- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1641-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14102-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- R. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo atsakovui R. G., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo: 1) iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko M. D. G. naudai iš atsakovo R. G. priteisti materialinį išlaikymą po 220,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. B.; 2) nustatyti laikiną M. D. G. gyvenamąją vietą su ieškove R. B.; 3) nustatyti ieškovei 14 dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos ieškinio pareiškimui pateikti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. spalio 30 d. Jungtinėje Karalystėje ji susituokė su atsakovu, santuoka Lietuvoje įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. D. G.. Kadangi yra visiškai nutrūkę jos ir atsakovo santykiai, ieškovė gyvena su šalių sūnumi Lietuvoje, nebėra galimybių atnaujinti santuokinių ryšių, todėl ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Atsakovas geranoriškai prie materialinio išlaikymo neprisideda, jai vienai tenka našta materialiai išlaikyti vaiką, nors jos turtinė padėtis yra sunki. Dėl šios priežasties taikytinos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo ir priteistinas laikinas materialinis išlaikymas iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui. Atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, todėl, siekiant laikinai sureguliuoti situaciją dėl vaiko gyvenamosios vietos, užtikrinti stabilią vaiko gyvenamąją aplinką, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės - šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą nustatant su ieškove. Kadangi ieškinio dėl santuokos nutraukimo nėra objektyvių galimybių teikti teismui dėl privalomosios mediacijos procedūros, tačiau būtina aprūpinti vaiką materialiai, užtikrinti stabilią gyvenamąją vietą, teikiamas šis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovės R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) atsisakė priimti.
Šalies argumentai
4. Teismas iš pateikto prašymo ir kartu su juo pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovas prašymo pateikimo dienai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Su prašymu pateikti galimai žyminio mokesčio ir užstato apmokėjimą patvirtinantys pavedimai, iš kurių matyti, kad mokėtoja nurodyta pati ieškovė, gyvenamosios vietos adresas nurodytas GB, (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog šalių nepilnametis vaikas lanko Kauno (duomenys neskelbtini) gimnaziją, nepateikė duomenų, patvirtinančių, nuo kada sūnus M. D. G. yra priregistruotas Kauno (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kas gali turėti įtakos teikiamo ieškinio teismingumui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas sprendė, kad ieškovė kartu su prašymu nepateikė pakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti, jog pats ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams. Taip pat ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, kad jos ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė R. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prijungti rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė su sūnumi yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje, gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte. Ieškovės sūnus lanko ugdymo įstaigą Lietuvoje. Todėl pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje pateiktus įrodymus apie ieškovės ir jos sūnaus gyvenamąją vietą Lietuvoje.
6.2. Teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, buvo tik prasidėję mokslo metai, todėl ieškovė objektyviai neturėjo galimybės pateikti pažymos apie sūnaus ugdymo įstaigą. Ieškovė teikia sūnaus ugdymo įstaigos pažymą, kurią prašo prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos. Kritiškai vertintini pirmosios instancijos teismo motyvai dėl su prašymu pateiktos medicininės pažymos. Konkreti ieškovės sūnaus priregistravimo gydymo įstaigoje data neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos teismingumo.
6.3. Byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Šiuo atveju šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl civilinė byla vienareikšmiškai teisminga Lietuvos teismams. Bylos medžiaga patvirtina, jog teismas, spręsdamas dėl bylos teismingumo, rėmėsi ne visais į bylą pateiktais įrodymais, t. y. neįvertino į bylą pateiktų ieškovės įrodymų, pagrindžiančių esminį kriterijų, sprendžiant dėl bylos teismingumo, vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
6.4. Reglamento „Briuselis II bis“ 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas jurisdikcijos tęstinumas, per kurį vaikui, teisėtai persikėlus iš vienos valstybės narės į kitą ir įgijus ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą, vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai tris mėnesius nuo persikėlimo išlaiko jurisdikciją. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė su sūnumi gyvena Lietuvoje, ieškovė nuo 2020 m. birželio mėnesio registruota Užimtumo tarnyboje. Teismui preziumuojant, kad kyla abejonių dėl civilinės bylos teismingumo, akivaizdu, jog Didžioji Britanija nebeturi jurisdikcijos nagrinėti šios civilinės bylos ir joje keliamų reikalavimų. Šalių sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, su kuria jį sieja stiprus kultūrinis, socialinis ryšys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šeimos byloje su tarptautiniu elementu pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo. Ieškovė prašo: 1) nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo laikiną nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašyme nurodo, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, o ieškovės ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio, kadangi ieškovė kartu su prašymu nepateikė pakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti, jog pats ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams, taip pat ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, kad jos ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
11. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad laikinąsias apsaugos priemones paprastai taiko teismas, turintis jurisdikciją spręsti klausimą iš esmės, tačiau tam tikrais atvejais (kai tai skubu, būtina ir apibrėžta laike) laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti ir teismas, kuriame dar tik sprendžiamas jurisdikcijos nustatymo klausimas (Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalgos išvadų 10 p., AC-43-1).
12. Nustatęs, kad byloje egzistuoja tarptautinis elementas, teismas turi nustatyti, su kokia valstybe jis yra susijęs, ir pagal tai parinkti taikytinus teisės aktus bylos teismingumo klausimui išspręsti. Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi ES reglamentai.
13. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad byla susijusi su Jungtine Karalyste, buvusi ES nare.
14. Svarbu pažymėti, kad nors Jungtinė Karalystė, su kuria ši byla yra susijusi, pasitraukė iš Europos Sąjungos, bet pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalį, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pradėtam teismo procesui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 29, 30 ir 31 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsnyje arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 12 ir 13 straipsniuose nurodytam teismo procesui ar ieškiniams, kurie yra susiję su tokiu teismo procesu, Jungtinėje Karalystėje, taip pat valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais taikomi šie aktai ar nuostatos: a) Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos dėl jurisdikcijos; b) Reglamento (ES) 2017/1001, Reglamento (EB) Nr. 6/2002, Reglamento (EB) Nr. 2100/94, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl jurisdikcijos; c) Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos dėl jurisdikcijos; d) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos dėl jurisdikcijos.
15. Šeimos bylose su tarptautiniu elementu šią dieną yra aktualūs du teisės aktai: klausimams dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo – 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis“), o klausimams dėl išlaikymo – 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Šie ES reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis).
16. Reglamento „Briuselis II bis“ 8, 9, 10, 12 ir 13 straipsniuose įtvirtinti jurisdikcijos pagrindai yra grindžiami įvairiais – tiek objektyviaisiais, tiek subjektyviaisiais, nuo bylos šalių valios priklausančiais, kriterijais (pvz., 8 straipsnyje įtvirtintas bendrasis jurisdikcijos pagrindas grindžiamas objektyvia aplinkybe – vaiko nuolatine gyvenamąja vieta, tuo tarpu 12 straipsnyje įtvirtintas jurisdikcijos pagrindas priklauso, be kita ko, nuo byloje dalyvaujančių asmenų pritarimo teismo, į kurį ieškovas kreipėsi su ieškiniu, jurisdikcijai).
17. Bendroji jurisdikcija reikalavimui dėl išlaikymo nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a, b punktai). Paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos.
18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, esant pareikštam ieškiniui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nors abiem reikalavimams ir taikomi skirtingi ES reglamentai, esminis klausimas sprendžiant dėl bylos teismingumo yra vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas. Atsižvelgdamas į ją teismas priima ir atitinkamą procesinį sprendimą: 1) priima ieškinį, jei vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje; 2) atsisako priimti ieškinį, jei vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje ir Lietuvoje negyvena vaiko skolininkas, kaip nagrinėjamu atveju tėvas, arba sprendžia tik dėl išlaikymo reikalavimo priėmimo, jei vaiko skolininkas gyvena Lietuvoje; 3) palieka pareiškimą nenagrinėtą, jei teismas, priimdamas ieškinį dėl duomenų trūkumo ar netinkamo jų interpretavimo, neteisingai nustatė vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir iškėlė jam neteismingą bylą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018 31 punktą).
19. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė nepateikė pakankamai duomenų konstatuoti, jog vaiko, dėl kurio pareiškiami reikalavimai, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio. Tuo atveju, kai teismas iš kartu su prašymu pateikiamų duomenų negali daryti pagrįstos išvados, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jis turi taikyti trūkumų šalinimo institutą. Pažymėtina ir tai, jog su atskiruoju skundu ieškovė pateikė Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymą, patvirtinančią kad M. D. G. mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 2C klasėje pagal pradinio ugdymo programą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., Pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą ir sutikdamas su juo, turėjo teisę pasinaikinti nutartį ir iš naujo, įvertinęs papildomus duomenis, spręsti pakanda duomenų konstatuoti, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
20. Esant nustatytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio, nurodęs, jog ieškovė kartu su prašymu nepateikė pakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti, jog pats ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose su tarptautiniu elementu
21. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, kaip pažymėta pirmiau, yra taikomas reglamentas „Briuselis II bis“, kurio 20 straipsnis nustato, kad laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti ir jurisdikcijos spręsti klausimą iš esmės neturintis teismas, jei yra būtina skubiai imtis priemonių jo veiklos teritorijos valstybėje esančiam vaikui apsaugoti. Reglamentas „Briuselis II bis“ įtvirtina šias būtinas sąlygas: laikinosios apsaugos priemonės turi būti 1) neatidėliotinos, 2) būtinos ir 3) terminuotos. Reglamentas „Briuselis II bis“ nedetalizuoja, kokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, todėl konkreti laikinoji apsaugos priemonė nustatoma pagal ją taikančios valstybės teisę.
22. Tais atvejais, kai teismas, gavęs ieškinį, sprendžia, kad jame pareikšti reikalavimai yra jam teismingi, jis taiko laikinąsias apsaugos priemones pagal savo nacionalinę teisę. Tačiau tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareikštas reikalavimas yra jam neteismingas, laikinąsias apsaugos priemones jis gali taikyti tik esant būtinoms šios nutarties 21 punkte nurodytoms sąlygoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018 40,41 punktus).
23. Taigi, neatidėliotinais atvejais ,,Briuselis II bis“ reglamento nuostatos neužkerta kelio valstybės narės teismams toje valstybėje esantiems asmenims ar turtui taikyti laikinas, įskaitant apsaugines, priemones, kurios gali būti numatytos tos valstybės narės teisėje, netgi jei pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Nurodytos priemonės netaikomos, kai valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją pagal šį reglamentą nagrinėti bylą iš esmės, jau yra ėmęsis priemonių, kurias jis laiko tinkamomis. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nustatant laikiną vaikų gyvenamąją vietą yra galimas net ir tuo atveju, jeigu ateityje paaiškėtų, kad Jungtinės Karalystės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą.
24. Pažymėtina, kad ir Išlaikymo reglamento 14 straipsnio nuostatose numatyta, kad valstybės narės teismams gali būti paduotas prašymas dėl tokių laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurios yra galimos pagal tos valstybės teisę, taikymo, net jeigu pagal šį Reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.