Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. B., jos atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 205 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., I. B., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „I.“ veiklos vykdymo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), būdama UAB „I.“ direktore, organizavo bendrovės veiklą taip, kad bendrovė į Valstybinės mokesčių inspekcijos pardavimų registrą neįtraukė 9021 Eur pardavimų ir 1895 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Tokiu būdu I. B. nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsniu ir 13 straipsnio 1 dalimi.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kalta neprisipažįsta. 2019 m. gruodžio 1 d.–2020 m. vasario 29 d. buvo UAB „I.“ direktorė. Įmonė vykdo laidojimo paslaugų veiklą. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba atliko įmonės patikrinimą, išėmė dokumentus. Tyrimo metu gautas skirtumas dėl to, kad tai ne jų pinigai. Žmonės duodavo pinigus apmokėti už morgą, nes patys nevažiuodavo susimokėti į morgą. Žmonės sumoka pinigus už gėles, kurias bendrovė už juos nuperka, taip pat prašo surasti giesmininkus. Tarnyba nori surašyti visus šiuos pinigus į krūvą, tačiau dalis pinigų yra tikrai ne jų, kadangi bendrovė šiuos pinigus atiduoda. Kartais žmonės prašo nueiti sumokėti pinigus kunigui. Bendrovės visi pinigai buvo įtraukti į buhalterinės apskaitos dokumentus ir visi mokesčiai buvo sumokėti. Sąmata yra surašoma, kuomet ateina klientas ir prašo paslaugų. Vėliau būna, kad dalies paslaugų, prekių atsisako, tačiau užsakyme viskas lieka, o klientui išrašoma sąskaita–faktūra už tai, ką jis įsigyja. Bendrovės darbuotojai ne visada kasa duobes, Kėdainiuose bendrovė duobkasių neturi, suranda žmones klientų prašymu. Kituose miestuose yra kapinių, kuriose bendrovės darbuotojai negali kasti duobių, tačiau atsiskaito jie, nes žmonės nevažinėja. Tokiais atvejais tarp kliento ir bendrovės yra sudaroma pavedimo sutartis. UAB „I.“ neturi giesmininkų. Dalis užsakymų surašomi ne ranka, jau tuomet, kai būna pervestos pašalpos, kadangi tą pačią dieną nežino, kiek bus gauta pašalpų, tai gali paaiškėti ir po savaitės, ir po dviejų. Užsakymas galutinai surašomas, kuomet gaunamos visos pašalpos. Būna, kad žmonės tokio dokumento prašo iš anksto, nes jiems reikia tartis su giminėmis, prašo įrašyti ir gedulingus pietus. Į užsakymą papuola ir ne jų įmonės teikiamos paslaugos bei prekės. Būna atvejų, kad į užsakymą įrašo karstą, tačiau žmogus kitur randa pigiau ir ten nusiperka, o jie nuvažiuoja pasiimti to karsto ir sumoka. Be prekių ir paslaugų sąskaitos žmogui duodavo PVM sąskaitas–faktūras, tačiau ne visiems, nes daliai jų nereikėdavo. Laidojimo paslaugų veiklą vykdo jau 20 metų, tačiau pirmą kartą sulaukė tokių kaltinimų. PVM sąskaitoje–faktūroje įrašo tik viską, kas priklauso mokėti įmonei, todėl jos skiriasi nuo užsakymo lapų, kuriuose daug kas išsibraukia. Žmonėms taiko nuolaidas. Žmonėms išrašo pinigų priėmimo kvitus, kiek juose būna parašyta, tiek iš žmogaus ir paima.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje negalima konstatuoti, jog padaryti kokie nors buhalterinės apskaitos pažeidimai. Specialisto paaiškinimas dėl apskaitytų ar neapskaitytų ūkinių operacijų yra pateiktas nevertinant faktinių aplinkybių, negavus I. B. paaiškinimų ir nevertinant, kad tarp UAB „I.“ ir jos klientų susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Pavedimo teisinius santykius numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.756 straipsnis. UAB „I.“ ne savo lėšomis atlieka veiksmus su trečiaisiais asmenimis: paima velionį iš morgo, sumoka pinigus už įgaliotoją, nuperka jo vardu gėles, padaro portretą pas kitus asmenis. Bendrovė neturi galimybių pagaminti portretą ar iš nuotraukos padaryti velionio atvaizdą. Faktinės aplinkybės buvo tokios, kad tam tikros lėšos, kurios buvo gaunamos iš įgaliotojo, buvo naudojamos įgaliotojo reikmėm ir mokami pinigai tretiesiems asmenims įgaliotojo vardu. Tokios kaip kūno paruošimo paslaugos neteikia, nes kūnas paruošiamas morge. Į sąmatą sutraukiamos, surašomos ranka, visos paslaugos, kiek žmogui kainuos visos laidotuvės. Žmogui sunkią akimirką pasakoma, kad bendrovė už jį viską padarys, gaus pašalpas. Būna, kad pasikeičia klientų norai, tokiu atveju į sąskaitą sutraukia galutines prekes ir paslaugas. Būna, kad nepanaudojamos visos užsakyme nurodytos prekės, pvz. žvakės, todėl į galutinę sąskaitą jos neįtraukiamos. Be to žmonėms taikomos nuolaidos. Tik sąskaitos surašymo metu matosi, kokias paslaugas bendrovė suteikė, o ne tai, kas buvo nurodyta užsakyme. Būna atvejų, kad žmogus užsako tam tikrą prekę, kuri numatyta sąmatoje, pvz. karstą, tačiau vėliau karstas būna neparduodamas arba paaiškėja, kad karsto dydis netinkamas. Būna neparduodami kostiumai, nes kostiumo dydžiai, spalva netinkami. Tokiais atvejais bendrovė važiuoja pas tiekėją ir to asmens vardu nuperka karstą, todėl pas juos tai nepapuola į sąskaitą. Nėra jokių prekių ir pinigų trūkumų. Visuose užsakovų kvituose yra jų parašai, vardai ir pavardės. Šioje byloje bandoma įrodyti, kad klientai sumokėjo ne pinigų priėmimo kvituose nurodytas sumas, o likutį, nurodytą sąmatoje. Tačiau taip būti negali. Visi pinigai apskaityti, atsižvelgiant į tai, kas buvo nupirkta iš bendrovės, o ne tai, ką bendrovė sumokėjo už kitus asmenis. Trečiojo asmens pinigai, duodami gėlių ar kitokių daiktų nupirkimui, giesmininkams, kunigui, jokiu būdu neturėtų patekti į įmonės apskaitą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus sumokės į kasą pinigus už gėles, bendrovė padaro puokštę ir padeda prie karsto, dekoruoja salę, tokiu atveju apskaičius pinigus, duotus gėlėms, negalėsim žmogui parduoti gėlių už tiek, už kiek jos buvo nupirktos, kadangi jam dar reikės sumokėti PVM mokestį bendrovei, nors gėles bendrovė nuperka pavedimo sutarties pagrindu. Konstatuoti, kad įmonė turi apskaityti sąmatoje nurodytas lėšas, nors jų negavo, nėra jokio pagrindo. Byloje nėra įrodymų ir to nenumato jokios teisės normos, kad pavedimo sutarties pagrindu tvarkant kito asmens reikalus, reikėtų apskaityti lėšas, kurias kliento vardu bendrovė sumokėjo tretiesiems asmenims. Įmonė negali iš savo sąskaitos padaryti pavedimo už asmenį, jeigu tvarko trečiojo asmens reikalus, šiuo atveju, jeigu asmuo paduoda pinigus, prašydamas nupirkti gėlių, tai nėra įmonės pajamos, tai yra turgaus prekeivio pajamos, iš kurio buvo nupirktos gėlės. Bendrovė negali parduoti prekių, kurių ji neturi. Joks įstatymas nenumato, kad turi būti apskaitomi tretiesiems asmenims priklausantys pinigai bendrovėje.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovas D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. B. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ir 13 straipsnio 1 dalies visus punktus. Nesvarbu, kur buvo panaudoti neapskaityti pinigai. Kaip pavyzdžiui, klientas neprivalo mokėti kirpėjai už jos žirklių nuomą. Jeigu buvo suteikta paslauga, ji turi būti pilnai apskaityta tam privalomuose dokumentuose. Specialisto išvadoje palyginimas darytas tik tų duomenų, kuriuos pateikė pati UAB „I.“ Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) sistemoje. Šioje byloje UAB „G. n.“ apskaitytų žmonių nėra. Buhalterinės apskaitos įstatymas, Akcinių bendrovių įstatymas nustato uždarajai akcinei bendrovei griežčiausius buhalterinės apskaitos standartus, todėl bendrovėje vykdoma buhalterinė apskaita turi būti palyginama, įtrauktos visos ūkinės operacijos. Iš liudytojų parodymų ir specialisto išvados matyti, kad jų nebuvo laikomasi, ne visos ūkinės–finansinės operacijos buvo įtraukiamos į įmonės buhalterinę apskaitą. Todėl tikslinga pripažinti UAB „I.“ direktorę I. B. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 5 dalyje, ir skirti įstatyme nustatytą bausmę. Advokatas nurodė, kad nereikia mokėti už klientui iš trečiojo asmens nupirktas prekes PVM mokesčio, tokiu atveju PVM mokestis kažkur dingsta, nors jį turi sumokėti galutinis vartotojas. Jokios išlygos mokėti PVM mokestį už šias paslaugas nėra, todėl tai turėtų atsirasti buhalterinėje apskaitoje. Šiuo atveju buvo pažeistas buhalterinės veiklos atsekamumo principas.

Teismo posėdžio metu liudytoju pasirinktinai apklaustas D. N. parodė, kad 2019 metų gruodžio mėnesio pradžioje mirė jo močiutė M. B. L. Jis kreipėsi į laidojimo paslaugų įmonę, kurios pavadinimo neprisimena, dėl laidojimo paslaugų suteikimo. Nuvykus į įmonės patalpas Kėdainiuose, išsirinko laidojimo prekes ir paslaugas. Jam pasakė, kiek reiks primokėti, paskaičiavo kas kiek kainuoja. Sakė, kad jam gali reikėti primokėti apie 100–150 Eur, o visas kitas išlaidas padengs pašalpos. Nieko, ką jam surašė ir priskaičiavo, iš sąskaitos neišbraukė. Už paslaugas sumokėjo apie 150 Eur. Ant pinigų priėmimo kvito, ant kurio dabar yra įrašyta suma 27 Eur, pasirašė. Kuomet pasirašė ant kvito, galimai nebuvo įrašyta suma, tačiau gerai neprisimena. Gavo tik sąskaitą be mokėjimo kvito. Sąskaitą gavo dar iki laidotuvių. Apie 100 Eur sumokėjo prieš laidotuves, o likusius apie 50 Eur atidavė po laidotuvių. Atvykus į laidojimo paslaugas teikiančią bendrovę, kainas, kas kiek jam kainuos, surašė į lapą ir vėliau atspausdino užsakymo lapą. Galimai bendrovės darbuotojai jau žinojo, kokio dydžio bus pašalpa. Atskirai už jokias paslaugas niekam nemokėjo, viską mokėjo tik bendrovei. Iš morgo močiutę paėmė bendrovė. Gėles paruošė bendrovė, nežino, ar bendrovė turėjo gėlių, sakė, kad viskuo pasirūpins, atveš. Dėl nuolaidų nesiderėjo. Bendrovė padarė močiutės portretą. Paslaugą pirko kaip vientisą.

Teismo posėdžio metu liudytoju pasirinktinai apklaustas A. K. parodė, kad 2019 metų gruodžio 15 d. slaugos ligoninėje mirė jo mama A. K. Į jį patį kreipėsi laidojimo paslaugas teikianti įmonė. Gavo kelis pasiūlymus. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), todėl norėjo juose pasišarvoti ir pasirinko įmonę, kuri turi salę (duomenys neskelbtini). Bendrovės pavadinimo neprisimena. Preliminariai jam pasakė laidojimo paslaugų kainą apie 1500 Eur, galėjo būti ir 1300 Eur, gerai neprisimena. Sakė, iš tų pinigų atims pensiją, pašalpas. Vėliau paskambino ir pasakė, kad galutinai, atėmus visas pensijas ir pašalpas, jam kainuos 460 Eur. Bendravo su žmogumi vardu M. Pinigus jam sumokėjo po laidotuvių, ketvirtadienį. 460 Eur padavė neišlipęs iš automobilio. Iš bendrovės gavo tik prekių užsakymo lapą, daugiau nieko. Pasirašė tik ant sutarties, ant pinigų kvito nesirašė. Ant pinigų kvito nurodytos 56 Eur sumos atskirai niekada nemokėjo. Laidojimo prekes: karstą, suknią, vainiką rinkosi bendrovės patalpose. Už kūno paruošimą bendrovės darbuotojui M. sumokėjo 80 Eur. Artimojo kūną iš morgo paėmė bendrovės darbuotojai. Žvakių nesirinko, žinojo, kad jos bus. Portreto gamybą organizavo bendrovė. Už giesmininkus mokėjo žmona. 80 Eur už kūno paruošimą sumokėjo atskirai sudarant sutartį, į 460 Eur ši suma nebuvo įtraukta. Duobę kasė įmonės darbuotojai, jie ir nešė karstą bei jį užkasė. 900 Eur sumos nemokėjo, tai buvo pensijos ir pašalpos, prie šios sumos sumokėjo 463,98 Eur, į šią sumą įėjo ir brolio vainikas.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. vasario 21 d. Institucijos vyresniojo tyrėjo D. T. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl UAB „I.“ mokamų oficialių gerokai mažesnių nei šalies vidurkis darbo užmokesčių, dėl ko tikslinga atlikti bendrovės ūkinės–finansinės veiklos patikrinimą (1 t., b. l. 1). Institucijos viršininko 2020 m. vasario 27 d. pavedimu buvo pavesta atlikti UAB „I.“ patikrinimą (1 t., b. l. 2).

Iš 2020 m. gegužės 27 d. Institucijos vyresniojo tyrėjo D. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus UAB „I.“ patikrinimą, nustatytos galimai neapskaitytos pajamos, nustatyti ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl tikslinga pradėti administracinio nusižengimo teiseną (1 t., b. l. 8).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. ir Kėdainių rajono savivaldybės 2020 m. kovo 27 d. raštuose pateikta informacija apie UAB „I.“, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d., administruojamas ir išmokėtas laidojimo pašalpas (1 t., b. l. 14–18, 20–24).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. kovo 13 d. rašte dėl UAB „I.“ veiklos nurodė, kad atlikus bendrovės pirminių dokumentų analizę, nustatytos galimai neapskaitytos pajamos – įmonėje išrašytos dvi PVM sąskaitos–faktūros serija ILO Nr. (duomenys neskelbtini), kurių išrašymo data nurodyta ta pati, išrašytos tam pačiam asmeniui, tačiau jose nurodytos skirtingos pinigų sumos už prekes ir paslaugas: vienoje – 1580 Eur, kitoje – 959 Eur. Įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaityta mažesnė suma, t. y. 959 Eur. Taip pat pažymi, kad bendrovės išrašomuose pinigų priėmimo kvituose galimai suklastoti pinigus mokėjusių asmenų parašai, kadangi informacija apie klientų sumokėtas sumas šiuose pinigų kvituose surašyta galimai vieno asmens (galimai vienodas šriftas daugumoje pinigų priėmimo kvitų). 2019 m. rugpjūčio 27 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) rasti du skirtingi egzemplioriai, kuriuose skiriasi ne tik nurodyta pinigų suma už prekes ir paslaugas, bet ir galimai skiriasi pinigus sumokėjusio asmens parašas (1 t., b. l. 31–32). Prie šio rašto pateikta operatyvaus patikrinimo pažyma su papildoma medžiaga (1 t., b. l. 33–60).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00012-20 liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. Kėdainiuose, Slaugos ligoninėje, apie 23 val., mirė jo mama E. K.. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 28 d. telefonu susisiekė su laidojimo ir šarvojimo paslaugas teikiančia bendrove, pavadinimo nežino, galbūt „G. n.“. Susiskambinus, jis ir jo žmona N. K., brolis D. K. ir jo žmona A. K. nuvyko į laidojimo ir šarvojimo paslaugas teikiančią įmonę, kuri yra Kėdainiuose, prie cerkvės (rusų bažnyčios), įrengta buvusiame kariniame komisariate, galbūt (duomenys neskelbtini), numerio nežino. Įmonėje buvo jaunas vyras ir moteris, gal buhalterė, o gal šiaip darbuotoja. Įmonėje išsirinko karstą, kurio kaina virš 300 Eur, tiksliai neprisimena. Jokių drabužių neužsakinėjo, viską turėjo patys, mama buvo pasiruošusi. Taip pat užsakė kažkiek žvakių, tiksliai neprisimena kiek, gėlių, pinigų sumos taip pat neprisimena. Jis ir kartu buvę giminaičiai užsakė šarvojimo salę vienai parai, kaina galbūt 100 Eur. Taip pat sutarė, kad bendrovė kas duobę, suteiks transportavimo paslaugas, autokatafalką, paslaugų kainos neprisimena. Bendrovės darbuotojai aprengė velionę ir jam pasakė, kad kūnas pašarvotas. 2019 m. gruodžio 28 d. mama jau buvo pašarvota. Laidojo 2019 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) kapinėse, esančiose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visus dokumentus taip pat tvarkė bendrovės darbuotojai. Nežino, ar bendrovė gavo pašalpų. Asmeniškai jokių pašalpų negavo. 2019 m. gruodžio 28 d. bendrovėje buvusiam vyrui ar moteriai, tiksliai neprisimena, sumokėjo grynaisiais 150 ar 200 Eur už paslaugas. Nors tiksliai nežino už ką. Tiesiog buvo toks mokėjimas. Neprisimena, ar gavo kokį nors mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Antrą kartą, jau po laidotuvių, pirmadienį nuvyko į bendrovę visiškai atsiskaityti. Tiksliai neprisimena, galbūt moteriai sumokėjo 520 Eur grynaisiais. Mano, kad tai buvo už karstą, gėles, žvakes ir visas laidotuves. Nežino, už ką mokėjo pirmą kartą. Gavo prekių ir paslaugų sąskaitą, kurioje smulkiai buvo išvardintos prekės ir paslaugos. Kažkas panašaus kaip užsakymo lapas. Sąskaitos namuose nerado, greičiausiai neišsaugojo. Neprisimena, ar gavo kokį kvituką. Apklausos metu, rankinėje paieškojęs rado prekių ir paslaugų sąskaitą, kurią būtent ir gavo už laidojimo ir šarvojimo paslaugas. Sąskaitos kopiją prideda prie apklausos protokolo. Mokėjo du kartus grynaisiais: vieną kartą 150 ar 200 Eur, antrą kartą tikrai 520 Eur. Laidotuvėse giesmininkai buvo. Tačiau giedojimo paslaugas užsakinėjo atskirai, tuo rūpinosi jo brolienė A. K.. Jis jokių pinigų giesmininkui nemokėjo (1 t., b. l. 63–64).

2020 m. liepos 24 d. administracinio nusižengimo tyrimo metu apklausta N. A. paaiškino, kad 2020 metų vasario mėnesio pradžioje, mirus jos partnerio mamai M. G., kreipėsi į laidojimo paslaugų įmonę, kurios pavadinimo nežino, dėl laidojimo paslaugų suteikimo. Šios įmonės kontaktinį telefono numerį jai davė kaimynė. Nuvykus į įmonės patalpas (duomenys neskelbtini), su laidojimo paslaugų įmonėje dirbusiu vyru išsirinko laidojimo prekes ir paslaugas. Vyriškis jai surašė visą laidojimo paslaugų kainą į lapą, ant kurio buvo užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. 200 Eur už gėles sumokėjo iš karto, o vėliau 1000 Eur sumokėjo minėtam vyriškiui per laidotuves prieš išnešant karstą. Viso už laidojimo paslaugas minėtam vyriškiui sumokėjo 1200 Eur, tokia suma nurodyta ir 2020 m. vasario 12 d. prekių ir paslaugų sąskaitoje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Parašas ant pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos partnerio R. G. sesers M. S., tačiau kaip mokėtoja nurodyta ji. Kodėl kvite įrašyta suma 848 Eur, nežino. Iš viso už paslaugas sumokėjo 1200 Eur, pašalpas už laidojimą susitvarkė patys, o ne įmonė. 2020 m. vasario 12 d. prekių ir paslaugų sąskaitą su užrašu „R.“ pateikia prie tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 66).

Administracinio nusižengimo byloje pateikti patikrinimo metu iš UAB „G. n.“ buvusio seifo paimti 85 laidojimo paslaugų užsakymo lapai (1 t., b. l. 73–157).

Institucijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistas A. S., vykdydamas nurodymą, 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateikė specialisto paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dokumentų apžiūros metu, iš Centrinės informacijos sistemos (FCIS) buvo paimtos į VMI registrą UAB „I.“ pateiktos prekių pardavimų PVM sąskaitos–faktūros už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., kurios palygintos su apžiūrai pateiktais paslaugų užsakymo lapais. Dokumentų apžiūros metu, įvertinus pateiktus duomenis į VMI pardavimų PVM sąskaitų–faktūrų registrą ir apžiūrai atlikti pateiktus paslaugų užsakymų lapus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. UAB „I.“ į VMI pardavimų registrą įrašė pardavimų už 24 834,43 Eur ir 5 215,43 Eur PVM. Pagal apžiūrai pateiktus paslaugų užsakymo lapus, bendrovė į VMI pardavimų registrą neįtraukė 9 021 Eur pardavimų ir 1 895 Eur PVM. Jeigu Bendrovė pardavė paslaugas pagal užsakymo lapus, bet neišrašė PVM sąskaitos–faktūros ar išrašė nurodydama mažesnę paslaugų vertę, tai nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsniu ir 13 straipsnio 1 dalimi (1 t., b. l. 164–166).

Iš juridinio asmens duomenų nustatyta, kad UAB „I.“ direktorė nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo I. B. (1 t., b. l. 169–171).

Posėdžio metu Institucijos atstovas pateikė UAB „I.“ PVM sąskaitų–faktūrų, išrašytų klientams kopijas (2 t., b. l. 19–49) bei pinigų priėmimo kvitų kopijas (2 t., b. l. 50–80), kurių pagrindu buvo surašytas specialisto paaiškinimas.

ANK 205 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimą. Administracinio nusižengimo protokolas I. B. surašytas pagal minėto straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus.

Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 straipsnio 4 dalis). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti (BAĮ 2 straipsnio 1 dalis).

BAĮ 4 straipsnyje numatyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. BAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Pagal BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalis, už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą yra atsakingas įmonės vadovas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. B. nepripažino padariusi administracinį nusižengimą. Ji ir jos atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog visos gautos pajamos buvo apskaitytos. Administracinio nusižengimo tyrimo metu gautas skirtumas dėl to, kad tai ne UAB „I.“ pinigai. Tarp bendrovės ir jos klientų susiklostydavo pavedimo teisiniai santykiai, tam tikros lėšos, kurios buvo gaunamos iš įgaliotojo, buvo naudojamos įgaliotojo reikmėms, o pinigai mokami tretiesiems asmenims įgaliotojo vardu, t. y. bendrovė ne savo lėšomis atlikdavo veiksmus su trečiaisiais asmenimis: paimdavo velionį iš morgo, nupirkdavo gėles, pagamindavo portretą kliento vardu. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo teiginiai yra nepagrįsti ir vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio pasiteisinimai dėl padaryto administracinio nusižengimo, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Šias aplinkybes taip pat paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys.

Tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. N. ir A. K., tiek ir administracinio nusižengimo tyrimo metu apklausta liudytoja N. A., patvirtino, kad jie faktiškai sumokėjo kitokias sumas, nei nurodyta įmonės dokumentuose, įsigydami laidojimo paslaugas iš UAB „I.“, suprato, kad užsisako laidojimo paslaugas kaip visumą, o ne pagal atskirus pavedimus, dėl to ir mokėjo kaip už bendrą paslaugą vienai bendrovei, t. y. UAB „I.“. Be to, byloje nėra ir I. B. nepateikė jokių įrodymų, kad tarp klientų ir UAB „I.“ būtų sudarytos pavedimo sutartys jos nurodytiems atskiriems veiksmams atlikti, t. y. gėlių nupirkimui, portretų gamybai ir pan., kad pati bendrovė klientų vardu įgijo prekes ar paslaugas iš kitų asmenų ir turi tai patvirtinančius pirkimo dokumentus. Kaip jau minėta, BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius teismo posėdžio metu pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus dokumentų apžiūros protokolo ir užsakymų lapų suvestinės kopijas (2 t., b. l. 10–18) teigdamas, kad baudžiamojoje byloje, pradėtoje A. B. atžvilgiu, yra pareikšti tie patys kaltinimai dėl tų pačių užsakymų, kaip ir I. B. šioje byloje. Šie I. B. atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šioje byloje buvo vertinamos ir tiriamos UAB „I.“ sąskaitos, pateiktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos registrą, lyginant sumas su UAB „I.“ išrašytais užsakymo lapais, kaip nurodoma ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. specialisto paaiškinime (1 t., b. l. 164–166), o ne su UAB „G. n.“ apskaitos dokumentais.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad I. B., laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., būdama UAB „I.“ direktore, organizavo bendrovės veiklą taip, kad bendrovė į Valstybinės mokesčių inspekcijos pardavimų registrą neįtraukė 9021 Eur pardavimų ir nesumokėjo 1895 Eur pridėtinės vertės mokesčio, tai sudaro daugiau nei dešimt, tačiau mažiau nei penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių. Tokiais veiksmais UAB „I.“ direktorė I. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 5 dalyje.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­tracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Šioje byloje nustatyta, jog I. B. padarė vieną administracinį nusižengimą, praeityje už analogiškus nusižengimus administracine tvarka nebausta, neteista (1 t., b. l. 172–175, 176), nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į I. B. asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už šio administracinio nusižengimo padarymą paskiriant minimalią baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 20123419218.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 375 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.