Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams ir 18 MGL, tai yra 677,88 Eur, dydžio bauda, bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 18 MGL, tai yra 677,88 Eur, dydžio bauda.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. V. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir uždrausta E. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota V. J. V. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertė – 1 206 Eur, šią sumą išieškant iš E. V..

E. V. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintas.

E. V. įpareigotas jam paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti (atsiųsti) Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2019 m. spalio 5 d., apie 19.35 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, alkoholiu matuokliu nustatytas 2,67 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas veikiant tiesiogine tyčia, bei į tai, kad E. V. nedirba, yra išsituokęs, nėra susaistytas šeimos ir darbo socialiniais ryšiais, teisiamas šeštą kartą, sistemingas nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, teismo paskirtų baudų nemoka, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į jo asmenybę. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

3.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino jo ankstesnius teistumus, kaip pagrindą jo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nėra draudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Iš veikų, už kurias buvo teistas, sąrašo matyti, kad jo padarytos veikos yra ne sistemingos, o daugiau atsitiktinio pobūdžio, o laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, jam buvo paskirta tik vieną kartą, jis niekada iki šiol nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymi, jog būtent realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas, yra vienas didžiausių veiksnių didinantis pakartotinio nusikalstamumo riziką.

3.5. Apelianto nuomone, bylos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas apeliantui turės teigiamą įtaką bei užtikrins veiksmingą jo resocializaciją. Baudžiamajame įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias tinkamai suderinęs gali paskirti teismas, sudarys realias galimybes jį taisomai veikti ir pasiekti bausmės tikslų, o ne tik nubaudimą, sukeliant neproporcingas neigiamas pasekmes. Be to, tokią bausmę laikyti per švelnia ir neatitinkančią apelianto asmenybės ar padaryto nusikaltimo pavojingumo, nėra pagrindo, nes, kaip yra pažymima ir kasacinio teismo, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju sukurs tik priešingą rezultatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o tik nesutinkama su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio) netaikymu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7. Kolegija sprendžia, jog nors ir formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas E. V. atitinka, tačiau pažymi, jog net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8. Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. V. bausmę už jam inkriminuotą nusikaltimą nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. V. nėra teisinio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas anksčiau Lietuvoje teistas penkis, šis teistumas jam šeštas, taip pat du kartus teistas Lenkijoje. Anksčiau yra teistas už nusikalstamų veikų padarymą būnant apsvaigus nuo alkoholio. Šiuo atveju nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Ankstesniais nuosprendžiais jam ne kartą buvo taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu – laisvės apribojimai, taip pat baudos, kurių nemoka. Pažymėtina, kad paskutiniu teismo nuosprendžiu jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o naują nusikalstamą veiką jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, duomenys iš Administracinių nusižengimų registro (1 t., b. l. 62–63, 71–76) liudija, jog E. V. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, dalis paskirtų nuobaudų galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi nuteistasis nebuvo sumokėjęs jam skirtų baudų. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra. Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad E. V. yra išsiskyręs, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, o Užimtumo tarnyboje registruotas tik nuo 2019 m. spalio 28 d. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad yra viena E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, jog jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos buvo ne sistemingos, o atsitiktinio pobūdžio, šiuo atveju padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo nebuvo suketi jokie neigiami padariniai, bei nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegija tame įžvelgia nuteistojo siekį labiau save pateisinti, nei kritiškai vertinti savo veiksmus. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, gailisi, rūpinasi savo invalide mama ir sergančiu tėvu nėra kuo nors išskirtinės. Į tai buvo atsižvelgta parenkant bausmės dydį (nustatytas 281¹ straipsnio 1 dalie sankcijoje numatytas vidurkio dydžio terminuotas laisvės atėmimas), bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Be to, nors kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė dėl jų besigailintis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog E. V. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl jo atgaila nėra visiškai nuoširdi, apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina. Aplinkybė, kad reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam apsunkins galimybę įvykdyti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą baudą bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtą automobilio vertės konfiskavimą, taip pat nėra bausmės vykdymo atidėjimą lemiantis kriterijus. Pataisos įstaigoje įsidarbinus ir gaunant darbo užmokestį, nuteistasis turės visas galimybes teismo priteistus ar turimus finansinius įsipareigojimus pradėti atlyginti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybė, kad nuteistasis padeda rūpintis ligotais tėvais, egzistavo ir iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji E. V. būnant laisvėje nebuvo pakankama siekiant atgrasyti jį nuo jo nusikalstamo elgesio. Be to, E. V. mamos globa nustatyta jo seseriai ir nors ji dirba 1,5 etato, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ji negali atlikti pareigos prižiūrėti mamą, o kartu padėti ir šiuo metu sergančiam tėvui, bei dėl to nuteistasis turi prižiūrėti tėvus. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pasiuntus nuteistąjį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, tai turėtų sunkias neigiamas pasekmes jo šeimai.

10. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde išskirtinai bandoma sureikšminti tik tam tikras bausmės vykdymo atidėjimo taikymui reikšmingas aplinkybes (padarė nesunkų nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, rūpinasi savo sergančiais tėvais), tačiau kartu pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam E. V. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad E. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

11. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam E. V. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, pagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo. Dėl to skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.