Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1112-810/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
1-1112-810/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Kaltinamasis
V. R.
Advokatai
Jonas Amšiejus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1112-810/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41497-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 ; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 28 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui,kaltinamajam V. R. (V. R.), jo gynėjui advokatui Jonui Amšiejui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2020 m. spalio 16 d. apie 13.20 val. Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto teritorijoje, esančioje Gardino g. 130, Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo Baltarusijos Respublikoje registruotai individualiai įmonei "(duomenys neskelbtini)" priklausančią kelių transporto priemonę – krovininį automobilį (vilkiką) „Renault Premium 440“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), prie kurio buvo prikabinta priekaba „Krone ZZ“, kurios valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), būdamas neblaivus (apsvaigęs nuo alkoholio), kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad dirba Baltarusijos Respublikoje registruotoje individualioje įmonėje "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju. 2020 m. spalio 16 d. apie 13.20 val., būdamas neblaivus, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją (Raigardo kelio postą) vairuodamas Baltarusijos Respublikoje registruotai individualiai įmonei "(duomenys neskelbtini)" priklausančią kelių transporto priemonę – krovininį automobilį „Renault Premium 440“, kurios valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo prikabinta priekaba „Krone ZZ“, kurios valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Prieš tai, laukdamas prie valstybių sienos eilėje, išgėrė alkoholio, nes tikėjosi, kad eilė nepajudės. Pradėjus judėti eilėje stovinčioms transporto priemonėms, vairuojama transporto priemone pradėjo važiuoti ir V. R.. Patikrinimą atlikusiam muitinės pareigūnui kilus įtarimui dėl jo neblaivumo, netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu antruoju testu jam nustatė 1,84 promilių neblaivumą. Teigė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jo sutuoktinė nedirba, be to, šeima augina 2007 metais gimusį sūnų. V. R. gaunamas pajamas jam dirbant vairuotoju sudarė apie 600 Eur per mėnesį, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes kitaip jis praras darbą. Savo elgesį vertina labai blogai.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o V. R., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba Vilniaus teritorinės muitinės Mobilių grupių posto vyriausiojo inspektoriaus pareigose. Tarnybos metu, t. y. 2020 m. spalio 16 d., apie 13.20 val., Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto teritorijoje, esančioje Gardino g. 130, Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., tikrinant iš Baltarusijos Respublikos teritorijos įvažiavusį krovininį automobilį „Renault Premium 440“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), prie kurio buvo prikabinta priekaba „Krone ZZ“, kilo įtarimas, jog minėto vilkiko vairuotojas V. R. yra neblaivus, todėl apie tai pranešė policijos įstaigos pareigūnams. Netrukus atvykę policijos pareigūnai neblaivumo matavimo prietaisu vilkiko vairuotojui V. R. nustatė 1,84 promilių neblaivumą (b. l. 77-81).

Iš 2020 m. spalio 16 d. ir 2020 m. spalio 19 d. įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolų matyti, jog įvykio vieta yra Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto teritorijoje, esančioje Gardino g. 130, Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav. Ten stovi transporto priemonė - krovininis automobilis (vilkikas) „Renault Premium 440“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), prie kurio prikabinta priekaba „Krone ZZ“, kurios valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), priklausančios Baltarusijos Respublikoje registruotai individualiai įmonei "(duomenys neskelbtini)" (b. l. 11-33). Krovininis automobilis ir priekaba, 2 variklio užvedimo rakteliai, vilkiko registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabos registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus kaip daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 11-39), individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymu (b. l. 40-41) grąžinti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui (b. l. 42-46; 51-72).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2020 m. spalio 16 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog neblaivumo matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARKB-0370 (patikros sertifikato Nr. 1302379) duomenimis 2020 m. spalio 16 d. 14.01 val. V. R. buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, 14.25 val. - 1,84 promilių neblaivumas (b. l. 74).

Iš 2020 m. spalio 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog V. R. pateikė Baltarusijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotą V. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-112).

Iš registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog transporto priemonė - krovininis automobilis (vilkikas) „Renault Premium 440“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), ir priekaba „Krone ZZ“, kurios valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), nuosavybės teise priklauso Baltarusijos Respublikoje registruotai individualiai įmonei "(duomenys neskelbtini)" (b. l. 32-33).

Iš VšĮ "Emprekis" duomenų bazės matyti, jog krovininio automobilio „Renault Premium 440“, kurio variklio darbinis tūris 10800 cm³ (kuras - dyzelinas), pagaminto 2007 m., įvykio metu rinkos vertė buvo 10 360 Eur (su PVM); prikabintos priekabos „Krone ZZ“, pagamintos 2008 metais, įvykio metu rinkos vertė buvo 4 190 Eur (su PVM) (b. l. 47-48).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 1,84 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kadangi V. R. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. R. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis savo veiksmais, atlikdamas darbines funkcijas bei būdamas neblaivus vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 117-118), baustas administracine tvarka (b. l. 119-120), yra vedęs, dirba. Byloje nėra duomenų apie V. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

V. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. R. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio bauda, artima sankcijos minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą, V. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį – šiuo metu jo sutuoktinė nedirba, jis išlaiko dar ir nepilnametį vaiką, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam V. R. klausimą, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, tai yra į tai, kad kaltinamasis padarė Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą vieną iš šiurkščiausių pažeidimų, keliančių realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 1,84 promilės girtumas. Todėl, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant dviejų metų terminą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismas, nustatydamas tokį baudžiamojo poveikio priemonės terminą, atsižvelgia į proporcingumo principą ir į V. R. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: į tai, kad jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas, turi šeimą, dirba, nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, savo veiksmais sunkių padarinių (autoįvykio) nesukėlė.

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Šioje byloje tai buvo padaryta 2020 m. spalio 19 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 107-109). Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, krovininis automobilis (vilkikas) „Renault Premium 440“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), kurį, būdamas neblaivus, vairavo V. R., bei kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso Baltarusijos Respublikoje registruotai individualiai įmonei "(duomenys neskelbtini)". Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad individualiai įmonei "(duomenys neskelbtini)", kurioje nusikaltimo padarymo metu dirbo kaltinamasis, apie V. R. ketinimus įvykio dieną, būnant neblaiviu, naudotis bendrovei nuosavybės teise priklausančiu transportu, buvo žinoma. Susidarius tokiai situacijai, galima spręsti tik konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą.

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą neabejotinai vertinamas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumas, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Visoms šiam klausimui išspręsti reikšmingoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Šiuo nuosprendžiu V. R. skiriama švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis - bauda, jos dydį nustatant artimą minimumui, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminas artimas BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam tokios baudžiamosios poveikio priemonės termino minimumui, todėl šioje situacijoje daroma išvada, kad komentuojamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas V. R. proporcingumo principo nepažeistų.

Iš VšĮ "Emprekis" duomenų bazės matyti, jog krovininio automobilio „Renault Premium 440“, kurio variklio darbinis tūris 10800 cm³ (kuras - dyzelinas), pagaminto 2007 m., įvykio metu rinkos vertė buvo 10 360 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, jam skiriamą bausmę, teismo vertinimu, visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga priemonė, todėl, vadovaujantis teismų praktika, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju pakankama išieškotina suma būtų 3000 Eur.

Kiti klausimai

V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (paso Nr. KH2823630) paėmimas ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 102-109). Šios kardomosios priemonės naikintinos nuo šio nuosprendžio paskelbimo, nuosprendžio paskelbimo dieną grąžinant V. R. Baltarusijos Respublikos piliečio V. R. pasą, kurio Nr. KH2823630, išduotą 2018 m. rugpjūčio 21 d., ir V. R. 2019 m. vasario 14 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą serija 4AA Nr. 146315.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2020 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta transporto priemonė - krovininis automobilis (vilkikas) „Renault Premium 440“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), ir priekaba „Krone ZZ“, kurios valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), 2 variklio užvedimo rakteliai, vilkiko registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)bei priekabos registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-33), kurie, apžiūrėjus kaip daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 11-39), buvo grąžinti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui (b. l. 42-46; 51-72), paliktini individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 126), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį V. R., yra 54,00 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Paskirti V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 19 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. R. krovininio automobilio (vilkiko) „Renault Premium 440“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų), valstybės naudai.

V. R. taikomas kardomąsias priemones – dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo. Nuosprendžio paskelbimo dieną grąžinti V. R. Baltarusijos Respublikos piliečio V. R. pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. rugpjūčio 21 d., ir V. R. 2019 m. vasario 14 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą serija 4AA Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2020 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą transporto priemonę - krovininį automobilį (vilkiką) „Renault Premium 440“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), ir priekabą „Krone ZZ“, kurios valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), 2 variklio užvedimo raktelius, vilkiko registracijos liudijimą Nr. CAA 364392 bei priekabos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-33) palikti individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

Išaiškinti V. R., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė