Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas D. Šiugždinytė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.2.1.; 1.2.7.2.; 1.1.4.2.(S)

2006 m. sausio 19 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 178 str. 2 d. (dėl R. Š. turto vagystės) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d. (dėl V. R. turto vagystės) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;pagal BK 149 str. 3 d. (dėl nepilnametės R. B. išžaginimo) laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. (dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę K. S.) laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.d., paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.

Priteista iš nuteistojo E. S. nukentėjusiajai R. B. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad 2001 m., tyrimo metu tiksli data nenustatyta, Kauno raj., Užliedžių sen., sodų bendrijoje „Granitas", (duomenys neskelbtini), per langą įsibrovė į R. Š. sodo namelį, pagrobė garso kolonėles su stiprintuvu, 200 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai 200 Lt žalą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2001 m. spalio mėn., tyrimo metu tiksli data nenustatyta, Kauno raj., Užliedžių sen., sodų bendrijoje „Granitas", (duomenys neskelbtini), per langą įsibrovė į V. R. sodo namelį, pagrobė televizorių „Nokia", 250 Lt vertės, bei magnetofoną, 100 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai 350 Lt žalą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 11 d., apie 13 vai., Kauno raj., Užliedžių sen., Paparčių km., sodų bendrijoje „Granitas", savo namuose, sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo grasinimus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą-nukentėjusiajai įrėmęs į kaklą peilį, grasino papjauti arba pasmaugti, bei panaudojo fizinį smurtą-jėga nurengė drabužius, stūmė ant lovos, užgulė savo kūnu nepilnametę R. B. , gim. (duomenys neskelbtini), ir lytiškai santykiavo prieš nukentėjusios valią, tai yra išžagino nepilnametę R. B.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 26 d., apie 12 vai., Kauno raj., Užliedžių sen., 2,6 km nuo kelio Vilnius-Kaunas, miškelyje tarp sodų bendrijos „Granitas" ir sodų bendrijos „Vanagynė", panaudojo fizinį smurtą, jėga nutempė nepilnametę K. S. , gim. (duomenys neskelbtini), į miškelį, pargriovė ant žemės, apžergė per klubus, reikalavo nusirengti ir lytiškai santykiauti, pridėjęs peilį prie kaklo grasino panaudoti fizinį smurtą-susidoroti, nukentėjusiajai nepaklusus supjaustė jos marškinėlius, tokiu būdu pasikėsino lytiškai santykiauti su nepilnamete, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji gindamasi spyrė jam į tarpkojį ir pabėgo.

Nuteistojo E. S. gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį dalyje dėl nepilnametės R. B. išžaginimo ir pasikėsinimo išžaginti nepilnametę K. S. panaikinti ir šioje dalyje jo ginamąjį išteisinti. Taip pat prašo nuosprendį dalyje dėl R. Š. ir V. R. turto vagysčių pakeisti bei už šiuos nusikaltimus skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas mano, kad jo ginamasis nepagrįstai nuteistas pagal BK 149 str. 3 d., 22 str. 1 d., 149 str. 3 d., o pagal BK 178 str. 2 d. jam skirta aiškiai per griežta bausmė.

Skunde nurodo, kad jo ginamasis nuosekliai neigė padaręs nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 3 d. Jo kaltė šioje dalyje nepagrįstai grindžiama tik nukentėjusiosios R. B. parodymais, nes visi kiti įrodymai - nepilnametės atstovės R. B. ir liudytojų A. Č. , I. Č. , R. Č. parodymai, kuriais teismas rėmėsi konstatuodamas R. B. išžaginimą ir dėl to pripažindamas kaltu apelianto ginamąjį, yra išvestinis įrodymų šaltinis iš pačios nukentėjusiosios R. B. parodymų. R. B. yra suinteresuotas byloje asmuo, jos parodymai yra abejotini ir nepatikimi, ji nepagrįstai nepaaiškino, kokiu būdu sugebėjo teisme prisiminti tas svarbias aplinkybes - 2004 m. birželio 11 d. rastas kruvinas dukros kelnaites, kurių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nepagrįstai nepaaiškino, kodėl ji po įvykio neišsiaiškino, kokiomis aplinkybėmis 2004 m. birželio 11 d. ant jos dukros kelnaičių atsirado kraujas, jei tomis dienomis R. B. nebuvo menstruacijų. Todėl teigia, kad nukentėjusiosios atstovės parodymai yra dirbtinai pritaikyti prie kaltinimo versijos bei pačios nukentėjusiosios parodymų. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta aplinkybė - namo, kuriame gyveno jo ginamasis, antrame aukšte yra sofa-lova, negali patvirtinti nukentėjusiosios parodymų, nes tokio pobūdžio baldas iš esmės yra kiekvienuose namuose. Be to, nukentėjusioji yra anksčiau buvusi šio namo antrame aukšte, todėl jai buvo žinomas konkretus kambarių apstatymas baldais. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi teismo medicinos specialisto išvadomis, nes jose nenurodyta konkrečiai, kada įvyko nukentėjusiosios R. B. mergystės plėvėje rastas plyšimas. Be to, šis plyšimas pats savaime nepatvirtina jo ginamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad nukentėjusioji, praėjus daug laiko po tariamo išžaginimo, pradėjus ikiteisminį tyrimą, atsisakė ginekologo apžiūros. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji apie jos išžaginimą pranešė tik po 2004 m. liepos 28 d. sodų bendrijoje „Vanagynė" įvykusio konflikto. Dėl šio konflikto nukentėjusioji R. B. taip pat kaltina nuteistąjį E. S. bei kitus asmenis. Apeliantas mano, kad tik padedama suaugusių asmenų - A. Č. ir R. B. , nukentėjusioji R. B. policijai parašė pareiškimą apie tariamą jos išžaginimą ir tik po to ji pradėta vedžioti pas psichologą. Todėl teigia, kad nėra jokių objektyvių R. B. psichikos sutrikimo požymių, o vien apsilankymo pas psichologą faktas ir psichologų konsultacijos nėra pakankamos padaryti išvadas apie nukentėjusiajai padarytą psichologinę traumą bei jos ryšį su tariamu išžaginimu. Todėl apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios R. B. parodymus. Nukentėjusioji charakterizuojama neigiamai. Taip pat mano, kad nukentėjusiosios R. B. pareiškimą E. S. atžvilgiu dėl nusikaltimo padarymo nepagrįstai inspiravo suinteresuotas prieš E. S. asmuo - sodų bendrijos „Granitas" pirmininkė A. Č.

