Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 1993 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 metų BK) 16 straipsnį, 90 straipsnio 3 dalį, paskirta 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis 1961 metų BK 47 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. liepos 2 d. apie 21 val. 30 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje kaltinamasis A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – įtėvį P. S., kuriam jis sudavė ne mažiau tris kartus dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, o po to – ne mažiau tris kartus įspyrė į galvos sritį ir taip smurtaudamas nukentėjusiajam P. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog jis pilnai prisipažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bei paaiškino, kad 2020 m. liepos 2 d. jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose jis gyvena kartu su savo motina A. S. bei patėviu P. S. Jis (kaltinamasis) gerai sutaria su savo motina bei patėviu, jie konfliktuoja tik minimaliai – nebent kartais apsižodžiuoja. Tą dieną jis dirbo – kapojo malkas. Po darbų, apie 17.00 val. jis vartojo alkoholį – vienas išgėrė penkis butelius po vieną litrą 7,5 procentų stiprumo alaus (duomenys neskelbtini). Į namus jis sugrįžo apie 21.00 val. ir sukonfliktavo su savo motina. Jis tiksliai neprisimena, dėl ko jie sukonfliktavo, kadangi pats buvo jau neblaivus, galbūt jo motina pyko, kad jis sugrįžo būdamas neblaivus. Jo ir motinos konfliktas vyko jų namo viduje. Jam konfliktuojant su motina, įsiterpė ir jo patėvis, kuris lyg tai liepė jam nusiraminti bei užstojo motiną. Jis (kaltinamasis) supyko ant patėvio, kad šis įsiterpė į jų pokalbį. Tuomet tarp jo ir patėvio įvyko žodinis konfliktas. Jis (kaltinamasis) neprisimena, ką jie kalbėjo ir šaukė to konflikto metu, tačiau kažkuriuo tai metu jam „trūko kantrybė“ ir jis trenkė dešinės rankos kumščiu patėviui į galvą. Neprisimena, kiek kartų trenkė. Kiek pamena, patėvis nukrito ant grindų, o tuomet jis (kaltinamasis) kažkuria koja dar spyrė kažkiek kartų patėviui į galvą. Jis specialiai netaikė įspirti patėviui į galvą, tiesiog taip gavosi savaime. Jis (kaltinamasis) nematė jokio kraujo namuose. Ant patėvio kūno nesimatė jokių sužalojimų. Jis pamena, jog jo patėvis gynėsi, todėl gavosi kažkoks jų apsistumdymas. Neprisimena ir to, ar patėvis kažkaip išreiškė jaučiamą fizinį skausmą. Jis norėjo tik „pamokyti“ patėvį už tai, kad šis įsikišo į jo ir motinos pokalbį. Patėvis taip elgiasi nuolat ir jį erzina toks patėvio elgesys, matyt, tąkart jis to jau neapsikentė. Tokiais savo veiksmais jis nesiekė sužaloti savo patėvį, o tiesiog norėjo jį pamokyti, tačiau kadangi pats buvo neblaivus, tai nepagalvojo apie pasekmes. Šio konflikto metu jis pats irgi susižeidė dešinės kojos kelį ir dabar sunkiai vaikšto. Jis labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, kadangi pasielgė neapgalvotai. Jis niekada nebuvo prieš nieką smurtavęs ir net nežino, kodėl šį kartą taip įvyko. Jis norės susitaikyti su savo patėviu, kurio dar atsiprašys (bylos lapai (toliau – b. l.) 62 – 65).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. L. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis jau apie 40 metų gyvena kartu su A. S. bei jos sūnumi A. L., kurį jis užsiaugino kaip savo sūnų. A. L. iki šio momento gyveno su jais adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 2 d. apie 21 val. 30 min. į namus sugrįžo A. L., kuris pradėjo šaukti ant savo motinos. Viskas vyko jų namo kambaryje. Tuo metu jis (nukentėjusysis) buvo kitame kambaryje, gulėjo ant lovos, tačiau, girdėdamas tą konfliktą, jis nuėjo prie A. L. ir paprašė šio nusiraminti bei neskaudinti savo motinos. Tuomet A. L. be jokio įspėjimo savo dešine ranka sudavė jam ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Iš karto po šių smūgių A. L. ne mažiau tris kartus įspyrė jam į galvos sritį taip sukeldamas fizinį skausmą. Apsisukęs, jis pabėgo nuo A. L. Išbėgęs iš namo, jis nubėgo pas kaimyną A. M. ir paprašė, kad šis iškviestų policijos pareigūnus. Jis nereikš civilinio ieškinio;

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis P. S. parodė, jog jis patvirtina savo ankstesnius parodymus ir nori papildyti, kad su savo posūniu A. L. sukonfliktavo jau ne pirmą kartą, tačiau jų konfliktai visada būdavo tik žodinio pobūdžio. Fizinį smurtą jo atžvilgiu A. L. panaudojo pirmą kartą. Šio konflikto metu jis (nukentėjusysis) buvo blaivus, todėl viską puikiai ir prisimena. Tąkart jis tik norėjo, kad A. L. nustotų neblaivus kibti prie savo motinos bei ją kolioti, todėl ir įsikišo į jų ginčą, o tai A. L. ir nepatiko. Liepus A. L. nusiraminti, šis iš karto kirto jam dešinės rankos kumščiu mažiausiai tris kartus jam į galvos sritį ir dėl to jo galvos plaukuotoje dalyje atsirado skausmingas „guzas“, kuris buvo apie 5 cm skersmens. Jis šaukė, kad A. L. liautųsi, nes pats jautė stiprų fizinį skausmą. Gindamasis, jis dar mėgino nustumti A. L. nuo savęs. Po jam suduotų smūgių į galvą iš karto jam buvo suduoti ir spyriai abejomis kojomis. A. L. suduoti smūgiai pataikė jam į nosį ir kairįjį smilkinį, kuriame matėsi nubrozdinimas. Nosį jam taip pat skaudėjo, matėsi ir kraujosruvos. Kojomis jam buvo suduoti mažiausiai trys smūgiai, kraujas niekur neišsiliejo, tačiau jis jautė stiprų fizinį skausmą galvos srityje, skaudėjo ir nosį. Jis naudojo tepalą nuo skausmo, kuriuo tepė nosį, nes ši buvo mėlyna bei ištinusi. Jeigu A. L. jo atsiprašys, tai žada su juo susitaikyti ir jam atleisti, kadangi šis smurtavo tik pirmą kartą. Dar jam (nukentėjusiajam) yra likusi kraujosruva ant kairės rankos žasto, tačiau jis negali pasakyti, kuriuo metu ji atsirado. Šiuo metu jis praktiškai jau nejaučia jokio fizinio skausmo. Jis nesikreipė ir nesikreips į teismo medicinos ekspertus. A. L. pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš (b. l. 1 – 7, 28 – 31).

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. liepos 2 d. apie 21 val. 30 min. į namus adresu (duomenys neskelbtini) sugrįžo neblaivus jos sūnus A. L. Grįžęs, A. L. pradėjo prie jos kibti, jam viskas neįtiko. Dėl to jos sutuoktinis P. S. įsikišo į šį jų konfliktą. Jai ir sūnui A. L. būnant viename iš namo kambarių, į tą kambarį atėjo ir jos sutuoktinis P. S., kuris liepė jos sūnui nusiraminti. Tuomet abu šie vyrai apsižodžiavo ir jos sūnus A. L. kažkuria ranka trenkė maždaug tris kartus jos sutuoktiniui P. S. į galvos sritį. Tuomet P. S., gindamasis, nustūmė A. L. ant lovos, o tada šis, gulėdamas ant lovos, pradėjo spardytis abejomis savo kojomis, kuriomis jis dar pataikė P. S. į nosį, o po to spyrė dar kelis pavienius spyrius niekur nesitaikydamas. Abu vyrai vienas kito atžvilgiu nenaudojo jokių necenzūrinių žodžių. Ji išsigando dėl jų muštynių, todėl įsiterpė tarp jų. Ji liepė P. S. eiti į kiemą ir taip jų konfliktas pasibaigė. P. S. išėjo į kiemą, o jos sūnus A. L. nuėjo miegoti. Kai P. S. išėjo į kiemą, tai jis, matyt, nuėjo pas kaimyną ir išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykę, policijos pareigūnai pažadino jos sūnų A. L. ir jį išsivežė. Šio konflikto metu P. S. kraujas iš niekur nebėgo. Ji matė, jog ant P. S. nosies buvo kraujosruva, o maždaug prie smilkinio matėsi ir nubrozdinimas. Po šio konflikto P. S. nesakė, kad jam kažką skaudėtų, jokių vaistų jis nevartojo ir dabar nejaučia jokio fizinio skausmo. A. L. pirmą kartą sumušė jos sutuoktinį P. S. A. L. jai sakė, jog jis labai gailisi, jaučia didelę gėdą dėl tokio savo poelgio. Jos sūnus A. L. tikrai nėra agresyvus (b. l. 45 – 48).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, P. S. pareiškė, jog 2020 m. liepos 2 d. apie 21 val. 30 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje kilusio žodinio konflikto metu jo posūnis A. L. dešine ranka sudavė jam ne mažiau tris smūgius į galvos sritį bei dar ne mažiau tris kartus įspyrė jam į galvos sritį ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą. Prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji P. S. apklausa. Šiame protokole taip pat fiksuota, jog alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0061, A. L. buvo nustatytas 2,99 promilių neblaivumas, o P. S. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 1 – 7).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. liepos 2 d. nuo 23 val. 20 min. iki 23 val. 40 min.buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 8 – 14).

Iš policijoje registruojamų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2020 m. liepos 2 d. 21 val. 38 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjo A. M. pranešimas apie tai, kad į jo namus atėjo kaimynas P. S., kuris paprašė adresu (duomenys neskelbtini) iškviesti policijos pareigūnus, kadangi jį sumušė jo posūnis. Prie šio registruoto pranešimo esančioje papildomoje informacijoje nurodyta, jog šis pranešimas pasitvirtino ir dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 20 – 23).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. L., mušdamas savo šeimos narį – įtėvį P. S., sukėlė jam fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis A. L., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. L. sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – viešaisiais darbais bei jų trukme (b. l. 87 – 88).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis A. L. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis A. L. anksčiau buvo teistas vieną kartą, tačiau jo teistumas jau yra išnykęs (b. l. 73 – 74; BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). A. L. yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (b. l. 75 – 80, 81). Kaltinamasis nedirbantis, tačiau jis yra registruotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 85, 86). A. L. yra (duomenys neskelbtini), jis turi du vaikus, iš kurių vienas dar yra nepilnametis (b. l. 70 – 72). A. L. psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 84). Byloje daugiau nėra jokių kitų neigiamai A. L. charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 62 – 65). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 1 – 7).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas aktualias bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. L. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus pilnai įgyvendinta paskyrus jam prokuroro pasiūlytą švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi (b. l. 87 – 88).

Kaltinamojo A. L. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. L. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 2 d. 22.00 val. iki 2020 m. liepos 3 d. 15 val. 40 min. (b. l. 54 – 55, 56 – 57). Šis laikas įskaitomas į A. L. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66 – 68). Ši kardomoji priemonė A. L. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. L. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 2 d. 22.00 val. iki 2020 m. liepos 3 d. 15 val. 40 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam A. L. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. L.