Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dainarita“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“, ieškinį atsakovui T. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl laikoma, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepranešė teismui jokių pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, atsiliepimo pateikimo termino pratęsti neprašė. Ieškovė yra pareiškusi prašymą tokiu atveju priimti sprendimą už akių. Todėl byloje priimamas sprendimas už akių – teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi UAB „Dainarita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Draugo petys“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 26 d. Šia nutartimi UAB „Dainarita“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau duomenų, kad dokumentai ir turtas būtų perduoti bankroto administratoriui, byloje nėra.

BUAB „Dainarita“ vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas T. S.

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).

Šiuo atveju atsakovas, būdamas ieškovo vadovu, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, neperdavė administratoriui turto – transporto priemonių ir piniginių lėšų iš viso turėto turto už 148 786,59 Eur, nepateikė dokumentų, patvirtinančių turto panaudojimą įmonės veiklos tikslais, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Žala šiuo konkrečiu atveju skaičiuojama pagal atsakovo neperduoto bankroto administratoriui įmonės turto vertę, kuris galėjo būti panaudotas įmonės kreditorių interesams tenkinti – iš viso 148 786,59 Eur. Taip pat šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, tai yra būtų išsaugotas bankrutuojančios įmonės piniginės lėšos, kurios būtų panaudotos įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 148 786,59 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 2 091 Eur žyminis mokestis ir 8,95 procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Dainarita“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 148 786,59 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir 59 centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2019 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 091 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 9,02 Eur (devynių eurų ir 2 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant šias sumas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Kauno apygardos teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šį sprendimą per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ieškovė gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.