Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2549-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
1-2549-932/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06817-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
E. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2549-932/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06817-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „S“, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registruotas adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. 2016 m. vasario 11 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė konfliktą, kurio metu tempė už plaukų savo sutuoktinę I. N., jos galvą trenkdamas į sieną, įkando jai prie lūpos kairėje pusėje, tokiais savo veiksmais padarydamas sutuoktinei I. N. odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva apatinės lūpos – kairio žando srityje bei odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešiniajame dilbyje. Šiais savo veiksmais E. N. sukėlė sutuoktinei I. N. nežymų sveikatos sutrikdymą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. N. parodė gyvenantis kartu su savo sutuoktine I. N. ir jų dukra A. N., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinės giminaičiams priklausančiame bute (Vilniuje, (duomenys neskelbtini)). Jis vienas išlaiko šeimą, mokėjo už visas paslaugas, pirko maistą ir pilnai rūpinosi šeima. Sutuoktinė visą bendro jų gyvenimo laiką niekur nedirbo, prižiūrėjo vaiką. 2016-02-11, apie 00.30 val., namuose tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas dėl pinigų. Žmona kaltino jį, kad šis negali nupirkti dukrai maisto, duoti jai pinigų, todėl ji paslėpė abu jo mobiliojo ryšio telefonus su ten įdėtomis SIM kortelėmis. Jis gražiuoju prašė sutuoktinės atiduoti telefonus, tačiau ši atsisakė ir nurodė atiduosianti tik tada, kai jis nupirks vaikui maisto. Kai jis pasakė neturintis pinigų, žmona liepė paimti paskolą arba bet kokiais būdais gauti pinigų, nors jis žinojo, kad ji pati jų turi. Jis pradėjo bute ieškoti savo telefonų. Kai rado, sutuoktinė labai susinervino ir puolė jį draskyti nagais. Jis stvėrė jos ranką, norėdamas nuraminti. Sutuoktinė apdraskė kairįjį žandą ir kairiąją ranką. Jis paėmė už jos rankų, kad ji jam netrankytų į įvairias kūno vietas. Pradėjo krautis daiktu, norėdamas išvengti konflikto. Sutuoktinė bandė jį sulaikyti, atsistojo prie buto durų ir laikė durų rankeną, kad jis neišeitų. Jiedu vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais, buvo labai susijaudinę. Jis pasakė, kad už jos ištartus žodžius ją reikėtų nužudyti, tačiau tai pasakė labai susijaudinęs ir savo veiksmų neketino įgyvendinti. Kai krovėsi daiktus, nuėjo į virtuvę paimti bandelių, o sutuoktinė pagalvojo, kad jis nori paimti peilį, nors jokio peilio tą vakarą į rankas neėmė. Žmona paėmė vaiką ant rankų, kad jis jai nedarytų nieko blogo. Paėmęs savo daiktus, jis išėjo į lauką. Konflikto metu iš sutuoktinės buvo atėmęs mobiliojo ryšio telefoną, nes ji grasino paskambinsianti policijai. Išeidamas iš namų, grąžino pastarajai telefoną. Iš namų išėjo, nes žinojo, kad sutuoktinė parašė savo draugei į socialinį tinklalapį „Facebook“ ir paprašė iškviesti policiją. Nors kaltinamasis E. N. iš pradžių parodė, kad jis konflikto metu netampė žmonos už plaukų, nei karto netrenkė jos galvos į sieną, su koja nespyrė jai į pilvą, neįkando jai į smakrą ir savo kaltės pilnai nepripažino, tačiau papildomos apklausos metu E. N. pilnai pripažino kaltę. Parodė, kad tarp jo ir žmonos kilo šeimyninis konfliktas, pripažino, kad suėmė sutuoktinę už plaukų, tempė, susistumdė, galėjo trenkti jos galvą į sieną, iš pykčio krimstelti į lūpą, tačiau tyčia sužaloti lūpos nenorėjo. Su žmona pagyveno atskirai, susitaikė, dėl konflikto atsiprašė, labai gailisi (b. l. 24, 30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. N. parodė, kad su sutuoktiniu E. N. gyvena jos mamai priklausančiame bute (Vilniuje, (duomenys neskelbtini)), augina bendrą dukterį. Sutuoktinis yra dirbantis, vienas išlaiko šeimą. Ji mokosi, po pamokų prižiūri jų dukrą. Sutuoktinis alkoholinių gėrimų nevartoja, tačiau vis tiek dažnai būna agresyvus, prieš ją naudoja fizinį smurtą. Smurto proveržiai padažnėjo dar jai būnant nėščiai. Vieną kartą dėl vyro elgesio kreipėsi į policiją. Vyras smurtauti pradeda dėl įvairių buitinių smulkmenų, nesant rimtos priežasties, dėl ko ji jaučia nuolatinę baimę ir įtampą. Prieš dukrą nesmurtauja, tačiau dažnai pakelia balsą, nes jį nervina, kai vaikas pradeda verkti. 2016-02-10, apie 22 val., vyras grįžo namo po bėgimo varžybų, buvo labai suirzęs, nes nepateko į čempionatą. Ji jam pasakė, kad baigėsi vaiko sauskelnės ir reikia jų nupirkti. Sutuoktinis labai supyko, kad ji nenupirko sauskelnių pati. Ji pastarajam paaiškino, kad mokėsi ir neturi pinigų. Jis pradėjo šaukti, kad vienas turi viską finansuoti ir jam tai nusibodo. Tuomet ji pasakė, kad jos tėvas daugiau nebeapmokės jo mobiliojo ryšio telefono sąskaitos ir paslėpė sutuoktinio mobiliojo ryšio telefoną. Tada jis dar labiau supyko, pradėjo garsiau rėkti ir ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, pastvėrė už plaukų, purtė galvą bei trenkė vieną kartą jos galvą į sieną. Ji atsitrenkė į sieną pakaušiu ir gindamasi vieną kartą jam delnu trenkė į veidą. Ji juto stiprų fizinį skausmą. Sutuoktinis reikalavo grąžinti telefoną. Nuo jo rėkimo atsibudo vaikas ir išsigandęs pradėjo verkti. Ji paėmė vaiką ant rankų ir prašė sutuoktinio nusiraminti, pasakiusi, kad šiam nusiraminus atiduos telefoną. Vyras tuo tarpu toliau šaukė, liepė padėti vaiką, grasino ją nužudysiantis. Ji toliau laikė dukrą ant rankų, bandydama ją nuraminti ir tuo pačiu apsaugoti save, nes žinojo, kad laikant ant rankų vaiką, jis jos nemuš. Sutuoktinis šiek tiek aprimo, atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną ir išėjo į virtuvę. Ji paguldė vaiką, parašė savo draugei į socialinį tinklapį „Facebook“, prašydama kviesti pagalbą, pati nuėjo į virtuvę. Virtuvėje sutuoktinis griebė ją už plaukų ir, purtydamas jos galvą, vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino, kad tuoj pat paims peilį ir ją nužudys, sakė, kad labai nedaug iki to trūksta, nes ji išvedė jį iš kantrybės. Jis, laikydamas ją už plaukų, siekė peilio. Ji juto fizinį skausmą ir buvo labai išsigandusi. Prašė sutuoktinio nusiraminti ir nepadaryti didelės klaidos, nes jis buvo labai įpykęs. Jis sureagavo į jos prašymus ir ją paleido. Tada ji jam padavė jo telefoną, kurį buvo paslėpusi. Sutuoktinis pasakė, kad išeis, kad niekada jo nepamatys, sakė norintis ją nužudyti, kaltino, kad ji sugadino jam gyvenimą, minėjo, kad jis nelaimėjo varžybų. Jis rankoje laikė dar kitą mobiliojo ryšio telefoną su dėžute. Nukentėjusioji norėjo iš jo tą telefoną paimti, kad šis jo nepriduotų lombarde. Jis telefono nepaleido ir įkando jai į veidą kairėje pusėje prie lupų. Ji vėl juto fizinį skausmą, po ko telefoną paleido. Tada sutuoktinis pasiėmė kelis savo daiktus ir išėjo iš namų, sakydamas, kad ji jo nepamatys. Sutuoktiniui išėjus, ji sutvarkė namus, dėl ko nebeliko jokių grumtynių pėdsakų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. 2016-02-11, 01.23 val., ji iš sutuoktinio telefono gavo žinutę, kurioje jis kaltina ją dėl visų savo nesėkmių (b. l. 10). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. N. parodė, kad dėl 2016-02-11 kilusio konflikto savo sutuoktiniui E. N. pretenzijų neturi, nors pastarasis savo veiksmais ir padarė odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės – kairio žando srityje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, dėl ko ji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors sutuoktinis konflikto metu grasino, kad nužudys, ji neturėjo realaus pagrindo bijoti, kad jis tikrai taip pasielgs. Jau tuomet suprato, kad jis negalėtų jos nužudyti. Šiuo metu jiedu susitaikę, sutuoktinis jos atsiprašė (b. l. 11, 13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pateiktame nukentėjusios I. N. 2016 m. vasario 11 d. pareiškime nurodyta, kad tarp jos ir sutuoktinio E. N. kilo buitinis konfliktas, vyras pradėjo tampyti ją už plaukų, mušti, koja spyrė į pilvą, sugriebęs už plaukų, trenkė į sieną, nuėjo į virtuvę ieškoti telefono, būnant virtuvėje grasino, jog paims peilį, papjaus, nužudys, įkando jai prie lūpos (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2016 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. vasario 11 d. apie 00.40 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. G., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas iškvietimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sutuoktinis smurtauja prieš sutuoktinę, kuri paprašė draugės pranešti policijai. Atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė I. N.. Įvykio vietoje nustatė, kad jos sutuoktinis E. N. konfliktavo su sutuoktine. Konflikto metu tampė ją už plaukų, kelis kartus trenkė jos galvą į sieną, koja spyrė į pilvą, įkando į smakrą, grasino nužudyti. Tam, jog sutuoktinė negalėtų iškviesti policijos, atėmė telefoną. I. N. kompiuteriu parašė žinutę per „Facebook“ ir draugė iškvietė policiją. Iki atvykimo E. N. pabėgo iš namų. Ant I. N. kairiojo dilbio matėsi nubrozdinimas, kraujosruva ant smakro kairės pusės, ji atrodė išsigandusi. I. N. nurodė, kad jos sutuoktinis buvo blaivus, pastarasis nevartoja alkoholio, kadangi sportuoja (b. l. 5, 6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog I. N. padarytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės – kairio žando srityje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. (b. l. 15, 16)

E. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 15).

Kaltinamasis E. N. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios I. N. parodymai, kuriuos patvirtina pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais, nustatyta, kad E. N. 2016 m. vasario 11 d., smurtaudamas prieš savo sutuoktinę, padarė jai odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės – kairio žando srityje bei odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas savo šeimos nario-sutuoktinės I. N. sveikatą. Tokie kaltinamojo E. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo E. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas E. N. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 38), administracine tvarka baustas (b. l. 37), vedęs, dirbantis (b. l. 40), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 43, 44), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ir gydymo nėra kreipęsis (b. l. 42).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, ir, esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, kad procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. N. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek ir su prokuroro siūloma bausme (b. l. 45-47).

E. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi bei toliau tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir E. N. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi bei toliau tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti E. N., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė