Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-03-31 · Byla Nr. TS-36-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
TS-36-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21920-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
D. M.
Kategorijos
Byla Nr. TS-36-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21920-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 31 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 91-33 netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis D. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 91-33 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka nebuvo baustas, yra skatintas, dalyvauja įvairiose socialinėse programose, projektuose bei veiklose, sporto renginiuose. Išėjęs į laisvę dirbs įmonėje, kurioje dirbo ir prieš įkalinimą, suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą, turi traktorininko specialybę, todėl nesunkiai galėtų susirasti darbą ir pagal specialybę. Turi sugyventinę bei mažametį vaiką, todėl jiems, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, gyventi vieniems yra labai sunku. Labai gailisi ir išgyvena dėl padaryto savo nusikaltimo ir pasekmių, žada daugiau nusikaltimų nedaryti, gyventi bei dirbti, kad išlaikyti savo šeimą bei mažametį sūnų.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė atsiliepime į nuteistojo skundą prašo nuteistojo D. M. skundą atmesti - Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 91-33 nutarta netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 47 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis nevykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos rekomendacijų, šiuo metu nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, skirta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 7, 10 punktais, 3, 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas vykdyti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėn. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. vasario 20 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. vasario 20 d. nutarimu netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. vasario 20 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo D. M. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. vasario 20 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam D. M. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

Nuteistasis D. M. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, D. M. nustatoma vidutinė – 47 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, D. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis jam teismo pareikšto pasitikėjimo nepateisino – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu sistemingai pažeidinėjo jam skirtas pareigas, nesilaikė probacijos sąlygų, darė administracinius nužengimus, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo panaikintas, taip pat nuteistasis ne kartą teistas užsienio valstybėje, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia D. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, D. M. kriminalinė istorija yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Komisija nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nurodė, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nedirbo, todėl nevykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos rekomendacijų. Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 3 dalis). Iš šios normos turinio darytina išvada, jog už nuteistųjų darbo pataisos įstaigoje organizavimą yra atsakinga būtent pataisos įstaigos administracija. Pažymėtina, jog skundo nagrinėjimui teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos administracija būtų siūliusi D. M. darbą, o jis jo būtų atsisakęs, priešingai, nuteistojo asmens byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nuteistasis sutiko dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, taip pat Komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistasis kreipėsi į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“ dėl darbo, tačiau jokio atsakymo negavo, taip pat 2019 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į valgyklos vedėją dėl darbo, tačiau dirbti priimtas nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kaip tai nurodoma Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jog nuteistasis nevykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – dirbti. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigoje mokosi 11-oje klasėje, kas, teismo nuomone, dar labiau apriboja nuteistojo galimybes įsidarbinti.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Vertinant visą medžiagą matyti, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas vykdo – laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, dalyvauja įstaigos ir būrio organizuojamose veiklose, užsiėmimuose, lankosi psichologų organizuojamose veiklose – atviroje anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų paskaitose, ir toks nuteistojo elgesys yra toleruotinas, rodantis nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau neformuojantis neabejotinos išvados, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis.

Taip pat pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami D. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: kriminalinė istorija; mąstymas ir elgesys; nuostatos, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus D. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina; nuteistojo savivertė aukštesnė nei vidutinė, tačiau ji ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis normomis; nuteistasis iš esmės yra savimi patenkintas bei šiuo metu nenumato ką reiktų savyje pakeisti; dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta iš dalies, yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių; kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo; situaciją analizuoti geba, tačiau vengia tai daryti, nes yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu; jis gali būti nesunkiai išprovokuojamas aplinkinių, kai provokacijos liečia jį asmeniškai arba jo šeimos narius; nuteistasis nemano, jog turi kokių nors problemų, išskyrus įkalinimą; išsakytiems keliems nuteistojo ateities tikslams trūksta konkretumo; nuteistasis linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 47 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sumažėjo tik dviem balais ir rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai sudaro 22 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo D. M. skundas dėl Komisijos 2020 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 91-33 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 91-33 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis