- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-1042-324/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- V. V., N. J. V.
- Ieškovas
- individualios įmonės J
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei J. D., atsakovams V. V., N. J. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas“, atsakovų N. J. V. ir V. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-626-221/2009 pagal individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas“ ieškinį atsakovams N. J. V. ir V. V. dėl įsiskolinimo ir delspinigių išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 16019,93 Lt įsiskolinimą už jiems suteiktas paslaugas ir privalomą mokėti turgavietės rinkliavą, 13083,24 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė su atsakove dėl prekybinės vietos Nr. 39 2001 m. spalio 1 d. sudaryta rinkliavos sutartimi Nr. 3. Šios sutarties pagrindu atsakovė turėjo mokėti rinkliavos mokestį, taip pat mokesčius už elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas. Nuo 2002 m. birželio mėn. atsakovai sustabdė prekybą, paliko inventorių, mokesčių nebemokėjo. 2001 m. spalio 1 d. sutartis nebuvo nutraukta, buvo keista tik rinkliavos mokesčio suma. Sutartis yra galiojanti, nauja sutartis nebuvo sudaryta.
Atsikirtimus į ieškinį su juo nesutinkantys atsakovai motyvavo tuo, kad atsakovė 2002 m. sausio 10 d. pateikė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2002 m. sausio 31 d. nutraukia 2001 m. spalio 1 d. turgavietės rinkliavos (prekybinės vietos nuomos ir paslaugų tiekimo) sutartį ir sutinka, kad patalpas subnuomotų ieškovas. Ieškovas rezoliucija sutiko sutartį nutraukti. Ginčo patalpomis nuo 2002 m. birželio mėn. naudojasi ieškovas, atsakovams neleidžiama jomis naudotis, todėl mokesčius privalo mokėti ieškovas arba jo subnuomininkai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 963,13 Lt įsiskolinimą, 34,67 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš ieškovo atsakovei N. J. V. 966 Lt advokato pagalbai apmokėti, valstybei 693 Lt žyminio mokesčio, 72,65 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Konstatavo, jog ginčo sutartis šalių valia nutraukta nuo 2002 m. sausio 31 d. (CK 6.125 straipsnis). Kitos rašytinės sutarties šalys nebuvo sudarę. Nustatė, kad atsakovai dar apie pusę metų dirbo ir mokėjo mokesčius. Laikė, jog susiklostę faktiniai nuomos ir paslaugų tiekimo santykiai galutinai nutraukti nuo 2002 m. liepos 1 d., todėl atsakovai privalo apmokėti už iki to laiko suteiktas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras 963,13 Lt sumai. Vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 procentų.
Apeliacinius skundus pateikė ieškovas ir atsakovai.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria atmesti jo reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Neatsižvelgta į CK 4.37 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, jog atsakovai jiems nuosavybės teise priklausančias dengtos prekyvietės patalpas 1-10 gali naudoti, valdyti ir juo disponuoti, nepažeisdami įstatymų ir kitų savininkų teisių ir interesų. Įsigydama komercinės paskirties patalpą, atsakovė įsipareigojo joje vykdyti prekybinę veiklą, laikydamasi turgavietės veiklą reglamentuojančių norminių aktų bei rinkliavos (prekybinės vietos nuomos) sutarčių reikalavimų. Atsakovei nevykdant įsigytose patalpose prekybinės turgavietės veiklos bei nemokant sutartyje aptartų turgavietės rinkliavos (vietos nuomos) mokesčių, pirmumo teisę nuomotis šias patalpas turi ieškovas (2000 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties 9.2 punktas). 2001 m. spalio 1 d. turgavietės rinkliavos sutartis nėra nutraukta, atsakovė sutartyje aptartų įsipareigojimų nevykdo, vienasmeniškai pakeitė patalpos paskirtį, joje sandėliuoja jai priklausančius daiktus – šaldytuvus, šaldiklius, šaldymo kameras, kitą inventorių. Atsakovai nemoka turgavietės rinkliavos, nevykdo prekybinės veiklos, tačiau komercinės patalpos ieškovui jo komercinei veiklai neperdavė.
Neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, konstatuojant, kad sutartis yra nutraukta nuo 2002 m. sausio 31 d. (CK 6.125 straipsnis) ir kitos rašytinės sutarties šalys sudarę nebuvo. Sudaryti naujos sutarties nebuvo pagrindo, kadangi sutartis yra neterminuota, galiojanti. Sutarties vykdymą patvirtina atsakovų konkliudentiniai veiksmai – atsakovai nuo 2002 m. sausio 4 d. iki 2002 m. gegužės 8 d. sumokėjo 4413,49 Lt pagal ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras, išrašytas 5376,62 Lt sumai, ieškovo komercijos ir verslo pastatuose atsakovai turi tris patalpas, kuriose iki šiol sandėliuojamas jų inventorius, kiti įvairūs daiktai. Tai patvirtina, jog ginčijama sutartis iki šiol nėra nutraukta (CK 1.71 straipsnio 2 dalis, 6.173 straipsnio 3 dalis).
Liudytojo antstolio M. P. paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, teismas privalėjo vertinti kritiškai. Antstolis šiuos veiksmus atliko atsakovų pavedimu. Aiškindamas aplinkybes, iškraipė faktus, aiškino neteisingai ir neobjektyviai, pats sau prieštaraudamas. 2008 m. gegužės 16 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. l23-08-40 teisingai nustatyta, jog atsakovų turtas 5 metus sandėliuojamas ir saugomas ieškovo privačioje valdoje, tačiau atsakovai ieškovui mokesčių nemoka.
Remtasi tik atsakovų ir jų pakviestų liudytojų paaiškinimais, dėl to padaryta klaidinga išvada, kad tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai galutinai nutraukti nuo 2002 m. liepos 1 d. (CK 6.125 straipsnis). Nepagrįstai remtasi liudytojų A. L., P. P., F. A. parodymais. Šie liudytojai patys dalyvauja turgavietės veikloje, tarp jų ir ieškovės vyko ir tebevyksta teisminiai ginčai, todėl parodymai vertintini kritiškai. Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento skyriaus tarnautoja A. K. paaiškino, kad savivaldybė nerenka ir nekontroliuoja mokesčių, susijusių su turgaus veikla, kad visi mokestiniai atsiskaitymai yra privataus turgaus vidaus reikalas, taip pat nurodė, kad visos turgavietės turi vietos nuomininkus.
Nevertinti liudytojo antstolio V. K. duoti parodymai. Jis paaiškino, kad ieškovas pateikė šešis vykdomuosius raštus, kurie išduoti jam ir išieškotos sumos užskaitomos Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes ieškovas valstybės biudžetui skolingas 71000 Lt.
Kaip atsakovės N. J. V. pritarimas jos vardu sutuoktinio atsakovo V. V. pasirašytai sutarčiai turėtų būti vertinamas 2001 m. spalio 1 d. atsakovės prašymas nuo 2001 m. spalio 1 d. sudaryti naują prekybinės vietos nuomos ir paslaugų sutartį.
Nepagrįstai sumažintas priteistinų delspinigių dydis už neįvykdytą prievolę nuo 0,5 procentų iki 0,02 procentų už kiekvieną pradelstą mokesčių mokėjimo dieną. 2001 m. spalio 1 d. sutarties 5 punktu šalys sutarė, jog laiku nesumokėjus sutartų mokesčių, mokami 0,5 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Teismas, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis turi teisę, esant šiose teisės normose nurodytoms sąlygoms, sumažinti netesybų dydį. Iš skundžiamo teismo sprendimo negalima suprasti, dėl ko taip drastiškai buvo sumažintas priteistų delspinigių dydis.
Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, priimti naują sprendimą ir papildomai solidariai iš atsakovų ieškovui priteisti 15056,8 Lt įsiskolinimą už jiems suteiktas paslaugas ir privalomą mokėti turgavietės rinkliavą, 13048,57 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškinys.
Neteisingai vertinta teismo nustatyta aplinkybė, jog susiklosčiusius nuomos santykius patvirtina tai, kad atsakovai yra apmokėję 2002 m. birželio 7 d. pateiktą sąskaitą. 2002 m. birželio 7 d. atsakovai apmokėjo ieškovo 2002 m. gegužės 8 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą GDA Nr. 9282586, nes į ją buvo įtrauktas turgavietės rinkliavos mokestis už 2002 m. gegužės mėn. ir komunalines paslaugas už 2002 m. balandžio mėn. Kadangi 2002 m. gegužės mėn. atsakovai dar vykdė veiklą, ginčo dėl šios sąskaitos nekilo.
Nepagrįsta išvada, kad atsakovų, liudytojų parodymai nėra pagrįsti įrodymais, parodymai nenuoseklūs. Atsakovai visada teigė, jog veiklą nutraukė 2002 m. birželio 1 d., nors rašytinė sutartis buvo nutraukta anksčiau. Liudytojos F. A., A. L., P. P., kurios dirbo toje pačioje turgavietėje, bylinėjosi su ieškove analogiškais pagrindais. Jų nurodytos aplinkybės yra pagrįstos įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir patvirtina atsakovų teiginius.
Neteisingai spręsta, jog atsakovų vykdytą veiklą 2002 m. birželio mėn. įrodo 2002 m. liepos 4 d. leidimas V. V., kaip dirbančiam, įvažiuoti į turgavietės teritoriją, nes leidimas surašytas 2001 m. liepos 4 d.
Nepagrįstai nurodyta, jog ūkinės veiklos vykdymą patvirtina aplinkybės, jog buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos-faktūros (GDA 9282598 ir GDA 9282856), kuriose nurodyta, kad jas gavo atsakovė N. J. V. Ant šių dviejų PVM sąskaitų-faktūrų nėra gavimą įrodančių atsakovų parašų.
Neįvertinta, kad PVM sąskaitoje-faktūroje GDA 9282598, išrašytoje 2002 m. birželio 8 d., nurodyta kitų paslaugų suma yra analogiška paskutinei atsakovų apmokėtai sąskaitai. Dėl ieškovo nesugebėjimo organizuoti turgavietės veiklos, atsakovai nusprendė nuo 2002 m. birželio mėn. nebedirbti ir nutraukė žodinę nuomos sutartį. Apie tai informavus ieškovą, jis, atsakovams nespėjus iš patalpų išsikraustyti, išsivežti prekių ir įrangos, patalpos duris užkalė, dėl ko vėliau pats nebegalėjo patekti į patalpas ir nurašyti skaitiklio rodmenų, kad apskaičiuotų už kitas paslaugas mokėtiną sumą, todėl įrašė analogišką sumą, kaip ir už balandžio mėnesį. Iki tol nei vienoje sąskaitoje suma už kitas paslaugas nebuvo sutapusi. Atsakovai buvo nurodę, kad sąskaitas apmokėdavo už einamą mėnesį, tačiau paskutinį kartą nusprendę nebedirbti, už gegužės mėnesį sąskaitą apmokėjo 2002 m. birželio 7 d., kad ieškovė turėtų galimybę suskaičiuoti kitus mokesčius ir už gegužės mėnesį.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovo pateiktos sąskaitos-faktūros buvo apmokamos laiku, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovui nesudarius tinkamų sąlygų ūkinei veiklai vykdyti (dideli mokesčiai, vandens, elektros energijos tiekimo dažni nutraukimai, veterinarijos specialisto nebuvimas), atsakovė pranešė ieškovui apie prekybinės nuomos sutarties nutraukimą nuo 2002 m. sausio 31 d. Iki 2002 m. birželio 1 d. atsakovai išpardavė buvusias prekes ir veiklą nutraukė. Nespėjus atsakovams išsikraustyti iš patalpos, ieškovas šią patalpą užkalė, todėl joje liko prekybos įranga, maisto produktai, kurių atsakovai negalėjo pasiimti. Nesant norinčių prekiauti ir tam tinkamų sąlygų, ieškovas turgavietės patalpose ūkinės veiklos – prekybos – nebevykdė nuo 2003 m. sausio 1 d. Dėl skolų turgavietėje buvo atjungtas vanduo, elektra, nebuvo išvežamos šiukšles, todėl Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2003 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 37 buvo sustabdytas ir uždraustas maisto tvarkymas iki kol bus pašalinti trūkumai. Veikla atnaujinta 2003 m. spalio 3 d. Ieškovas nuo 2002 m. liepos 1 d. atsakovams neberašė PVM sąskaitų-faktūrų. 2008 m. spalio 24 d., 2008 m. lapkričio 4 d., 2008 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, patvirtina, jog ieškovas atsakovų ir kitų patalpų savininkų neprileidžia prie jų turto. Iš protokolų matyti, kad ieškovas šiuo metu nevykdo ūkinės veiklos, tiesiogiai susijusios su prekyba, turgavietėje yra parkuojami lengvieji automobiliais ir sunkvežimiai. Palūkanų dydis sumažintas atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog 0,5 procentų dydžio palūkanos yra neprotingai didelės.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus bei patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Apygardos teismas konstatuoja, jog, spręsdamas apie ieškinio dalies pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai).
Ieškovas yra individuali įmonė, kuriai įstatymų nustatyta tvarka turgavietės komplekse „Marmantas“, esančiame (duomenys neskelbtini), yra leista vertis prekyba maisto produktais maisto produktais, pramoninėmis prekėmis, gėlėmis. Atsakovams šiame komplekse nuosavybės teise priklauso patalpa 1-10 prekybos paviljone 3E 1žp ( prekiavimo vieta nr. 39). 2000 m. balandžio 27 d. šalys pasirašė ieškovo turimos daiktinės teisės – prekiavimo vietos - nuomos sutartį, 2000m. liepos 1 d. - naują prekiavimo vietos nuomos sutartį, 2001 m. spalio 1 d. - turgavietės rinkliavos, prekybinės vietos nuomos ir paslaugų tiekimo sutartį (b.l. 83, 85 t. II, b.l. 21 t. I).
Šių sutarčių 7. 1 punktas įtvirtino, kad jos gali būti nutrauktos nuomininkui reikalaujant, jeigu patalpos tampa netinkamomis naudotis. Apie tai šalys turi prieš vieną mėnesį įspėti viena kitą ( 8 p.).
2002 m. sausio 10 d. atsakovė N. J. V. pranešė nuomotojui, kad nuo 2002 m. sausio 31 d. nutraukia prekybinės vietos nuomos ir paslaugų sutartį, nes nėra tinkamų prekybai sąlygų. Nuomotojas, nors ir prieštaraudamas sutarties nutraukimo motyvams, raštu patvirtino, kad sutinka nutraukti sutartį nuo 2002 m. sausio 31 d. (b.l. 86, t. I). Tai, kad turgavietės prekybinėmis vietomis nebuvo galima naudotis dėl ieškovės sudarytų netinkamų prekybai sąlygų, konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose bylose tarp to paties ieškovo ir kitų to paties turgaus prekybinių vietų nuomininkų ( 2004 m. gruodžio 23 d. Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje nr. 2-1414-08/04; 2006 m. lapkričio 22 d. Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje nr. 2-648-364/2006), todėl ši aplinkybė iš naujo neįrodinėtina, nevertintina ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyta įrodymų – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, antstolio M. P. parodymų - analizė ir kritika ( CPK 182 str. 2 p.). Liudytojos A. K. parodymai apie tai, kad kiekvienas turgus turi nuomininkus ir nepalaiko atsiskaitymo santykių su savivaldybe, yra bendro pobūdžio pasisakymas apie analogiškų įmonių veiklą ir nepatvirtina ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl liudytojų – kitų prekybinių vietų nuomininkų - parodymų neteisingumo. Ieškinio ir ieškovės apeliacinio skundo įrodinėjimo dalykui taip pat neturi reikšmės liudytojo V. K. parodymai. Sudarant prekiavimo vietos nuomos sutartį, jos galiojimo laikotarpio šalys nesusiejo su teisės naudotis prekiavimo vieta perdavimo – priėmimo akto pasirašymu, todėl tokio akto nebuvimas savaime nesuponuoja neriboto sutarčių pratęsimo ( CK 6.154 str. d., 6.156 str. 1, 3 dalys).
Apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių susitarimu prekybinės vietos nuomos ir paslaugų sutartis buvo nutraukta nuo 2002 m. sausio 31 d. (b.l. 86, t. I), o faktiniai prekiavimo vietos nuomos ir paslaugų santykiai tęsėsi iki 2002 m. liepos 1 d.
Tai, kad atsakovai apie pusę metų po rašytinės sutarties nutraukimo dirbo turgavietėje ir mokėjo mokesčius, parodė kitų prekybinių vietų nuomininkai liudytojai P. P., F. A. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose bylose tarp to paties ieškovo ir kitų prekybinių vietų nuomininkų nėra pasisakyta dėl nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovų V., trukmės. Liudytoja P. P. parodė, kad V. iš turgaus išėjo apie 2002 m. birželio mėnesį, ji pati liko ilgiausiai ir sutarties nepasirašė 2002 m. liepos mėnesį.
Teismo nustatytą realią nuomos sutarties trukmę taip pat patvirtino rašytiniai įrodymai – 2002 m. birželio 8 d. ir 2002 m. liepos 8 d. PVM sąskaitos-faktūros, kuriose nurodyta, kad jas gavo N. J. V., 2002 m. birželio 7 d. kvitu nr. 5512881 atsakovų apmokėta ieškovo pateikta sąskaita. Atsakovų teiginį, jog N. J. V. šių sąskaitų nėra gavusi, paneigia 2002 m. birželio 8 d. sąskaitos (800,13 Lt turgavietės rinkliavos mokesčio už 2002 m. birželio mėnesį) apmokėjimas. Pažymėtina, kad 2002 m. liepos 8 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros GDA 9282856 atsakovai nėra apmokėję. Tai irgi atitinka skundžiamą teismo išvadą apie faktinių nuomos santykių laiką. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentu dėl 2001 m. liepos 4 d. išrašyto leidimo V. V. įvažiuoti į turgaus teritoriją, nepatvirtinančio tokios teisės po metų laiko, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, atsakovų pripažinimą, jog jie apmokėdavo einamojo mėnesio sąskaitas, nurodytųjų 2002 m. birželio mėn. sąskaitų apmokėjimas įrodo ir šį mėnesį trukusius faktinius nuomos santykius. Jų apeliacinio skundo motyvo, jog birželio mėnesį apmokėjo gegužės mėn. sąskaitą, nepatvirtina jokie kiti faktiniai bylos duomenys, todėl apygardos teismas, atmesdamas šalių apeliacinių skundų argumentus, sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytu faktinių nuomos santykių trukmę patvirtinančių įrodymų vertinimu ( CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu dėl nemotyvuotos sprendimo dalies sumažintų netesybų klausimu. Netesybų sumažinimą pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo įstatyminiais pagrindais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir pagrįstai konstatavo, kad sutartinės 0,5 procento netesybos yra per didelės netesybos. Tenkindamas dalį ieškinio sprendė, kad netesybos orientuotos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Laikydamas, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai, tai yra ieškovui, patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo, pagrįstai sumažino delspinigių dydį iki 0,02 procento (tai yra 7,3 procento metinių palūkanų) iki 34,67 Lt (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti, 2008 m. vasario 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.