Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-511-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-06
Bylos Nr.
1A-59-511-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
Nukentėjusysis
B. A.
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Odeta Daminaitytei-Umbrė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.: 1A-53-511/2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)Proceso Nr.: 1-83-1-00291-2009-6
NUTARTIS2010 m. balandžio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir E. V.,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjai advokatei Odetai Daminaitytei-Umbrei,nukentėjusiai B. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjos Odetos Daminaitytės-Umbrės apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str.1 d ir nubaustas laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti lankytis B. A. parduotuvėje ir per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiai turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

A. B. nuteistas už tai, kad 2009m. liepos 21 d., apie 11.00 val., Rokiškio r., Panemunėlio sen., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) B. A. prekybos įmonės parduotuvėje, viešoje vietoje, įžūliais ir vandališkais veiksmais, grasinimais ir patyčiomis, demonstravo nepagarbą aplinkai, o būtent: nuo nukentėjusios B. A. veido nuplėšė akinius, numetė ant žemės ir sulaužė, plūsdamas nukentėjusią necenzūriniais žodžiais bei grasindamas su ja susidoroti, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną toje pat parduotuvėje apie 15.00 val., trenkdamas kumščiu į stiklinę vitriną, ją sudaužė, plūsdamas nukentėjusią necenzūriniais žodžiais bei grasindamas su ja susidoroti, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. B. gynėja O. Daminaitytė-Umbrė skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nuosprendį ir vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 p. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, nes nepadaryta BK 284 str. 1 d. numatyta veika.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 2 str. 3 ir 4 d. nuostatas ir BK 284 str. 1 d. BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus, nusikaltimas padaromas tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti. A. B. inkriminuotoje veikoje nėra fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, nebuvo padaryta žymi materialinė žala. Be to, išteisindamas kaltinamąjį dėl vieno veikos epizodo teismas pripažino, kad konfliktas kilęs 2009-07-20 parduotuvės patalpose buvo asmeninio pobūdžio ir A. B. tyčios pažeisti viešąją tvarką ir sutrikdyti rimtį neturėjo. Tačiau, asmeninio pobūdžio konflikto motyvų įtakos kitų veikų epizodams teismas neanalizavo, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neargumentavo, kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Vienintelis galimai įvykį matęs liudytojas nukentėjusiosios B. A. sugyventinis į kilusį konfliktą nesureagavo, iš karto po to į parduotuvę atėję asmenys, jokio konflikto negirdėjo, buvo nukentėjusiosios aptarnauti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, jei viešoje vietoje asmens provokuojantis elgesys sukelia konfliktą su kitais asmenimis, ar viešoje vietoje prieš pažįstamą asmenį smurtiniai veiksmai atliekami dėl asmeninių paskatų, teismai nusikaltimo viešosios tvarkos pažeidimo sudėties nekonstatuoja.

Gynėja taip pat teigia, kad nagrinėjant bylą buvo pažeista kaltinamojo teisė į nešališką teismą. Gynyba du kartus teismui teikė prašymą nušalinti byloje dalyvavusią prokurorę, bet prašymai buvo atmesti. Prokurorės šališkumas įtakojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, nes prokurorei turint išankstinę nuomonę, dėl kaltinamojo kaltumo, byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, ar ikiteisminio tyrimo metu parodymus davusi V. B. nemelavo. V. B. parodymai, buvo vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinimas A. B., jog jis sudaužė nukentėjusiajai priklausančią vitriną. Buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, BPK 10 str. 2 d. nuostatos, kadangi teismas atsisakė tenkinti gynybos prašymus kviesti į teismo posėdį V. B., išreikalauti duomenis iš telekomunikacijos bendrovių apie V. B. vardu turimus mobiliojo ryšio abonentus ir jų buvimo vietą 2009-07-21 dieną. Dėl to gynyba negalėjo išsiaiškinti, kodėl ir kieno paprašyta ji davė ikiteisminio tyrimo metu parodymus, jog matė kaip buvo sudaužyta nukentėjusiosios vitrina, kaip ji galėjo matyti įvykį, jei liudytoja N. P. jos nematė. Teismas atsisakė kviesti į teismo posėdį Panemunėlio geležinkelio stoties įgaliotinį A. L., kuris būtų galėjęs nurodyti įprastą nukentėjusiajai priklausančio telefono buvimo vietą. Įvykio vieta BPK nustatytomis priemonėmis nebuvo užfiksuota. R. T., kurio parodymais teismas rėmėsi, į įvykio vietą po kaltinamajam inkriminuojamo vitrinos sudaužymo, atvyko tik kitą dieną, todėl duomenys, kur paprastai stovėjo įvykio vietoje telefonas iki minėto incidento, turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą, ar nukentėjusiajai priklausanti vitrina negalėjo sudužti iš jos rankų iškritus telefono aparatui.

Gynėja skunde nurodo, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo pažeista BPK 20 str. 5 d., nes teismas neišsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl nukentėjusiosios prašymu apklaustų liudytojų K. R. ir A. A. parodymų. Liudytoja A. A. nurodė, kad 2009-07-21 dieną V. B. buvo kartu su J. L. kaime. Teismas nevertino ir liudytojo E. V. parodymų, kad jis iki įvykio dažnai lankydavosi nukentėjusiosios parduotuvėje ir telefonas visada stovėjo ant palangės, o dabar telefono buvimo vieta yra pakeista, dėl to nurodo, kad teismas šias abejones turėjo aiškinti kaltinamojo naudai. Teismas taip pat neįvertino liudytojos S. M. parodymų, kuri tvirtino, kad buvo apie pietus atėjusi 2009-07-21 dieną į įvykio vietą ir sutikusi iš parduotuvės išeinantį savo dėdę A. B., pardavėja ją aptarnavo ir tuo metu parduotuvėje nieko nebuvo, sudaužytos vitrinos nematė. Teismas neįvertino liudytojos parodymų prieštaravimo V. Š. parodymams, kuris parodė, kad iš karto išėjus A. B. iš parduotuvės į parduotuvę niekas nebuvo atėjęs. Kaltinamasis ikiteisminio nagrinėjimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, tvirtino, kad V. Š. incidento negalėjo matyti, nes jo ten nebuvo, kaltinamasis taip pat tvirtino, kad liudytojas V. Š. jam buvo prisipažinęs, kad įvykio nematė ir žadėjo savo parodymų atsisakyti. Aplinkybę, kad V. Š. skambino tyrėjai norėdamas neliudyti teisme, patvirtino ir tyrėja D. S.. Nepaisant šių aplinkybių ir artimų liudytojo santykių su nukentėjusiąją, teismas jo parodymais nesuabejojo. Teismas nevisapusiškai įvertino ir liudytojos N. P. parodymus, kuri parodė, kad prie įvykio vietos šnekėjosi su savo vaikais, kai išgirdo dūžtančio stiklo garsą, atsisukusi pamatė A. B. stovintį ant parduotuvės laiptų, iš kur jis neturėjo objektyvios galimybės pasiekti ir sudaužyti parduotuvės patalpose esančios vitrinos. Liudytoja negirdėjo jokio triukšmo, ar necenzūrinių žodžių, todėl neaišku, kokiu pagrindu inkriminuojama, kad šio incidento metu nukentėjusioji kaltinamojo buvo plūstama necenzūriniais žodžiais. Teismas nevertino nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo. Nukentėjusioji teisme teigė, kad negalėjo vitrinos sudaužyti iškritęs telefonas, nes ji skambino tik vieną kartą, o telefonas yra padėtas prie sienos šalia šaldytuvo ir jo laidas per trumpas, kad pasiektų vitriną. Liudytojas R. T. nurodė, kad nukentėjusioji jam skambino tris - keturis kartus į mobilųjį telefoną. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas V. Š. tvirtino, kad A. B. į įvykio vietą buvo atėjęs apie 12 valandą, o po šio incidento nukentėjusioji pranešė apie įvykį policijai, tačiau iš Rokiškio PK duomenų matyti, kad nukentėjusioji apie įvykį policijai pranešė 11 valandą 20 minučių. V. Š. ir S. M. parodė, kad jie kaltinamąjį matė parduotuvėje apie pietus. Todėl atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius, daug įtikinamesnė versija, kad nukentėjusioji policijai pranešė apie nebūtą įvykį. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad apie dvyliktą valandą parduotuvėje nebuvo, 2009-07-21 dieną pirmą kartą į B. A. parduotuvę atėjo po pietų, tuo metu, ten buvo nukentėjusiosios duktė J. A.. Antrą kartą atėjo kažkur po pusvalandžio. Teismas rėmėsi liudytojos R. S. parodymais, tačiau šiai liudytojai, kuri yra nukentėjusiosios sesuo, apie įvykį telefonu pranešė, nukentėjusiosios duktė J. A., o teismas nenustatė, kad J. A., būtų mačiusi įvykį, ji turi proto negalią, todėl liudytojos R. S. parodymais teismas negalėjo remtis. Be to, J. A. teismui melavo, kad jos ir kaltinamojo nesieja jokie santykiai, tačiau liudytojai S. D., D. R., R. V. parodė, kad liudytoja su kaltinamuoju palaikė ilgalaikius ir artimus santykius. Teismas, vertindamas konfliktišką kaltinamojo ir nukentėjusiosios bei jos dukters santykių pobūdį, turėjo kritiškai įvertinti visų pagrindinių kaltinimo liudytojų parodymus.

Taip pat gynėja skunde nurodo, kad buvo pažeisti BPK 305 str. 1 d. reikalavimai, kadangi pagal teismų praktiką, teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretus veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie grasinimais, kokie patyčiomis ar vandališkais.

Be to, teismas pripažindamas, kad 2009-07-21 atlikti veiksmai yra tęstinio pobūdžio ir išteisindamas kaltinamąjį dėl 2009-07-20 epizodo, nemotyvavo, kodėl šio epizodo neapima kaltinamojo veikos tęstinumas, nes įvykio vieta ta pati, įvykio dalyviai ir įvykio motyvai tie patys, o sunkinančią aplinkybę- kaltinamojo girtumą pripažino nesant tam jokių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo A. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1d.

Pagal BK 284 str. 1d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Nustatyta, jog A. B. parduotuvėje, t.y. viešoje vietoje, plūsdamas nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais bei grasindamas su ja susidoroti, nuo nukentėjusios B. A. veido nutraukė akinius, numetė ant žemės ir sulaužė, po to, atėjęs į parduotuvę dar kartą, plūsdamas nukentėjusią necenzūriniais žodžiais, trenkdamas kumščiu sudaužė parduotuvės vitriną.

Pirmos instancijos teismas A. B. veiksmus pagrįstai pripažino įžūliais ir vandališkais.

Teismų praktikoje įžūlūs veiksmai yra suprantami kaip elgesys, kuris neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, šokiruojantis aplinkinius, trikdantis visuomenės rimtį ar pažeidžiantis viešąją tvarką. Nuteistojo veiksmai padaryti parduotuvėje, t.y., vietoje, kur bet kuriuo metu gali būti daugiau žmonių ir kur jiems įprasta elgtis nepažeidžiant visuomenėje priimtų elgesio ir bendravimo taisyklių. A. B. veiksmai - parduotuvėje plūsdamas pardavėją stvėrė ir nutraukė jai nuo veido akinius, vertintini įžūliais, nes agresyvumu lygintini su smurto pavartojimu.

A. B. tyčiniai veiksmai – parduotuvės vitrinos bei nukentėjusiosios akinių sudaužymas yra vandališki, nes vandališkais veiksmais teismų praktikoje laikomi veiksmai, kai sunaikinamas ar sugadinamas turtas.

Nors skunde teigiama, jog šio įvykio metu nebuvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvaka, kolegija su tuo nesutinka. Dėl nuteistojo veikos nukentėjusioji kreipėsi į policiją, aiškintis įvykio į parduotuvę vyko policijos pareigūnas R. T.. Buvo sudaužyti pardavėjos akiniai bei parduotuvės vitrina, o tai akivaizdžiai sutrukdė įprastiniam pardavėjos ir parduotuvės darbui. Be to, A. B. veiksmai, sutrikdant parduotuvėje viešąją tvarką neapsiribojo vienu trumpu epizodu, o buvo tęstiniai. Nuteistasis, sužinojęs, kad pas jį namuose lankėsi policijos darbuotojas įspėti dėl elgesio parduotuvėje, dar kartą atėjęs į parduotuvę nukentėjusiajai grasino bei sudaužė parduotuvės vitriną ir nukentėjusiajai kreiptis į policiją teko pakartotinai. Šios aplinkybės rodo, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Byloje taip pat nustatyta, kad A. B. veiksmus parduotuvėje matė ir pašalinis šiame nukentėjusiosios ir nuteistojo konflikte asmuo - V. Š., kuriam A. B. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas sukėlė neigiamas emocijas.

Nesutiktina su skundo argumentu, jog A. B. ir nukentėjusiosios B. A. konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, todėl veika pagal BK 284 str. negali būti kvalifikuota.

Iš bylos matyti, jog tarp B. A. ir A. B. iš tiesų buvo konfliktas dėl pastarojo santykių su B. A. dukra J. A., tačiau byloje nustatyta, jog 2008-07-21 konfliktas tarp A. B. ir B. A. prasidėjo dėl kitos priežasties - kad B. A. nedavė A. B. jo reikalavimu cigarečių. A. B. antrą kartą į parduotuvę atėjo ne aiškintis asmeninių santykių, bet su grasinimais nukentėjusiajai, kad ši dėl jo elgesio kreipėsi į policiją. Pastebėtina, kad net ir tuo atveju, jei konfliktas tarp A. B. ir B. A. būtų kilęs iš asmeninių paskatų, A. B. pasirinktas būdas bei vieša vieta santykiams aiškintis rodo, jog buvo peržengtos asmeninio pobūdžio konfliktavimo ribos bei padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, nes teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka tokį būdą ir vietą, kai akivaizdžiai pažeidžiama viešoji tvarka ir kai šioje veikoje yra visi būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, veikai taikomas šis BK straipsnis. (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-159/2009).

Nesant apeliacinio skundo dėl A. B. išteisinimo dalyje kaltinimų – pagal BK 284 str. 2d. (2009-07-20 įvykis), šio sprendimo pagrįstumo klausimas nesvarstytinas, be to, tai neturi reikšmės veikos, už kurią A. B. nuteistas kvalifikavimui.

Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, prieštarauja bylos medžiagai. Šiuo straipsniu nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialinės teisės normų. Šio reikalavimo laikymasis turi užtikrinti, kad sprendimą baudžiamojoje byloje nulemtų tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus, ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl A. B. kaltės. Kad A. B. padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kurie nuosprendyje išdėstyti.

Nukentėjusioji B. A. parodė, jog jai dirbant parduotuvėje, įbėgo neblaivus A. B., jis ėmė koliotis, stvėrė nuo jos veido akinius, akiniai sudužo. Jai skambinant į policiją, A. B. iš parduotuvės išėjo. Tuo metu parduotuvėje buvo V. Š.. Apie 15 val. A. B. vėl atėjo į parduotuvę, vėl ėmė ją koneveikti, trenkė kumščiu į segtuvą ir sudaužė vitrinos stiklą, šaukė, kad ji daugiau policijos nebekviesianti, o pastaroji ir nevažiuosianti. Grasino, kad nukentėjusiajai blogai baigsis, daugiau ji nebedirbsianti. Dėl įvykio ji skambino į policijos budėtojų dalį, o taip pat policijos apylinkės inspektoriui R. T., kuris buvo atvykęs į parduotuvę, po to pas A. B. į namus, tačiau nerado. R. T. jai patarė dar bent pusdienį palaukti, gal ateis A. B. ir nuostolius atlygins. Kadangi ji A. B. atsiprašymo ir žalos atlyginimo nesulaukė, kreipėsi į policiją su pareiškimu.

Liudytojas V. Š. parodė, kad B. A. parduotuvėje matė, kaip į parduotuvę užėjęs A. B. reikalavo cigarečių, susipyko su B. A. ir pradėjo ją koneveikti, griebė B. A. už akinių, metė juos į žemę ir sudaužė. B. A. susinervinusi taip pat pradėjo šaukti, paskambino policijai.

Liudytojas R. T. parodė, kad jam dirbant policijos apylinkės inspektoriumi Panemunėlio seniūnijoje, skambino pardavėja B. A. ir prašė pagalbos. Ji sakė , kad neblaivus A. B. reikalavo cigarečių, iškoneveikė, sudaužė akinius. Atvykęs į parduotuvę matė sudaužytus akinius. Jis ėjo ieškoti A. B. į namus, tačiau A. B. sūnūs pasakė, kad tėvas jau kelinta diena geria, namuose nesirodo, vaikšto po miestelį. B. A. jam sakė, kad jeigu A. B. žalą atlygins, tai ji pareiškimo policijai nerašysianti. Apie 15 val. jam vėl paskambino B. A. ir sakė, kad vėl buvo užėjęs girtas A. B., vėl ją koneveikė, sudaužė vitrinos stiklą. Kitą dieną vėl atvykęs į parduotuvę matė sudaužytą vitrinos stiklą. Jis vėl ėjo ieškoti A. B., tačiau sūnus pasakė, kad tėvas dar negrįžęs. Po kurio tai laiko B. A. jam pasakė, kad A. B. žalos neatlygino, todėl jis patarė B. A. rašyti pareiškimą policijai. Parduotuvėje liudytojas lankėsi gana dažnai ir galįs patvirtinti, jog telefono aparatas parduotuvėje stovėjo taip, kad su juo išdaužti vitrinos neįmanoma.

Netikėti nukentėjusiosios B. A. parodymais ir jais nesivadovauti nėra pagrindo. Kitaip, nei teigiama skunde, B. A. parodymai yra nuoseklūs. Įvykio aplinkybes ji analogiškai aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtina pareiškimas- protokolas, B. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolai ( b.l. 4, 19-20). B. A. parodymus atitinka liudytojų V. Š., R. T. parodymai. Be to, nukentėjusiosios ir R. T. parodymai patvirtina, jog B. A. iš pradžių po įvykio nesiekė ikiteisminio tyrimo prieš A. B. - nerašė pareiškimo policijai, tačiau norėjo, kad A. B. atsiprašytų, atlygintų padarytą žalą bei ateityje taip nesielgtų. Pareiškimą ji parašė tik po to, kai atitinkamo atsako iš A. B. nesulaukė. Tokia įvykių seka taip pat paneigia skunde keliamą versiją, jog B. A. asmeniniais motyvais būtų siekusi keršyti A. B. apkaltindama jį nebūtu įvykiu.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog liudytoja N. P. parodė, kad parduotuvėje matė išdužusią vitriną. Dūžio garsą girdėjo, kai prie parduotuvės kalbėjo su vaikais, A. B. stovėjo prie lauko durų. Liudytojos nuomone, A. B. neturėjo galimybės sudaužyti vitrinos. Tačiau liudytoja parduotuvėje įvykio metu nebuvo ir betarpiškai vitrinos sudaužymo aplinkybių nematė. Todėl jos teiginys, jog A. B. vitrinos sudaužyti negalėjo, vertintinas tik kaip liudytojos nuomonė, bei nepaneigia nukentėjusiosios B. A. parodymų, kad vitriną sudaužė A. B.. Be to, sudaužytoji vitrina yra visai prie durų, todėl liudytoja N. P. A. B. galėjo matyti pasišalinantį iš įvykio vietos.

Skunde nepagrįstai teigiama, jog dėl to, kad A. B. įvykio metu buvo girtas, nėra surinkta jokių įrodymų. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios B. A. parodymai, jog įvykio metu A. B. buvo neblaivus bei atitinkamai elgėsi. Kad įvykio dieną A. B. girtavo, patvirtina ir A.Traškino parodymai.

Atmestini, nes nepagrįsti skundo teiginiai, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į nešališką teismą, teisėjai atmetus gynybos prašymus nušalinti byloje dalyvavusią prokurorę. Tai, kad teismas nepatenkino gynėjos prašymų nušalinti prokurorę I. P., nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Gynėjos nušalimą prokurorei teismas atmetė motyvuota ir pagrįsta nutartimi. Su joje išdėstytais motyvais kolegija sutinka ir šių motyvų nekartoja. Teismas tenkino daugumą gynėjos pareikštų prašymų, tarp jų gynybos prašymu apklausė liudytojus J. Č., N. P., S. M., R. V., E. V.. Tai, kad teismas nekvietė liudytoju A. L., neapklausė V. B., dar nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Gynėjos paaiškinimais A. L. turėjo paliudyti apie telefono buvimo vietą, o ne apie tiesiogiai su įvykiu susijusias aplinkybes. Kolegija taip pat atmeta skunde nurodomą argumentą, jog pirmos instancijos teismas pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi atsisakė tenkinti gynybos prašymus kviesti į teismo posėdį V. B., išreikalauti duomenis iš telekomunikacijos bendrovių apie V. B. vardu turimus mobiliojo ryšio abonentus ir jų buvimo vietą 2009-07-21 dieną. Teismas ėmėsi priemonių iškviesti V. B.. Iš bylos matyti, jog V. B. į teismo posėdį buvo šaukta du kartus (b.l. 84, 74). Iš teismui adresuoto rašto matyti, jog ji į teismo posėdį neatvyko, nes buvo išvykusi į užsienį (b.l. 94). Vadovaujantis tuo metu galiojusio Elektroninių ryšių įstatymo 77 str. 2p., telekomunikacijų duomenys saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius, todėl šie duomenys bylos teisminio nagrinėjimo metu nebegalėjo būti išreikalauti. Be to, pastebėtina, kad skunde minimais V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie gynėjos nuomone neatitinka tikrovės, pirmos instancijos teismas priimdamas nuosprendį kaip įrodymais ir nesivadovavo.

Iš apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta apžiūrėta 2009-07-24, t.y., trečią dieną po įvykio ( b.l. 6-9), tačiau įvykio vietą apžiūrėjęs liudytojas R. T. parodė, jog ne kartą yra buvęs B. A. parduotuvėje, matė, kur stovi telefonas ir parodė, jog su telefonu išdaužti vitrinos neįmanoma. Nekyla abejonių šių jo parodymų patikimumu, nes R. T. kaip policijos darbuotojas aptarnavo tos apylinkės teritoriją, kurioje buvo šis įvykis ir būtent jis, B. A. pranešus, aiškinosi įvykio aplinkybes. Netikėti šiais liudytojo R. T. parodymais nėra pagrindo. Be to, ir pats A. B. apklausiamas teismo posėdyje kategoriškai nenurodė, jog vitriną su telefono aparatu sudaužė B. A., bet parodė, kad nesuprato, tik išgirdo, jog dūžta stiklas, matė, kad nukentėjusiajai iškrito telefonas ( b.l. 140).

Gynėjos nurodyti argumentai, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas

neatsižvelgė į liudytojų K. R., A. A., S. M. ir E. V. parodymus, nepagrįsti. Teismas nuosprendyje iš tiesų nepasisakė dėl šių liudytojų parodymų, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog dėl šioje byloje nustatinėtinų aplinkybių jie nėra informatyvūs.

K. R. parodė, jog apie įvykį nieko negali paaiškinti, bei patvirtino, jog visą vasarą V. B. gyveno pas A., liudytoja nematė, ar V. B. 2009-07-21 buvo namuose, ar parduotuvėje.

A. A. parodė, jog V. B. pas A. buvo nuo 2009-07-17, jog ją pakeisdavo darbe (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, jog liudytojos vaikas eidamas į parduotuvę matė, kaip A. B. šėrė J. A., jog vaikas išsigando ir į parduotuvę nebėjo ( b.l. 146-147).

Aptarti liudytojų K. R. bei A. A. parodymai nei patvirtina, nei paneigia apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog V. B. dėl A. B. davė melagingus parodymus, be to, iš nuosprendžio matyti, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmos instancijos teismas V. B. parodymais ir nesirėmė.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, jog nepilnametė liudytoja S. M. parodė, jog liepos mėnesį su drauge ėjo į parduotuvę pirkti saldainių, įeinant į parduotuvę sutiko išeinantį iš parduotuvės A. B.. Daugiau žmonių parduotuvėje nebuvo ir niekas neatėjo. Nepamena, ar kas buvo prie parduotuvėje esančio televizoriaus. Sudužusių akinių nematė. Ją paliudyti prašė giminaitis A. B. (b.l. 151). Iš posėdžio protokolo, dėl kurio BPK nustatyta tvarka pastabų nebuvo pareikšta, matyti, jog S. M. nenurodė tikslios dienos, kada parduotuvėje sutiko A. B., o jis šioje parduotuvėje aptariamu laiku lankėsi ne kartą. S. M. apklausta po įvykio praėjus keliems mėnesiams, datos, kada buvo parduotuvėje nenurodė, todėl iš jos parodymų iš viso negalima daryti išvados, jog ji parduotuvėje buvo būtent įvykio dieną ir matė kokias nors su įvykiu susijusias aplinkybes.

Skunde minimi liudytojo E. V. parodymai, kad nukentėjusiosios parduotuvėje telefoną matė ant palangės, nei patvirtina, nei paneigia, kad vitrina, esą, sudužo nukritus telefonui.

Kadangi pagrindų apkaltinamajam nuosprendžiui panaikinti ar jį pakeisti nenustatyta, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. B. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus GladutisAlgirdas GaputisEvaldas Vanagas