos traumos padarinius jaučia iki šiol: skauda koją, sunku judėti, greitai pavargsta, mėto į šonus. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji vertina 18 000 Lt, iš kurių 2 300 Lt kompensavo draudimo įmonė, 4 000 Lt (1 000 Lt + 3 000 Lt) – kaltinamasis.

2012 m. kovo 7 d. teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas adv. S. A. papildomai pažymėjo, kad sužalota nukentėjusioji patyrė nemažus nepatogumus kreipdamasi į gydymo įstaigas, iki šiol tebejaučia fizinį skausmą kojoj, šlubuoja, negali greitai judėti, imtis sunkių fizinių darbų, nes atsinaujina skausmai. Šios kategorijos bylose, kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, neturtinė žalos atlyginimas svyruoja nuo 5 000 Lt iki 20 000 Lt. Nukentėjusioji D. O. P. papildomai nurodė, kad keturis mėnesius, kol negalėjo judinti kojos, į/iš automobilio buvo nešiojama. Pooperacinis laikotarpis buvo sunkus. 2011 m. liepos 16 d. krešulys pateko į plaučius. Gydytojas sakė, kad jai liko gyventi pusė valandos, ir paguldė į mirtininkų palatą už širmos. Buvo baisu matyti išvežamus kitus mirusius žmones, klūpančius ir besimeldžiančius savo vaikus. Jaučia nuoskaudą dėl to, kad kaltinamasis nepaskambino, nepasiteiravo, kaip ji jaučiasi, ar jai ko nors reikia, t. y. paliko ją likimo valiai.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtina tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju vertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Pagal susiformavusią vieningą teismų praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip sveikata, gyvybė, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra kilusios pasekmės. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Be to, veikiant tyčia, siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., padaroma kur kas didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju.

Skirtingai nei teigė nukentėjusiosios atstovas, pagal kasacinio teismo formuojamą vieningą teismų praktiką nukentėjusiesiems, kurie eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-215/2010 ir kt.).

Aptariamu atveju buvo padarytas neatsargus nusikaltimas (nusikalstamas nerūpestingumas). Nors formaliai nukentėjusiajai diagnozuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairio blauzdikaulio išorinio gumburo dislokuotas lūžimas, vis dėlto reikia turėti omenyje sužalojimų pobūdį, gydimosi trukmę, liekamųjų reiškinių tikimybę, patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjusias bendravimo galimybes. Nėra abejonių, kad nukentėjusioji, lūžus kaului, jautė didelį fizinį skausmą. Kitą dieną jai atlikta operacija; po beveik savaitės nuo avarijos išleista gydytis į namus įstačius koją į įtvarą, praėjus 12 d. po operacijos gydytojai išėmė siūlus, įtvare koja laikyta imobilizuota 2 mėn., vėliau dar mažiausiai 2 mėn. vaikščiojo su ramentais. 2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje Nr. pG 90/11-950/11(04) (b. l. 86-87) nurodyta, kad nukentėjusioji 2011 m. rugpjūčio 19 d. vaikšto su ramentais, ilgiau pastovėjus, skundžiasi, kad skauda - nepaisant to, ligonė vis tiek pageidauja eiti į darbą (artėjo mokslo metų pradžia). Gėrė įvairius vaistus: analgetikus, raminamuosius, antibiotikus, antikoaguliantus. Pripažintina, kad esant nurodytai situacijai dėl įvykusios avarijos bent 4 mėnesius ženkliai pasunkėjo nukentėjusios galimybės atlikti kasdienius veiksmus, jai teko gyventi nevisavertį socialinį gyvenimą, patyrė stresą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus.

Plaučių arterijos tromboembolija apibrėžiama kaip plautinio kamieno, jo šakų vienkartinis ar pasikartojantis užsikimšimas krešuliais (embolais), dažniausiai atkeliavusiais iš giliųjų kojų ar dubens venų. Ligos riziką išsivystyti giliųjų kojų venų trombozei didina tokie veiksniai: vyresnis amžius, nejudrumas, nutukimas; sunkios operacijos, ilgai užtrukęs lovos režimas, imobilizacija gydant kaulų lūžius. Gydymo intensyvumą lemia būklės sunkumas. Stambius embolus mėginama pašalinti specialiais zondais, kurie įvedami per veną. Esant vidutinei ar mikroembolijai, taikomas gydymo kursas heparinu, vėliau – geriamais krešėjimą mažinančiais medikamentais. Ilgai gulint ar kitais padidintos rizikos atvejais būtina naudoti kompresinės terapijos priemones (specialias kojines, elastinį bintą). Po operacijos svarbu skatinti ligonį kuo anksčiau pradėti vaikščioti, mažinti kraujo krešėjimą. Esant dideliam embolijos pavojui, grėsmingos giliųjų kojų venų trombozės atveju, į apatinę tuščiąją veną implantuojami apsauginiai filtrai („skėčiai“) [informacijos šaltinis: http://www.pasveik.lt/ligos-ir-sindromai/plauciu-arterijos-tromboembolija/4310].

Teismo medicinos specialistas 2011 m. rugsėjo 22 d. išvadoje Nr. pG 90/11-950/11(04) (b. l. 86-87) negalėjo patvirtinti esant priežastinį ryšį tarp 2011 m. gegužės 3 d. patirtos traumos ir dabartinės sveikatos būklės (t. y. plaučių arterijos tromboembolijos), pažymėjęs, kad nukentėjusioji ir iki 2011 m. gegužės 3 d. skundėsi, jog skauda, svaigsta galva, pykina, mirga akyse, mėto į šonus, silpna, stuburo skausmais, judesių sunkumu, sunkumu krūtinėje, diagnozuota dešinės kojos parezė.

Iš to, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ortopedinė pooperacinė tromboembolija – rimta ir pavojinga, tačiau dažna (ne atsitiktinė, netikėta) liga, kurios gydymu, o pirmiausia – prevencija turi pasirūpinti ligonę prižiūrintys/gydantys medikai. Kaltinamasis negali būti materialiai atsakingas už nukentėjusios išgyvenimus, susijusius su realia mirties grėsme, kai susiformavęs krešulys vos nepateko plaučius ir jų ir neužkimšo, nes šios artimos fatališkoms pasekmės yra pernelyg nutolusios nuo jo neteisėtos veikos, t. y. yra netiesioginis eismo įvykio padarinys.

Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne sykį akcentavo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam gresia dideli turtinės žalos atlyginimo reikalavimai regreso tvarka (4 500,57 Lt draudikas sumokėjo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą, 12 962,75 Lt – VSDFV Šiaulių skyriui už nukentėjusiajai išmokėtą ligos pašalpą, b. l. 126, 129, 178, 195, 197-199), nes jis vežė nukentėjusiąją namo, t. y. pasišalino iš eismo įvykio vietos (Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 59.4 p.). Tiek kaltinamasis, tiek dalis liudytojų (pvz., L. S., J. M., S. T., R. M., D. L., G. V., I. Š.) parodė, kad kaltinamasis siūlė kviesti policiją ar greitąją medicinos pagalbą, bet nukentėjusioji tam prieštaravo ir primygtinai pageidavo būti parvežta namo.

Teismas skeptiškai vertina nukentėjusiosios parodymus, kad ji iš skausmo neprisiminė, ką kalbėjo ligoninėje; paleidžiant iš ligoninės pamatė, kad eismo įvykis užfiksuota kaip trauma buityje. Supratusi, kad kaltinamasis nepranešė apie eismo įvykį policijai, ji pati tai padarė. Pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ir rašytiniai įrodymai (b. l. 184) byloja, jog nukentėjusioji buvo paleista iš ligoninės namo 2011 m. gegužės 9 d.; apie eismo įvykį policijai nukentėjusioji pranešė telefonu praėjus daugiau kaip mėnesiui – 2011 m. birželio 15 d. (b. l. 4-6). Netgi ir turint omenyje sunkią nukentėjusiosios sveikatos būklę, 1,5 mėn. nepateisinamai ilgas laikas suvokti, jog policija apie įvykį nežino (pvz., policijos pareigūnai neatvyko jos apklausti ir pan.). Todėl teismas labiau linkęs tikėti kaltinamojo versija, kad jis su nukentėjusiąja iš pradžių siekė nuslėpti įvykį, tačiau žlugus deryboms dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio dolo malo išaiškėjo.

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, iškristalizuotų teismų praktikoje, todėl, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikytina, jog draudimo bendrovės ir kaltinamojo nukentėjusiajai išmokėta 6 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra tinkama satisfakcija dėl patirtos traumos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad įvykus avarijai jis suteikė nukentėjusiajai pagalbą (direktorės prašymu parvežė ją namo) ir kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių; prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi ją padaręs; savo noru pats (ir padedamas draudimo kompanijos) atlygino nukentėjusiajai padarytą (ne)turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 1-3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėja prašė atleisti kaltinamąjį jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį.

BK 39 straipsnis numato, kad asmuo, kuris padarė baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 11 str. 2 d.). Teismas nustatė tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nė vienos sunkinančios. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (b. l. 108), baustas administracine tvarka už, teismo nuomone, mažareikšmius KET pažeidimus (vairavo automobilį be šviesų, techninės apžiūros, b. l. 111), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio, Šiaulių r savivaldybės administracijos Šakynos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 113, 116, 118). Esant nurodytai situacijai, yra pakankamas pagrindas taikyti BK 39 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Iš kaltinamojo nukentėjusiajai taip pat priteisiamos proceso išlaidos – 700 Lt už advokato jai suteiktą teisinę pagalbą (mutatis mutandis BPK 106 str. 2 d.).

Kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-104) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 39 straipsniu, BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiosios D. O. P. civilinį ieškinį, pareikštą draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl 6 332 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. N. dėl 5 368 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti, bet priteisti jai iš V. N. 700 Lt (septynis šimtus litų) išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

V. N. taikytą kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Alma Berniūnaitė