- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- 1-1335-668/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00007-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- A. B.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuo 2011-11-09 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. reikalavimus būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, sąmoningai tvarkė buhalterinę apskaitą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, apskaitos dokumentuose fiksavo ne visas ūkines finansines operacijas, o būtent, laikotarpiu nuo 2011-11-19 iki 2014-02-28, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., kuriame nurodoma, kad: „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, pažeisdamas minėto įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad: „į apskaitą privaloma įtraukti visas operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė sąskaitų faktūrų: 2012-09-20 Serija 045250; 2012-09-28 Serija 045277; 2012-10-26 Serija 045421; 2012-11-09 Serija 045526; 2012-11-16 Serija 045567; 2012-11-23 Serija 045609; 2012-11-30 Serija 045661; 2012-12-07 Serija 045708; 2012-12-14 Serija 045749; 2013-02-22 Serija 045992; 2013-07-12 Serija 046686; 2013-07-26 Serija 046743; 2013-10-25 Serija 047115; 2013-11-01 Serija 047172, 4238,39 Eur sumai išrašytų Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) už įsigytas automobilių dalis. Be to, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“, žinodamas, kad ūkinės operacijos nėra įvykusios, pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukti į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas bei savo paties pasirašytas žinomai suklastotas šias PVM sąskaitas faktūras: 2013-12-17 Serija CAR Nr. 0063/1 dėl prekių pardavimo M. P., nuo 2010-08-25 gyvenančiam Jungtinėje Karalystėje, už 3000 Lt (868,86 Eur); 2014-01-10 Serija CAR Nr. 0063/2 dėl prekių pardavimo P. R., mirusiam 2012-12-30, už 5000 Lt (1448,10 Eur); 2014-01-17 Serija CAR Nr. 0065/1 dėl prekių pardavimo V. K., kuris nurodė, kad nėra turėjęs ūkinių komercinių sandorių su įmone „(duomenys neskelbtini)“, už 5000 Lt (1448,10 Eur), dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinės – ūkinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2011-11-09 iki 2014-02-28.
Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nusikalstamą veiką padarė dėl savo žioplumo. Dėl sąskaitų faktūrų iš Vokietijos įmonės paaiškino, kad jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo susijusi su autodetalių pardavimu, pagrindinis prekių tiekėjas buvo Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios įsigydavo prekes. Jas atveždavo samdytas vairuotojas K. K., kuris, kiek atsimena, turi savo įmonę bei užsiima pervežimais iš Vokietijos, taip pat ir pats yra važiavęs ne kartą. Atvežant prekes, ne visada sąskaitos faktūros atvažiuodavo kartu su prekėmis, priklausomai nuo apmokėjimų, kurie būdavo daromi iš karto arba maždaug savaitės laikotarpiu, todėl kartais sąskaitos atvažiuodavo su kitomis prekėmis ir kitu vežimu. Sąskaitas faktūras už visą mėnesį jis (tai yra A. B.) veždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą. Kartais sąskaitas jis grąžindavo vokiečių įmonei, jei su prekėmis būdavo kokie nors neatitikimai. Galimai, kartais minėta Vokietijos įmonė ne visada grąžindavo dokumentus. Jis mano, kad sąskaitų faktūrų trūksta dėl jo neatidumo ir greičiausiai jos kažkur nusimetė, dėl to jis labai gailisi. Dėl PVM sąskaitų faktūrų tarpiniais numeriais: 2013-12-17 Serija CAR Nr. 0063/1 (dėl prekių pardavimo M. P. už 3000 Lt (868,86 Eur)), 2014-01-10 Serija CAR Nr. 0063/2 (dėl prekių pardavimo P. R. už 5000 Lt (1448,10 Eur)) ir 2014-01-17 Serija CAR Nr. 0065/1 (dėl prekių pardavimo V. K. už 5000 Lt (1448,10 Eur)) gali paaiškinti, kad paprastai dėl prekių pirkimo pagal skelbimą pasiskambindavo asmenys, susitardavo laiką, jis pasižiūrėdavo, ar turi tas prekes, ir, jei žmonėms prekės tikdavo, jas parduodavo. Šiuo atveju dalių komplektai buvo pažeisti drėgmės, pasenę, todėl pardavė juos daug pigiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriai, tvarkantys įmonės dokumentus, jam buvo nurodę, kad sąskaitas faktūras reikia išrašyti ir fiziniam asmeniui, perkančiam prekes. Tam reikėjo žmogaus, perkančio detales, vardo, pavardės ir gyvenamos vietos adreso. Taip buvo ir šiuo atveju, tiesiog nebeprisimena tikslių aplinkybių, bet paklausė vardo, pavardės, adreso ir, ką žmogus nurodė, tą ir įrašė, asmens tapatybės netikrino, nežino, kad taip reikėjo daryti, nes buhalterinio išsilavinimo neturi, apskaitos tvarkyti nemoka. Įmonė šiuo metu veiklos nebevykdo, turi skolų, todėl ruošia su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu Raimondu J. R. dokumentus dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Dėl netvarkingos įmonės buhalterinės apskaitos, neišsaugotų dokumentų labai gailisi, tiesiog nesusimąstė, kad daro nusikaltimą. Dėl išvardintų aplinkybių iš dalies pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir prašo baigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 65 - 66).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Liudytojas K. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi savo individualią įmonę, užsiima krovinių ir žmonių pervežimu. A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, pažįsta iš anksčiau, kai jis dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomu darbuotoju, tai įmonei vežė prekes. Vėliau A. B. atidarė savo įmonę ir paprašė jam parvežti detales. Tai jis darė ne kartą, tačiau A. B. neatsiskaitė. Jis iš Vokietijos, tiksliau Hamburgo įmonės, „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilių serviso, kurio tikslaus pavadinimo neatsimena, paimdavo autodetales, už kurias sumokėdavo savais pinigais, jas atveždavo A. B. ir, šiam jas pardavus, atsiskaitydavo, tačiau už patį vežimą nei karto nemokėjo, vis žadėdavo atsiskaityti vėliau. Kadangi nei karto nesumokėjo, jis nustojo A. B. vežti prekes. Kiek kartų yra vežęs prekes iš minėtos įmonės, dokumentai, tai yra sąskaitos faktūros, būdavo visada tvarkingai įforminami ir jam paduodami, sąskaitos kopijose pasirašydavo jis pats, kai paimdavo prekes, o sąskaitų originalus atiduodavo grįžęs į Lietuvą atiduodavo A. B.. Jei įmonė duodavo pinigų mokėjimo atidėjimą kelioms savaitėms ir už perkamas prekes buvo sumokama vėliau, sąskaitas faktūras atiduodavo tada, kai būdavo sumokami pinigai, tačiau Vokietijoje visada išrašomi dokumentai. Jokių dokumentų, gautų iš Vokietijos įmonės, jis neturi, viskas buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. B.. Kiek skambino A. B., jis žadėjo atsiskaityti, bet taip ir nėra neatsiskaitė (b. l. 56 - 57).
Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino ir jos vadovo A. B. nepažįsta, iš tokios įmonės jokių automobilio dalių nepirko ir komercinių sandorių nevykdė. Turi savo automobilį, tačiau, išskyrus pagrindinį remontą, tai yra tepalų keitimą ir stabdžių kaladėlių keitimą, nėra tekę nieko remontuoti. Kėbulo, tvirtinimo detalių liudytojas nekeitė, daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 34).
Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma, įmonės vadovas A. B. nėra žinomas ar pažįstamas. Jo sūnus M. P. jau beveik 12 metų dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje ir grįžta į Lietuvą 1 - 2 kartus per metus. Automobilio, kuriuo naudotųsi Lietuvoje, M. P. neturi. Ar M. P. 2013-12-17 galėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios veiklą (duomenys neskelbtini), įsigyti važiuoklės ir kėbulo dalių komplektą už 3000 Lt (868,86 EUR), patvirtinti negali, tačiau mano, kad ne, kadangi negali patvirtinti, kad 2013 m. M. P. buvo grįžęs į Lietuvą. M. P., būdamas Lietuvoje, gyvena (duomenys neskelbtini). M. P. ketina grįžti į Lietuvą 2015 metų gegužės mėnesį (b. l. 38 - 39).
Liudytojas R. J. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis maždaug nuo 2006 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko nuo 2011-11-11, o nuo 2014 metų vasario mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarko jis. Anksčiau šios įmonės apskaitą tvarkė I. P., Ž. M. ir S. L., kuriai išėjus vaiko auginimo atostogų, jis perėmė tvarkyti šios įmonės buhalterinę apskaitą. Tuo metu buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinis patikrinimas. Buhalterinė įmonės apskaita tvarkoma nebūnant įmonėje, žinomas tik įmonės registracijos adresas. Direktorius A. B. mėnesio gale pateikia visus pirminius dokumentus, kuriuos jis įtraukia į apskaitą. Paprastai vadovas pateikia pirkimo ir pardavimo sąskaitas faktūras, ir, jei būna, sutartis ar susitarimus prie apmokėjimo, kasos išlaidų ir pajamų orderius ar apmokėjimo čekius, banko išrašą, įsakymus ar prašymus, jei tokių būna. Kiti asmenys jokių dokumentų neteikia. Gavus pirminius dokumentus, visi jie yra sutraukiami į apskaitą, vėliau buhalteris teikia visas reikiamas įmonės deklaracijas ir atstovauja įmonę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kadangi yra įmonės vadovo įgaliotas atlikti tokius veiksmus. Įmonėje vedama suminė apskaita, tai yra neskaičiuojami vienetai, į prekių pavadinimus nesigilinama ir vedama sumine išraiška, o pats direktorius skaičiuoja prekes sandėlyje ir turi atlikti inventorizaciją, tai numatyta buhalterinės apskaitos sutartyje. Įmonės buveinėje jis niekada nėra buvęs, įmonės vadovas pats atlieka inventorizacijas, nors inventorizacijos aktus, pradėjus tvarkyti įmonės apskaitą ir paprašius, visada atneša pavėluotai, kiek žinoma, pats juos atlieka. Anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusi S. L. išėjo vaiko auginimo atostogų sudariusi balansą, pelno nuostolio ataskaitą už 2013 metus, o, jam pradėjus tvarkyti buhalterinę apskaitą, A. B. pavėluotai atnešė sąskaitas faktūras 2013-12-17 CAR Nr. 0063/1; už 2014 metus 2014-01-01 CAR Nr. 0063/2; 2014-01-17 CAR Nr. 0065/1, kurias pats ir išrašė, jo pateikti dokumentai ir buvo įtraukti į apskaitą. Jis dokumentus pateikė nurodęs, kad užsiliko sąskaitos ir daugiau nieko neaiškino. Ką vadovas pateikdavo, tą ir įtraukdavo į apskaitą. Įmonės vadovas A. B. yra ir įmonės kasininkas. Kiek yra žinoma, vadovas prekes perka iš Vokietijos tiekėjų bei vieno Lietuvos tiekėjo. Kaip tiksliai prekės yra vežamos, jis nežino, galimai, vadovas pats važiuoja, nes jis matė tik pirkimo dokumentus. Visi sandoriai vykdomi grynaisiais pinigais. Šiuo metu įmonė veiklą dar vykdo, dirba du darbuotojai, tačiau įmonė dirba nuostolingai (b. l. 41 - 42).
Liudytoja E. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. ji nežino. Jos miręs vyras neturėjo jokių ūkinių - komercinių sandorių su šia įmone ir nėra nieko apie ją užsiminęs ar pirkęs savo automobiliui „Renault 19“ važiuoklės ir kėbulo dalių komplekto. Smulkias detales, pavyzdžiui veidrodėlį, vyras pirko iš Tauragės. Iki 2011 metų vasaros savo automobiliu „Renault 19“ važinėdavo retai, o nuo 2011 metų vasaros po šlaunikaulio operacijos atsigulė į lovą ir nevaikščiojo, 2012-12-30 mirė. Automobilis nuo to laiko stovėjo garaže, niekas juo nesinaudojo. Automobilį „Renault 19“ 2014-09-29 atidavė į autolaužyną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 28 - 29).
2014-12-03 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. FR680-800 ir 2015-01-21 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 04.3.1-FR0682-37 patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vykdyta veikla – variklinių transporto atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė ir didmeninė prekyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis faktūromis įformino automobilių dalių pardavimą fiziniams asmenims: 2013-12-17 serija CAR Nr. 0063/1 M. P., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam pardavė automobilio dalių komplektus už 3000 Lt (868,86 Eur), nors prekių savikaina 64973,42 Lt (18817,60 Eur); 2014-01-10 serija CAR Nr. 0063/2 P. R., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam pardavė automobilio dalių komplektus už 5000 Lt (1448,10 Eur), nors prekių savikaina 96051,12 Lt (27818,33 Eur); 2014-01-17 serija CAR Nr. 0065/1 V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam pardavė automobilio dalių komplektus už 5000 Lt (1448,10 Eur), nors prekių savikaina 82769,84 Lt (23971,80 Eur). Pagal E. R. ir V. K. pateiktus paaiškinimus buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė minėtiems fiziniams asmenims jokių detalių, P. R. yra miręs 2012-12-30, o M. P. nurodytu adresu gyvenamosios vietos nedeklaruoja. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė minėtiems fiziniams asmenims jokių autodalių, tik buvo surašyti pardavimo dokumentai. Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė visų gautų pajamų, nurodytų pirminiuose bendrovės dokumentuose, todėl bendrovė neteisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius ir už laikotarpį nuo 2011-11-09 iki 2014-02-28 iš dalies negalima nustatyti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b. l. 3 - 22).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika pilnai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis buhalterinėje apskaitoje neapskaitė visų gautų pajamų, nurodytų pirminiuose bendrovės dokumentuose, todėl bendrovė neteisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius ir už laikotarpį nuo 2011-11-09 iki 2014-02-28 iš dalies negalima nustatyti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėtina, kad, nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodė, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai tik dėl jo neapdairumo, tačiau įstatymo nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės, pagal BK 222 str. 1 d. baudžiamas tas, kas veiką padarė tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (veikimu ar neveikimu), asmeniui, kaip įmonės vadovui, yra keliami aukštesni apdairumo ir atsakomybės reikalavimai, be kita ko, ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme laikymasis. Laikytina įrodytu, kad A. B. šias savo pareigas vykdė netinkamai, dėl ko kilo BK 222 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti padariniai, kadangi už laikotarpį nuo 2011-11-09 iki 2014-02-28 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis A. B. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutinka, prašo ją sumažinti (b. l. 83).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, A. B. neteistas (b. l. 74), baustas administracine tvarka (b. l. 75 - 82), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 71), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro įskaitoje neužregistruotas (b. l. 73).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, paskiriant už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijose numatytą bausmę – baudą. Kaltinamasis prašė prokurorės pasiūlytą bausmę sumažinti, tačiau, atsižvelgiant į padarytos tęstinės veikos trukmę ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamasis dirba, darytina išvada, kad prokurorės pasiūlytos bausmės dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 MGL dydžio, tai yra 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) baudą.
A. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Įpareigoti kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.). Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (BPK 425 str. 4 d.).
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.