Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1377-324/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-07
Bylos Nr.
2A-1377-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arvydas Žibas
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
A. K.
Trečiasis asmuo
Molėtų rajono 1-jo notarų biuro
Advokatai
Antanas Markūnas
Civilinė byla Nr. 2A-1377-324/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Daiva Mekšraitienė;
procesinio sprendimo kategorija 121.21; 30.5; 30.10; 109.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovui advokatui Antanui Markūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-977-52/12009 pagal A. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui Molėtų rajono 1-jo notarų biuro notarei Faustinai Vaitavičiūtei dėl dalies sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pripažinti negaliojančia žemės dovanojimo sutarties, sudarytos 2006 m. gruodžio 27 d., registro Nr. 7158, dalį, kuria pusė 0,1116 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padovanota A. K., ir žemę gražinti ieškovei. Nurodė, kad ieškovė ir P. K. gyvendami santuokoje 1997 m. gruodžio 16 d. sutartimi Nr. P19/97-1431 iš valstybės nusipirko 0,1116 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, kurį P. K. įgijo iki santuokos su ieškove sudarymo. Pablogėjus santykiams, prieš porą metų ieškovė paliko namus. 2008 metų pradžioje ji sužinojo, kad P. K. 2006 m. žemę padovanojo savo sūnui atsakovui A. K. P. K. 2008 m. birželio 20 d. mirė. Žemė, nusipirkta gyvenant santuokoje, buvo abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nuosavybės registravimas tik vieno sutuoktinio vardu įtakos neturi, nes turtas įsigytas iki 2001 m. liepos 1 d. ir jį galėjo perleisti tik abu sutuoktiniai. Žemė padovanota be ieškovės sutikimo, todėl šia sutartimi buvo pažeisti ieškovės, kaip savininkės, interesai ir nesilaikyta CK 3.96 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl yra pagrindas sutarties dalį pripažinti negaliojančia. Preziumuojama, kad sutuoktinių dalys yra lygios, todėl ieškovė ginčija tą sutarties dalį, kuri pažeidžia jos teises – dėl ½ dalies žemės sklypo dovanojimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teise priklausė P. K. ir nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teigė, jog namų valdos žemės sklypas tiesiogiai siejamas su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, kas apsprendžia privatizavimo pagrindus. Konstatavo, kad 1997 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. P19-97-1431 nėra duomenų, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė. Sprendė, kad ieškovė turėjo reikšti reikalavimą dėl turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, po to reikalauti šią nuosavybę padalinti ir tik tada kelti reikalavimą dėl dovanojimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Laikė, kad investiciniai čekiai, už kuriuos P. K. įsigijo ginčo žemės sklypą, buvo jo asmeninė nuosavybė, nes buvo skirti jam asmeniškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“. Konstatavo, jog 2006 m. gruodžio 27 d. dovanojimo sutartis Nr. 7158 atitiko visus įstatymų numatytus reikalavimus, todėl yra teisėta ir galiojanti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Netaikyta Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis. Pagal žemės įsigijimo metu sutuoktinių nuosavybės santykius reguliavusio SŠK 21 straipsnio l ir 3 dalis, gyvenant santuokoje įsigytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nors jis registruotas vieno vardu. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis numato, kad CK 3.88 straipsnio normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės taikomos tik sandoriams, kurie registruojami įsigaliojus Civiliniam kodeksui. Žemės pirkimo sandoris buvo registruojamas 1997 m., todėl nebuvo pareigos registruoti žemę bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Nekilnojamo turto registro įstatymas nenulėmė nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Šio įstatymo, galiojusio nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą įregistravimo metu, 19 straipsnis numatė, kas turi kreiptis dėl turto registravimo jungtinės nuosavybės teise, bet nenumatė, kieno vardu ji registruojama. Nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą negalėjo nulemti ir Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 967 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, nes jis numato tvarką, pagal kurią ne žemės ūkio paskirties žemė parduodama ir nuomojama, tačiau jis negali pakeisti kodeksais reglamentuojamų asmeninės ir bendros jungtinės nuosavybės teisės santykių. Be to, šiuo nutarimu numatyta teisė pirkti žemę jos naudotojams, o tuo metu ieškovė, gyvendama su P. K. šeimoje ir vesdama su juo bendrą ūkį, buvo tos žemės naudotoja.

Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003) nuosavybės teisės į žemę įgijimas nesiejamas su nuosavybės teise į gyvenamąjį namą, esantį toje žemėje.

Atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, kad žemės sklypas buvo įgytas tik P. K. poreikiams tenkinti. Nepaneigta, kad ginčo žemės sklype iki jo privatizavimo ir jį privatizavus, šiltnamyje, daugiau ieškovė, o ne P. K. augino, prižiūrėjo gėles. Už parduotas gėles gautus pinigus sutuoktiniai išleisdavo šeimos reikmėms.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad P. K. teisė įregistruoti nekilnojamąjį daiktą atsirado vadovaujantis Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 01-3670 ir 1997 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Abiejuose dokumentuose nurodoma, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas – įgyjamas asmeninės nuosavybės teise. Sandorį sąlygojusieji aktai ir pats žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo nuginčyti, senaties terminai pasibaigę. Ginčo žemės sklypą P. K. įsigijo asmeniniais investiciniais čekiais. Mokėjimą patvirtina 1992 m. lapkričio 19 d. Taupomojo banko pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ pagrindu P. K. paskirtos vienkartinės išmokos, susietos su konkretaus asmens amžiumi, sveikata ir pilietybe, laikytinos asmenine nuosavybe. Santuokos sudarymo metu P. K. buvo pensininkas, turėjo pragyvenimo šaltinį, todėl nepagrįstai teigiama, kad žemės sklypas buvo naudojamas bendroms sutuoktinių ir jų šeimos reikmėms bei pragyvenimui. A. B. ir P. K. santuoką įregistravo 1991 m. rugpjūčio 22 d., tačiau 1992 m. vasario 20 d. A. B. už 15500 asmeninių investicinių čekių privatizavo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal nurodomas žemės sklypo įgijimo aplinkybes taip pat priklausytų sutuoktiniams bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Apeliacinės instancijos teismui šalys pateikė taikos sutartį ir prašo patvirtinti tokias jos sąlygas:

1. Šalys, gerbdamos mirusio dovanotojo P. K. išreikštą valią, pripažįsta, jog 2006 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojimo sutartis, registro Nr. 7158, sudaryta nepažeidžiant jų teisių ir neginčija šios sutarties galiojimo.

2. Atsakovas A. K. įsipareigoja per vieną mėnesį nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos sumokėti A. K. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) kompensaciją.

3. Šalys pareiškia, jog jos viena kitai neturi jokių pretenzijų dėl P. K. ir A. K. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu valdyto turto ir civilinėje byloje Nr. 2A-1377-324/2009 pareikštų bei su ja susijusių reikalavimų, išskyrus reikalavimus, atsirandančius pagal šią taikos sutartį.

4. Šalys pareiškia, kad joms yra žinoma ir išaiškinta taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo tvarka bei pasekmės, numatytos LR CPK 137 str. 2 d. 4 p. ir LR CPK 294 str. 2 d., taip pat LR CK 6.985 str. (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią).

5. Šalys prašo teismo rašytinio proceso tvarka patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2A-1377-324/2009, nutraukti (LR CPK 293 str. 5 p.).

6. Šalys susitaria, jog nė viena iš šalių neatlygina kitai pastarosios patirtų bylinėjimosi išlaidų ir kiekviena šalis savo turėtas išlaidas padengia asmeniškai; bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teismo išlaidomis dėl civilinės bylos nagrinėjimo, padengia A. K.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Taikos sutartyje nurodyta, jog ginčo dalyku buvęs sandoris nepažeidžia šalių teisių, tačiau atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Tai, kad šalys neįvardijo pažeidimo, tai motyvuodamos pagarba mirusiojo asmens ( dovanotojo) valiai, nesudaro pagrindo manyti apie susitarimo ydingumą. Dėl taikios ginčo baigties jie susitarė iš esmės. Šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, įstatymų reikalavimus atitinka, trečiųjų asmenų interesų nepažeidžia, todėl tvirtintina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Turėtų bylinėjimosi išlaidų šalys viena iš kitos nereikalauja. Valstybės patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas įsipareigoja atlyginti ieškovė, todėl iš jo valstybei priteistina 26,2 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei grąžintina 75 procentai (967,5 Lt už ieškinį, 967,5 Lt už apeliacinį skundą) sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą.

Patvirtinti tokias šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas:

1. Šalys, gerbdamos mirusio dovanotojo P. K. išreikštą valią, pripažįsta, jog 2006 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojimo sutartis, registro Nr. 7158, sudaryta nepažeidžiant jų teisių ir neginčija šios sutarties galiojimo.

2. Atsakovas A. K. įsipareigoja per vieną mėnesį nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos sumokėti A. K. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) kompensaciją.

3. Šalys pareiškia, jog jos viena kitai neturi jokių pretenzijų dėl P. K. ir A. K. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu valdyto turto ir civilinėje byloje Nr. 2A-1377-324/2009 pareikštų bei su ja susijusių reikalavimų, išskyrus reikalavimus, atsirandančius pagal šią taikos sutartį.

Nutraukti civilinę bylą pagal A. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui Molėtų rajono 1-jo notarų biuro notarei Faustinai Vaitavičiūtei dėl dalies sutarties pripažinimo negaliojančia.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 26,2 Lt (dvidešimt šešis litus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti ieškovei A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) 967,5 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt septynis litus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto AB banko Hansabankas 2008 m. gegužės 29 d., 2008 m. lapkričio 18 d. įmokos mokėjimo kvitais Nr. 2008052900415111, 2008111800482415.

Grąžinti ieškovei A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) 967,5 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt septynis litus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto Swedbank AB 2009 m. birželio 25 d. įmokos mokėjimo kvitu Nr. 2009062500289145.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusArvydas Žibas