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad jo ginamasis nuosekliai neigė padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. Nuosprendis šioje dalyje, dėl pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją nepilnametę K. S. , nepagrįstai grindžiamas taip pat tik pastarosios parodymais. Nurodo, kad ir ši nukentėjusioji nepagrįstai vėlai pranešė apie tariamą jos atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą. Jo ginamasis nepripažįsta savo kaltės padarius šį nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu jo ginamojo atžvilgiu policijos pareigūnai panaudojo neteisėtas priemones, todėl ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais negalima vadovautis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisėtai pakeistas advokatas. Teismas pagrįstai pripažino, kad apelianto ginamasis pagal socialinę brandą neprilygo nepilnamečiui asmeniui. Nukentėjusioji K. S. charakterizuojama itin neigiamai, kaip meluojanti, apgaudinėjanti draugus ir auklėtojus bei dažnai išprovokuojanti konfliktus. Tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi šios nukentėjusiosios motinos R. S. parodymais apie tai, kad jos dukra nėra linkusi meluoti. Byloje nerastas automobilis „Mersedes Benz" ir jo vairuotojas, todėl apeliantas teigia, kad tai taip pat yra pagrindas abejoti šios nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusiosios K. S. parodymų taip pat nepatvirtina kiti bylos objektyvūs įrodymai. Byloje pateikti nukentėjusiosios drabužiai galėjo būti atitinkamai paveikti pačios nukentėjusiosios ar kitų suinteresuotų nuteistojo apkaltinimu asmenų. Be to, nukentėjusiosios nurodytų dūrių skaičius neatitinka apžiūros metu jos drabužiuose rastiems pažeidimams. Apeliantas teigia, kad yra nelogiški nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad vyriškis, jos nurodytoje situacijoje išgelbėjęs ją nuo paauglio amžių atitinkančio E. S. ir tuo metu buvusio su mažamete mergaite, nesulaikė nusikaltėlio, o lyg niekur nieko nuvažiavo toliau. Be to, jo ginamasis turi alibi, kurį patvirtina liudytojai M. S. , D. S. , V. S. , R. S. ir K. L. Šie liudytojai parodė, kad įvykio dieną nuteistasis, nors ir buvo nukentėjusios nurodytoje sodų bendrijoje, tačiau jį su D. S. mažamete dukra jo tėvas ir brolis automobiliu nuvežė pas jo draugę. Todėl apeliantas teigia, kad nukentėjusioji tą dieną galėjo matyti nuteistąjį lankantis pas jo draugę bei apkalbėti jį nurodydama jo tos dienos maršrutą. Tačiau nukentėjusiosios nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku apelianto ginamasis negalėjo būti, kadangi jį pro šią vietą pravežė automobiliu jo tėvas ir brolis. Teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaltinimo nenaudai ir atmetė minėtų liudytojų parodymus. Nurodo, kad byloje esantis daiktinis įrodymas - garso įrašas patvirtina kad nukentėjusioji K. S. apkalbėjo nuteistąjį. Teisme K. S. parodė, kad šį įrašą ji padarė sufleruojant D. S. Tačiau teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą paskirti fonoskopinę ekspertizę, kurios išvados, apelianto manymu, patvirtintų, kad jokio sufleravimo šiame įraše nėra. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą, paskirti šiai nukentėjusiajai teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę.

Teismas, skirdamas bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., nepagrįstai paskyrė nuteistajam pačią griežčiausią bausmės rūšį, motyvuodamas tai tuo, kad apelianto ginamasis kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Kauno rajono apylinkės teisme. Toks motyvas pažeidžia jo ginamojo nekaltumo prezumpciją. Be to, šioje kitoje byloje nagrinėjamas įvykis, įvykęs po nukentėjusiųjų R. Š. ir V. R. turto vagysčių. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. S. nukentėjusiųjų R. Š. ir V. R. turto vagystes padarė būdamas nepilnametis. Todėl teigia, kad dėl šių aplinkybių laisvės atėmimo bausmė apelianto ginamajam gali būti skirta tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurios byloje nenustatytos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo E. S. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti, nuteistasis prašė jo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios R. B. atstovai pagal įstatymą R. B. ir R. B. prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. S. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos tesimas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam E. S. inkriminuotą nusikalstamų veikų padarymą bei teisingai pripažino kaltu pagal BK 149 str. 3 d. (nepilnametės R.B. išžaginimas), pagal BK 22 str. 1 d. BK 149 str. 3 d. (pasikėsinimas išžaginti nepilnametę K. S.), kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Dėl nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. (R. Š. ir V. R. turto vagystės), kaltė neginčijama, tik nesutinkama su paskirta bausme.

Dėl nepilnametės R. B. išžaginimo

Nors nuteistasis kaltu šiame epizode neprisipažino, nurodydamas, kad įvykio dieną jis nukentėjusiosios nebuvo sutikęs, jos nežagino, nes buvo Kaune su draugais pas giminaičius, tačiau ši versija paneigta baudžiamosios bylos medžiaga.

Taip, nukentėjusioji R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės nuosekliai parodė, kad ji ir E. S. gyveno Kauno rajone, Paparčių kaime, sodų bendrijoje „Granitas“, pažinojo vienas kitą, bendravo. Įvykio dieną nuteistasis pasikvietė ją pas save į namus, žadėdamas paskolinti kompaktines plokšteles su muzikiniais įrašais. Jiems nuėjus pas E. S. į namelį, pakilo į antrą aukštą. Nuteistasis leido jai išsirinkti plokšteles, jas parodė. Tuo metu, kai ji siekė paimti plokšteles, nuteistasis suėmė ją už kairės rankos riešo, neleido išeiti, nusitempė ją prie sofos, pargriovė, įrėmė peilį į kaklą, grasino susidorojimu – papjauti, pasmaugti, nurengė rūbus, pats apsinuogino, užgulė, įvedė varpą į jos lytinius organus ir ją išžagino. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, bijojo nuteistojo grasinimų. Anksčiau nebuvo turėjusi lytinių santykių. Nuteistojo dėl minėto įvykio neapkalba, iki tol nesipyko. Šiuos savo parodymus ji patvirtino ir akistatos su nuteistuoju metu.

Nukentėjusiosios nurodytos išžaginimo aplinkybės atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus. Taip, iš nepilnametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą R. B. , liudytojų A. Č. , I.Č. , R. Č. parodymų seka, kad, praėjus kuriam laiko tarpui po įvykio, nukentėjusioji joms papasakojo, jog ją išžagino E. S. , nurodė išžaginimo vietą, ją išžaginusį asmenį bei kitas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, jog sodo namelio antrame aukšte yra sofa-lova, kuri, kaip paaiškino nukentėjusioji, apžiūros metu buvo jau perstumta į kitą vietą (t.1 b.l. 6-12). Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusioji R. B. lankėsi Kauno ekspertiniame skyriuje ir nurodė, kad E. S. , grasindamas peiliu, nurengė drabužius ir atliko lytinį aktą, jai tai buvo pirmi lytiniai santykiai. Tokias pat aplinkybes nukentėjusioji parodė apsilankiusi pas gydytojus Kauno Šilainių poliklinikoje Psichikos sveikatos centre ir moterų konsultacijoje (t. 1 b.l. 40-41, t. 3 b.l. 118). Taip pat specialisto išvadoje konstatuotas mergystės plėvės plyšimas, kurio padarymo laiko nustatyti nėra galimybės (t. 1 b.l. 43). Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad tyrėjai buvo pateikti R. B. drabužiai, kuriais ji vilkėjo įvykio metu, o specialisto išvadoje konstatuota, jog ant tyrimui pateiktų R. B. kelnaičių vidiniame paviršiuje rastas žmogaus kraujas, kuris yra 0 (I) grupės. R. B. kraujas yra 0 (I) grupės, o E. S. A (II) grupės (t. 1 b.l. 22, t. 1 b.l. 47-49).

Todėl apygardos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytus ir kitus išsamiai tesimo nuosprendyje aptartus įrodymus, pagrįstai apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios parodymais apie įvykio aplinkybes, nes nėra pagrindo abejoti jų patikimumu, taip pat byloje nėra nustatyta objektyvių duomenų, jog nukentėjusioji dėl kokių nors priežasčių galėtų apkalbėti nuteistąjį, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Šios aplinkybės detaliai aptartos teismo nuosprendyje. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusiosios R. B. parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes buvo nuoseklūs, vienodi ir logiški bei neprieštaravo kitai bylos medžiagai. Įtikinamas ir nukentėjusiosios tvirtinimas, kad apie išžaginimą ji iš karto nesakiusi motinai dėl to, kad bijojo nuteistojo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis po išžaginimo jai grasino apie tai niekam nesakyti, nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdęs ir kitą nusikaltimą - ją sužalojęs (t. 2 b.l. 102). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji po išžaginimo ne kartą lankėsi pas psichologą dėl patirtos psichinės traumos, jai buvo skirtas gydymas, kas taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji buvo išžaginta ir jai dėl to prireikė specialistų medikų pagalbos. Nukentėjusiosios atstovė R. B. parodė, kad jos dukra nelinkusi meluoti ar fantazuoti. Tai patvirtino ir specialistė J. Ž. Kaip asmenybė nukentėjusioji mokymosi įstaigoje charakterizuojama teigiamai.

Taip pat, nepagrįstas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiosios atstovės R. B. , liudytojų A. Č. , I. Č. , R. Č. parodymai yra išvestiniai, nes apie įvykį joms papasakojo nukentėjusioji, ir todėl jie yra abejotini ir nepatikimi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. S. atžvilgiu, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visetu, tame tarpe ir minėtų liudytojų parodymais. Šie parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais (nukentėjusiosios parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros duomenys, kiti nuosprendyje aptarti įrodymai). Taigi šiuo atveju minėtų asmenų parodymai nebuvo vieninteliai įrodymų šaltiniai. Dėl anksčiau išdėstytų motyvų jie nekelia abejonių dėl jų patikimumo. Apelianto argumentas, jog nukentėjusiosios atstovės R. B. pareiškimą E. S. atžvilgiu dėl nusikaltimo padarymo inspiravo suinteresuotas prieš E. S. asmuo – sodų bendrijos „Granitas“ pirmininkė A. Č. po 2004 m. liepos 28 d. sodų bendrijoje „Vanagynė“ įvykusio konflikto, dėl kurio nukentėjusioji R. B. taip pat kaltina E. S. ir kitus asmenis, bylos medžiaga nepasitvirtina. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai turėtų tikslą apkalbėti nuteistąjį E. S. dėl R. B. išžaginimo, t.y. sunkaus nusikaltimo padarymo. Kolegijos manymu, vėliau įvykęs konfliktas nesietinas su pranešimu apie išžaginimą bei šios bylos tyrimu.

Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad ant nukentėjusiosios kelnaičių rastas kraujas nėra įrodymų šaltinis, nes visiškai neišsiaiškintos jų atsiradimo byloje aplinkybės ir kokiu būdu ant jų atsirado kraujo. Tačiau byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios kelnaites tyrėjai pateikė nukentėjusiosios atstovė R. B. bei paaiškino, kad jas dėvėjo dukra įvykio metu. Taigi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai renkant įrodymus nebuvo pažeisti. Taip pat nukentėjusiosios atstovė paaiškino, kad tomis dienomis R. B. nebuvo menstruacijų. Tokiu būdu apygardos teismas ištyrė šią aplinkybę bei rėmėsi kaip vienu iš įrodymų šaltinių. Nors nukentėjusiąją apžiūrėjęs medicinos specialistas nustatė seną mergystės plėvės plyšimą, kas gynėjo manymu gali patvirtinti jo ginamojo nekaltumą, tačiau iš bylos matyti, jog nukentėjusioji apie išžaginimą ne iš karto pranešė teisėsaugos pareigūnams, be to paaiškino, kad iki įvykio neturėjo lytinių santykių, taip pat jų neturėjo ir iki medicinos specialisto apžiūros, todėl teismo medicinos specialisto išvada neprieštarauja teismo nustatytoms įvykio aplinkybėms.

Nepagrįstas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji atsisakė ginekologo apžiūros. Tiek nukentėjusioji, tiek jos įstatyminė atstovė paaiškino, kad pirmą kartą nukentėjusiąją turėjo apžiūrėti vyras ginekologas, tačiau R. B. atsisakė, nes gėdijosi ir jai buvo nejauku, vėliau apžiūrėjo moteris ginekologė ir nukentėjusioji su tuo sutiko, nes ginekologės moters apžiūra jai buvo priimtinesnė. Toks nukentėjusiosios paaiškinimas logiškas ir įtikinamas. Todėl dėl to abejoti jos parodymų patikimumu nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymas remiantis vien tik tuo faktu, kad pas psichologą ji pradėjo lankytis vėliau, t.y. pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje, kas nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Nukentėjusiosios atstovė R. B. parodė, kad ji po išžaginimo pastebėjo pasikeitusį dukros elgesį, ji tapo uždaresnė, tačiau kas įvyko R. B. nepapasakojo. Tik vėliau, iš dukros sužinojusi, jog ji buvo išžaginta, kreipėsi pas gydytojus psichologus. Iš medicininių duomenų matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į psichologus būtent dėl išžaginimo ir dėl to kilusių psichologinių problemų. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusioji yra anksčiau buvusi šio namo antrame aukšte, žinojo baldų išdėstymą, tai, jog ten yra sofa-lova, kaip nurodoma įvykio vietos apžiūros protokole, kas savaime neįrodo nuteistojo kaltės ir negali patvirtinti nukentėjusiosios parodymų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apžiūrint įvykio vietą, nukentėjusioji paaiškino, jog šiuo metu sofa-lova pastatyta į kitą vietą, nei išžaginimo metu. Tai rodo, kad nukentėjusioji žinojo ir įsidėmėjo, kokioje vietoje buvo sofa-lova įvykio metu (t. 1 b.l. 6-12).

Todėl, kolegijos manymu, apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis E. S. išžagino nepilnametę R. B.

Tuo tarpu paties nuteistojo E. S. parodymai apie įvykio aplinkybes prieštaringi ir nenuoseklūs. Jo iškelta versija apie buvimą Kaune įvykio metu apygardos teisme buvo patikrinta ir pagrįstai atmesta. Taip, ikiteisminio tyrimo pradžioje nuteistasis parodė, kad įvykio dieną buvo pas draugą, tačiau patikrinus buvo nustatyta, kad jo nurodytas draugas tame bute negyvena. Vėliau, paneigus šią versiją, E. S. pradėjo aiškinti, kad jis buvo Kaune pas brolio žmoną. Tokius nuteistojo nenuoseklius parodymus apygardos teismas teisingai vertino kaip teismo klaidinimą bei siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tuo pačiu teismas pagrįstai nepatikėjo liudytojų M. S, D. S. , V. S. , V. T. parodymais apie tai, kad jie įvykio dieną buvo kartu su E. S. , nes tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, jog minėti liudytojai yra nuteistojo artimi giminaičiai ar kitaip artimai susiję su jais asmenys, kurie gali siekti palengvinti nuteistojo padėtį. Be to, minėti liudytojų parodymai atsirado tik po to, kai buvo paneigta pirminė E.S. versija. Tokį siekį patvirtina ir tai, kad V. S ir D. S. darė poveikį kitai nukentėjusiajai šioje byloje (K. S.), kad ji pakeistų parodymus, tuo tikslu darė įrašus. Todėl teismas pagrįstai nuosprendyje nesirėmė tiek nuteistojo, tiek minėtų liudytojų parodymais.

Dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę K. S.

Nuteistasis kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neigia, nurodydamas, kad įvykio dieną nukentėjusiosios K. S. nebuvo sutikęs ir jos nežaginęs. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad neįrodyta jo ginamojo kaltė padarius šį nusikaltimą.

Tačiau nukentėjusioji K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės nuosekliai parodė, kad įvykio dieną iš sodų bendrijos „Granitas“ ėjo į namus, esančius sodų bendrijoje „Vanagynė“. Eidama keliu, sutiko pažįstamą E. S. , kuris ją pasivijo, tempė nuo kelio i mišką, parvertė ant nugaros, ją apžergė, atsisėdo per klubus, pridėjo peilį prie kaklo, reikalavo lytiškai su jo santykiauti. Nuteistasis reikalavo nusirengti, o jai atsisakius, pats pradėjo rengtis savo rūbus. Tuo metu ji išsprūdo iš nuteistojo ir pradėjo bėgti, E. S. ją vijosi, peiliu perpjovė marškinėlius. Tuo metu keliu važiavo automobilis „Mersedes Benz“, kuris sustojo, o iš jo išlipęs vyriškis pradėjo eiti nukentėjusiosios link. Tada E. S. pabėgo, o nepažįstamas vyriškis parvežė ją namo. Apie įvykį papasakojo motinai, kuri parašė pareiškimą policijai apie pasikėsinimą išžaginti. Nuteistojo neapkalbėjo, nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Tai patvirtino akistatos su nuteistuoju metu.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, įrodinėdamas nukentėjusiosios parodymų neobjektyvumą, kaip daiktinį įrodymą nurodo garso įrašą, kuriame nukentėjusioji tvirtina, kad apkalbėjo nuteistąjį E. S. Tačiau nukentėjusioji nurodė šio įrašo atsiradimo aplinkybes. Ji parodė, kad byloje atliekant tyrimą E. S. motina V. S. , brolio žmona D. S. nukentėjusiąją iškvietė pas save į namus, siūlė pinigų, kad atsiimtų pareiškimą, privertė papasakoti, kad E. S. neketino jos išžaginti, nukentėjusioji visa tai išsigalvojo. Šis melagingas jos pasakojimas buvo įrašytas į garso kasetę. Įraše užfiksuotas nukentėjusiosios neteisingas pasakojimas buvo išgautas psichologinio spaudimo pasėkoje. Apygardos teismas pagrįstai patikėjo tokiu nukentėjusiosios paaiškinimui, nes K. S. šioje situacijoje pasidavė tokiam poveikiui dėl savo jauno amžiaus ir nepilnametystės. Tokiu būdu paneigti liudytojų V. S. , D. S. , R. Z. parodymai, jog nukentėjusioji pati joms prisipažino apkalbėjusi nuteistąjį. Todėl apygardos teismas pagrįstai atmetė šį įrašą, kaip įrodymą, keliantį abejonių nukentėjusiosios parodymais. Tuo pačiu apygardos teismui nebuvo reikalo skirti fonoskopinę ekspertizę minėtam įrašui ištirti, kas nepagrįstai nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde. Perklausius minėtą įrašą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatyta, kad jis yra su stabdymo žymėmis. Be to, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde abejodamas nukentėjusiosios parodymų objektyvumu, nurodo, kad nepagrįstai buvo atmestas jo prašymas skirti nukentėjusiajai K. S. psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šį gynėjo prašymą apygardos teismas atmetė pagrįstai, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų reikalinga paskirti nukentėjusiajai teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Tai, kad nukentėjusioji charakterizuojama patenkinamai, nėra pakankamas pagrindas skirti jai minėtą ekspertizę. Nukentėjusiosios motina parodė, kad jos dukra nelinkusi meluoti ir fantazuoti. Todėl apygardos teismas pagrįstai patikėjo ir nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios K. S. parodymais, kurie neprieštaringi, nuoseklūs ir logiški. Tai, kad nebuvo nustatytas automobilis „Mersedes Benz“ ir jį vairavęs vyriškis, nėra pagrindas abejoti nukentėjusiosios parodymais, kas nurodoma gynėjo skunde. Be to, teismas, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus.

Taip, nukentėjusiosios motina R. S. parodė, kad jai dukra papasakojo, jog grįžtant namo sutiko E. S., kuris nusitempė ją į mišką, grasino peiliu, reikalavo nusirengti, pargriovė ant žemės, pats nusirenginėjo ir kėsinosi ją išžaginti, tačiau ji ištrūko, bėgo nuo E. S. , kuris ją besivydamas peiliu supjaustė marškinėlius. Nukentėjusiąją išgelbėjo pro šalį automobiliu važiavęs vyriškis. Apie įvykį pranešė policijos pareigūnams.

Iš liudytojų I. Č. , R. Č. , A. Č. parodymų seka, kad nukentėjusioji K. S. joms papasakojo, kad E. S. kėsinosi ją išžaginti, nurodė vietą bei kitas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei parodė E. S. supjaustytus marškinėlius.

Iš daiktų patikrinimo protokolo seka, kad marškinėlius, kuriuos dėvėjo jos dukra įvykio metu, tyrėjai pateikė R. S. (t. 1 b.l. 24). Specialisto išvadoje konstatuota, kad K. S. marškinėliuose yra duriamojo-pjaunamojo, kai kur plėšiamojo pobūdžio pažeidimai, kurie galėjo būti padaryti audinį praduriant ir pjaunant peilio tipo įrankiu, po to įplėšiant (t. 1 b.l. 54-55). Nors gynėjas skunde nurodo, kad marškinėliuose rastų pažeidimų kiekis neatitinka nukentėjusiosios parodymų apie dūrių skaičių, kolegijos manymu, tai neprieštarauja vienas kitam, nes nukentėjusioji po užpuolimo buvo išsigandusi, sutrikusi, todėl galėjo tiksliai ir neprisiminti, kiek kartų nuteistasis peiliu dūrė į jos marškinėlius. Tuo tarpu objektyviai nustatyti aštuoni marškinėlių pažeidimai.

Nuteistasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad pasikėsino išžaginti K. S. ir parodė, kad sutikęs nukentėjusiąją paėmė ją už rankų, nusitempė į mišką. Nukentėjusioji garsiai rėkė, jis buvo ją apžergęs, reikalavo nusirengti, atsisegė kelnes, grasino peiliu. Tačiau nukentėjusioji ištrūko ir pabėgo. Jis peiliu supjaustė jai drabužius. Po to nukentėjusioji įsėdo į automobilį „Mersedes Benz“ ir nuvažiavo. Peilį jis parsinešė namo (t. 1 b.l. 195-196, t. 2 b.l. 4-6). Šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2 b.l. 13-17). Teismas padarė teisingą išvadą, kad šie nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, jais tiki bei grindžia E. S. kaltumą, nes minėti parodymai visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus apie įvykio aplinkybes, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Nuteistojo aiškinimas, kad šie parodymai išgauti pareigūnų neteisėtais būdais, vertintini kritiškai, nes jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šiuos nuteistojo aiškinimus, nenustatyta. Šie nuteistojo parodymai užfiksuoti dalyvaujant gynėjui bei E. S. patvirtinant jų teisingumą, savo ranka padarant įrašus, kad protokolus perskaitė, parodymai surašyti teisingai. Atliekant šiuos veiksmus nuteistasis pastabų dėl gynėjo dalyvavimo nepareiškė. Vėlesnį parodymų keitimą teismas pagrįstai įvertino, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad E. S. turi alibi, kurį patvirtina liudytojai M. S. , D. S. , V. S. , R. S. ir K. L. , teigdami, jog įvykio dieną nuteistąjį su D. S. mažamete dukra jo tėvas ir brolis nuvežė pas jo draugę. Ši nuteistojo iškelta versija buvo patikrinta bylą nagrinėjant teisme bei pagrįstai atmesta, kas išsamiai aptarta teismo nuosprendyje, bei prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyti liudytojai yra nuteistojo artimi giminaičiai ar kitaip artimai susiję su jais asmenys, todėl suprantamas jų noras palengvinti nuteistojo padėtį. Be to, byloje nustatyta, kad V. S. ir D. S. darė poveikį nukentėjusiajai K. S. , kad ši pakeistų savo parodymus nuteistojo naudai. Taigi apygardos teismas pagrįstai nepatikėjo minėtų liudytojų parodymais.

Todėl, kolegijos manymu, apygardos teismas tinkamai įvertino anksčiau aptartus ir kitus teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus bei pagrįstai pripažino E. S. kaltu pasikėsinus išžaginti nepilnametę K. S.

Taip pat apygardos teismas nuteistajam E. S. paskyrė tinkamą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, tarp jų ir vagystes, kas ginčijama gynėjo apeliaciniame skunde. Apygardos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai, padarė keturis nusikaltimus, iš kurių du sunkūs, du apysunkiai, pagal socialinę brandą E. S. prilygsta nepilnamečiui. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, todėl apygardos teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai pergriežta ir jos švelninti nėra įstatyminio pagrindo. BK 54 str., 61 str. reikalavimai nepažeisti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.