Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. N. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad jis ir nukentėjusioji D. O. P. yra kolegos. Be to, kad kaltinamasis, direktorės paprašytas, dažnai ją kur nors veždavo asmeniniais reikalais, t. y. buvo kaip asmeninis vairuotojas, jie palaikė artimus draugystės ryšius. 2011 m. gegužės 3 d. ryte buvo pasnigę, slidu. Nukentėjusioji D. O. P. paprašė kaltinamojo nuvežti ją į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Kaltinamasis savo automobiliu „Ford Escord“ nuvyko prie nukentėjusiosios namų, paėmė nukentėjusiąją ir nuvežė ją į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Nukentėjusiąją kaltinamasis išleido prie mokyklos, gatvės kelkraštyje, neįvažiavęs pro vartus į mokyklos teritoriją. Nukentėjusioji išlipo ant išvažinėto sniego. Išlipusi iš priekinės keleivio sėdynės ir uždariusi dureles, nukentėjusioji sustojo pasikalbėti su mokiniais. Stovėjo nugara į automobilį. Atstumas nuo automobilio priekinės dalies dešinės pusės rato iki nukentėjusiosios galėjo būti apie pusmetrį. Tuo metu automobilio ratai buvo susukti, vairas neištiesintas. Prieš pradėdamas važiuoti atbulas kaltinamasis pasižiūrėjo į kairę pusę, ar pasižiūrėjo ir į dešinę pusę, neprisimena. Smūgio nepajuto - tik pamatė, kaip mokinės pradėjo mojuoti rankomis, šaukti. Kaltinamasis iškart suprato, kad kažkas negerai, ir sustojo. Išlipęs išvydo ant dešinio šono gulinčią nukentėjusiąją. Atsistoti jai padėjo du pribėgę berniukai. Nukentėjusioji atsirėmė į automobilį, jai akivaizdžiai reikėjo pagalbos einant. Direktorė neaimanavo, bet sakė, kad skauda koją. Kaltinamasis pasiūlė kviesti policiją, bet nukentėjusioji tam prieštaravo. Kaltinamasis (ir kiti įvykio vietoje buvę suaugusieji) pakluso nukentėjusios valiai, nes kas nevykdo direktorės nurodymų – tas mokykloje nedirba. Supranta, kad pasielgė netinkamai pasišalinęs iš įvykio vietos. Nukentėjusiosios prašymu kaltinamasis ją parvežė namo. Namuose iškvietė nukentėjusiajai felčerę D. D.. Ji nuvežė nukentėjusiąją į traumatologijos skyrių. Kaltinamasis nevairavo, nes buvo ištiktas šoko. Medikams nukentėjusioji apie eismo įvykį nesakė, sužalojimas buvo užfiksuotas kaip trauma buityje. Nukentėjusiajai atlikta operacija. Stacionare gulėjo neilgai, 2011 m. gegužės 9 d. paprašė kaltinamojo parvežti ją namo. Jie buvo sutarę, kad kaltinamasis atlygins nukentėjusiajai neturtinę žalą, 1 000 Lt kaltinamasis nukentėjusiajai jau buvo perdavęs. Bet 2011 m. birželio 13 d., iš užsienio grįžus nukentėjusios sūnui, nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai pašlijo, direktorės sūnus grasino kaltinamajam, neturtinės žalos atlyginimo suma pradėjo sparčiai augti, galiausiai nukentėjusioji apie eismo įvykį pranešė policijai.

Pasak kaltinamojo, jis labai gailisi dėl eismo įvykio. Nesupranta, kaip atsitiko, kad kliudė nukentėjusiąją: automobilio priekinis dešinės pusės ratas galėjo pagriebti (įtraukti) nukentėjusiosios rankinės dirželį arba stuktelėti į koją, bet nesutinka, kad automobilis galėjo stuktelti nukentėjusiajai į nugarą, nes automobilio priekinė dalis per žema.

Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamais kaltu prisipažino visiškai, nei kaltinamojo gynėja, nei prokurorė nepageidavo, kad kiti įrodymai teisiamajame teismo posėdyje būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados ir kita bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. O. P. parodė (b. l. 13-17), kad 2011 m. gegužės 3 d. ji kaltinamojo vairuojamu automobiliu vyko į Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) mokyklą. Išlipusi iš automobilio, nukentėjusioji žengė pora žingsnių ir sustojo pasikalbėti su mokiniais. Tuo metu ji stovėjo į automobilį pasisukusi kairiu šonu, nusigręžusi nugara; kairėje rankoje laikė rankinę. Kaltinamasis iš automobilio nebuvo išlipęs. Automobiliui pajudėjus atbuline eiga, nukentėjusiosios rankoje laikyta rankinė papuolė tarp automobilio rato ir posparnio, netrukus nukentėjusioji pajuto smūgį į kairę koją ir nugarą. Matė, kad į koją trenkė kaltinamojo vairuojamas automobilis ratu, o į nugarą gavo smūgį automobilio variklio dangčiu. Priekinis dešinės pusės ratas prispaudė kairę koją ir nuplėšė nuo jos batą. Nuo smūgio nukentėjusioji nugriuvo ant dešinio šono, begriūdama stipriai susižalojo dešinę šlaunį. Grįžus namo, ją apžiūrėjo felčerė, pastaroji nuvežė ją į ligoninę. Ligoninėje nukentėjusiajai nustatytas kairio blauzdikaulio lūžis. Iš skausmo nukentėjusioji neprisiminė, ką kalbėjo ligoninėje; bet paleidžiant ją iš ligoninės pamatė, kad įvykis užfiksuota kaip trauma buityje. Nukentėjusioji manė, kad kaltinamasis pranešė apie eismo įvykį policijai. Supratusi, kad taip nėra, pranešė apie įvykį policijai pati.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. S., dirbanti (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytoja, parodė (b. 1. 19-22), kad ji 2011 m. gegužės 3 d. apie 8 val. eidama mokyklos koridoriumi pro langą pamatė D. O. P., atsirėmusią į automobilio variklio dangtį. Priėjusi prie automobilio, matė, kad ant nukentėjusiosios kojos nėra bato. Direktorė kentė didžiulį skausmą. Ji padėjo įsodinti nukentėjusiąją į automobilį; bandė įtikinti direktorę, kad reikia važiuoti į ligoninę, bet pastaroji prašėsi vežama namo. Kaltinamojo automobiliu lydima liudytojos ir J. M. nukentėjusioji nuvežta namo. Po kelių dienų liudytoja sužinojo, kad direktorę automobiliu sužalojo kaltinamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M., dirbanti (duomenys neskelbtini) mokyklos sekretore, parodė (b. 1. 23-24), kad ji 2011 m. gegužės 3 d. būdama (duomenys neskelbtini) mokykloje pro langą pamatė į kaltinamojo automobilio dureles įsikibusi direktorę. Suprato, kad jai kažkas atsitiko, todėl išėjo pasižiūrėti į lauką. Girdėjo, kaip nukentėjusioji prašė parvežti ją namo. Liudytoja su mokytoja L. S. kaltinamojo vairuojamu automobiliu palydėjo nukentėjusiąją į namus. Kitą dieną liudytoja mokykloje sužinojo, kad direktorę automobiliu kliudė kaltinamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. D., (duomenys neskelbtini) mokyklos 7 klasės mokinys, parodė (b. 1. 28-30), kad 2011 m. pavasarį (tikslios datos neprisiminė) prie (duomenys neskelbtini) mokyklos atvažiavo kaltinamojo vairuojamas automobilis, kuris, įsukęs iš dalies į mokyklos keliuką, sustojo. Iš automobilio išlipo mokyklos direktorė D. O. P.. Po to jis nusisuko, o kai atsisuko vėl, pamatė, kad direktorė guli ant žemės prie automobilio dešinės pusės priekinių durelių. Kaltinamasis iš automobilio tuomet dar nebuvo išlipęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S., (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasės mokinys, parodė (b. 1. 31-34), kad 2011 m. gegužės 3 d. ryte matė, kaip į (duomenys neskelbtini) mokyklos kiemą įsuko kaltinamojo automobilis, kuris, nebaigęs įsukti į kiemą, sustojo. Mokyklos direktorei išlipus, kaltinamasi iš automobilio nelipo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jis užvažiavo tiesiai ant direktorės rankinuko, dėl ko ši pargriuvo. Kad automobilis būtų kliudęs kokią nors direktorės kūno vietą, liudytojas nepastebėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. K., (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės mokinys, parodė (b. 1. 39-41), kad 2011 m. pavasarį (tikslios datos neprisiminė) jis buvo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kai į mokyklos kiemo keliuką įsuko kaltinamojo vairuojamas automobilis. Automobiliui sustojus iš jo išlipo mokyklos direktorė D. O. P.. Išlipusi ji niekur nėjo, liko stovėti prie keleivio priekinių durelių. Kaltinamajam iš lėto pajudėjus atbuline eiga, direktorė griuvo ant žemės. Liudytojas matė, kad automobilio ratas buvo prispaudęs direktorės rankinę, kurią ji, išlipusi iš automobilio, laikė rankoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. V., (duomenys neskelbtini) mokyklos 7 klasės mokinė, parodė (b. 1. 49-51), kad 2011 m. pavasarį (tikslios datos neprisiminė) apie 9 val. liudytoja matė (duomenys neskelbtini) mokyklos link atvažiuojantį kaltinamojo vairuojamą automobilį. Įsukęs į mokyklos kiemo keliuką, kaltinamasis prie vartų sustojo. Iš automobilio išlipo mokyklos direktorė D. O. P.. Netrukus automobilis atbuline eiga pajudėjo, vėliau liudytoja pamatė ant žemės krintančią direktorę. Pakėlus direktorę, ji negalėjo paeiti. Tada ją įsodino į kaltinamojo vairuojamą automobilį ir išvežė. Nors kaltinamasis siūlė direktorei važiuoti į ligoninę, tačiau ji nesutiko. Liudytoja matė, kad, direktorei nugriuvus, jos rankinė buvo prispausta automobilio rato. Ar direktorė buvo kliudyta automobilio, liudytoja nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Š., (duomenys neskelbtini) mokyklos 7 klasės mokinė, parodė (b. 1. 52-55), kad 2011 m. (tikslios datos neprisiminė) apie 9 val. liudytoja stovėjo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos vartų. Matė, kad automobiliu atvažiavo kaltinamasis. Jis, šiek tiek įsukęs į mokyklos kiemo keliuką, sustojo. Priekiniai automobilio ratai buvo netoli vartų, o galiniai - Draugystės gatvėje. Iš automobilio išlipo mokyklos direktorė, žengė du tris žingsnius ir krito, nes jos koją kliudė priekinis keleivio pusės automobilio ratas, riedantis atbuline eiga. Nors kaltinamasis siūlė direktorei važiuoti į ligoninę, tačiau ji nesutiko, o prašė ją vežti namo.

2011 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta - Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurios teritorija aptverta tinkline tvora. Įvykio vietos apžiūros metu sudarytas planas-schema, apžiūra fiksuota nuotraukoje (b. 1. 9-12).

2011 m. liepos 15 d. automobilio apžiūros protokole (b. l. 67-72) užfiksuota automobilio „Ford Escort“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūra. Ant automobilio kairės pusės galinių durelių 52,5 m atstumu nuo žemės rastas 2x2 cm dydžio įlenkimas ir nežymus nubraižymas. Anot kaltinamojo, įlenkimas ir automobilio nubraižymas jau buvo, kai jis įsigijo automobilį. Apžiūra fiksuota nuotraukose.

2011 m. gegužės 3 d. epikrizėje iš ligos istorijos (b. 1. 76) nurodyta, kad, nukentėjusiosios D. O. P. teigimu, ji traumą patyrė buityje, kai susitrenkė kairį kelio sąnarį. Rentgenogramoje užfiksuotas kairio blauzdikaulio išorinio kandilo lūžimas ašine dislokacija. Atlikta operacija. Ligonė stacionarizuota 2011 m. gegužės 9 d., numatomas nedarbingumas apie 4 mėnesius.

Šiaulių apskrities ligoninės 2011 m. gegužės 30 d. siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti (b. 1. 77) nurodyta, kad, praėjus 1 mėn. po blauzdikaulio lūžio nukentėjusioji turi pradėti lankstyti koją per sąnarį, bet kojos neminti dar 2 mėnesius.

2011 m. liepos 28 d. specialisto išvadoje (b. 1. 79) konstatuota, kad nukentėjusiajai D. O. P. nustatytas kairio blauzdikaulio išorinio gumburo dislokuotas lūžis, sužalojimas padarytas buku kietu daiktu, tikėtina, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutriko ilgiau nei 10 d.

2011 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje (b. 1. 82) nurodyta, kad nustatyti, kaip tiriamoji D. O. P. buvo pasisukusi į automobilį traumos metu, iš kurios pusės ir į kurią kūno sritį buvo suduotas smūgis, nėra galimybės. Duomenų apie etilo alkoholio kiekį tiriamosios kraujyje įvykio metu nėra.

2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje (b. 1. 86-87) konstatuota, kad 2011 m. liepos 16 d. gydant nukentėjusiąją stacionare jai nustatyta plaučių arterijos tromboembolija, kuri nepatvirtinta specialiais tyrimais. Tiriamajai iki 2011 m. gegužės 3 d. įvykio nustatyta aukšto kraujospūdžio liga, spondilolistezė, stuburo kanalo stenozė, radikulopatija, skausminis sindromas, dešinės kojos parezė. Šie pakitimai netrauminės kilmės. Iš medicininių dokumentų matyti, kad D. O. P. kreipėsi į gydytojus dėl panašių nusiskundimų prieš ir po 2011 m. gegužės 3 d. įvykio. Todėl patvirtinti priežastinį ryšį tarp dabartinės sveikatos būklės ir 2011 m. gegužės 3 d. patirtos traumos negalima.

BK 281 straipsnis - blanketinė norma. Nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti svarbūs Kelių eismo taisyklių (toliau - KET), patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais), reikalavimai.

Kaltinamasis kaltinamas pažeidęs KET 106 ir 119 punktus. KET 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 119 punktas numato, kad, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tada, kai pažeidus transporto eismo saugumo taisykles įvyksta eismo įvykis, sukėlęs atitinkamo laipsnio pasekmes, ir diferencijuojama atsižvelgiant į dvi aplinkybes: atsiradusių padarinių nukentėjusiojo sveikatai sunkumą ir vairuotojo blaivumą (buvimą apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų).

2011 m. lapkričio 23 d. nukentėjusioji pareiškė kaltinamajam ir kaltinamojo draudikui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui civilinį ieškinį dėl (ne)turtinės žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 179-180). Nukentėjusioji prašė priteisti jai iš kaltinamojo draudiko 8 632 Lt neturtinės ir 2 122,42 Lt turtinės žalos, kurią sudaro netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), išlaidos vaistams, kitoms gydymo priemonėms, atlyginimo; iš kaltinamojo – 8 368 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. 2012 m. kovo 7 d. teisiamajame teismo posėdyje, atsižvelgusi į tai, kad dalį žalos kaltinamasis ir jo draudikas atlygino bona fidei, nukentėjusioji sumažino savo reikalavimus ir prašė iš kaltinamojo draudiko priteisti 6 332 Lt (8 632 Lt – 2 300 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, turtinę žalą draudimo kompanija atlygino visiškai, iš kaltinamojo prašė priteisti 5 368 Lt (8 368 Lt – 3 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 700 Lt išlaidų už advokato byloje suteiktą teisinę pagalbą. Civilinį ieškinį grindė tuo, kad nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. ji stacionariai gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ortopedijos-traumatologijos skyriuje. 2011 m. gegužės 4 d. jai atlikta operacija, kurios metu buvo sutvirtintas kairysis blauzdikaulis. Pooperaciniu periodu buvo su įtvaru 2 mėn. Gėrė vaistus: analgetikus, raminamuosius, antibiotikus, antikoaguliantus. Po operacijos praėjus 12 d. gydytojai pašalino siūlus. Kaire koja nukentėjusioji pradėjo minti tik po 4 mėn., tačiau kojos traumos padarinius jaučia iki šiol: skauda koją, sunku judėti, greitai pavargsta, mėto į šonus. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji vertina 18 000 Lt, iš kurių 2 300 Lt kompensavo draudimo įmonė, 4 000 Lt (1 000 Lt + 3 000 Lt) – kaltinamasis.

2012 m. kovo 7 d. teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas adv. S. A. papildomai pažymėjo, kad sužalota nukentėjusioji patyrė nemažus nepatogumus kreipdamasi į gydymo įstaigas, iki šiol tebejaučia fizinį skausmą kojoj, šlubuoja, negali greitai judėti, imtis sunkių fizinių darbų, nes atsinaujina skausmai. Šios kategorijos bylose, kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, neturtinė žalos atlyginimas svyruoja nuo 5 000 Lt iki 20 000 Lt. Nukentėjusioji D. O. P. papildomai nurodė, kad keturis mėnesius, kol negalėjo judinti kojos, į/iš automobilio buvo nešiojama. Pooperacinis laikotarpis buvo sunkus. 2011 m. liepos 16 d. krešulys pateko į plaučius. Gydytojas sakė, kad jai liko gyventi pusė valandos, ir paguldė į mirtininkų palatą už širmos. Buvo baisu matyti išvežamus kitus mirusius žmones, klūpančius ir besimeldžiančius savo vaikus. Jaučia nuoskaudą dėl to, kad kaltinamasis nepaskambino, nepasiteiravo, kaip ji jaučiasi, ar jai ko nors reikia, t. y. paliko ją likimo valiai.

Skirtingai nei teigė nukentėjusiosios atstovas, pagal kasacinio teismo formuojamą vieningą teismų praktiką nukentėjusiesiems, kurie eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-215/2010 ir kt.).