- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-29
- Bylos Nr.
- 1S-759-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-14 nutarties, kuria įtariamajam N. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos (2014-08-14),
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Š. įtariamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. 10 d., apie 24 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) pastato, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnų nustatinėjamais asmenimis, pavartodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo D. D. atžvilgiu, pagrobė svetimą D. D. priklausantį turtą, bendros 144,50 Lt vertės, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d.
Įtariamasis N. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka, sulaikytas 2014-08-14 7.58 val.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-14 nutartimi įtariamajam N. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos (2014-08-14).
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis N. Š. prašo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir jį iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes apylinkės teismas jam griežčiausią kardomąją priemonę paskyrė formaliai, neįsigilinęs į bylos esmę, remdamasis prieštaringais motyvais, nesilaikydamas BPK 122 str. nuostatų. Suėmimo pagrindą, jog jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo apylinkės teismas motyvavo atsižvelgęs į gresiančios bausmės griežtumą bei ryšius užsienyje, nes yra dirbęs užsienio valstybėje. Tačiau teismų praktikoje skiriant suėmimą yra laikomasi nuostatos, jog vien gresiančios bausmės griežtumas (yra įtariamas apysunkio, o ne kaip nurodo apylinkės teismas – sunkaus nusikaltimo padarymu) ir ryšiai užsienyje neduoda pagrindo manyti, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teigia, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors yra nevedęs, tačiau teismų praktikoje šeiminiai ryšiai yra pripažįstami ne tik registruota, bet ir faktinė santuoka, o jis aštuonerius metus gyvena su sugyventine, kartu augina jos mažamečius vaikus. Byloje nėra jokių duomenų, jog jis ruošėsi bėgti ar slėptis. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog iš vakaro sužinojęs, kad yra ieškomas policijos pareigūnų, 2014-08-14 ryte pats atvyko į policiją, kur buvo sulaikytas, apklausiamas kaip įtariamasis, davė parodymus. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo manymas, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo nėra patvirtintas byloje surinktais faktiniais duomenimis. Nurodo, kad nors iki sulaikymo žinojo apie atliekamą tyrimą, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pats ar per kitus asmenis būtų mėginęs paveikti kitus asmenis ar kitaip trukdęs procesui. Priešingai, ikiteisminio tyrimo tyrėjai davė išsamius parodymus, nurodė, kur yra pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas. Esminiai veikos padarymo įrodymai, kuriais remiantis galima nustatyti objektyvią tiesą šioje byloje yra Panevėžio teritorinės darbo biržos padalinio vaizdo kamerų įrašas, kurio jis paimti ar sunaikinti neturi jokių galimybių, byloje nėra jokių duomenų, jog jis būtų siekęs tai padaryti. Taigi teismo nutartyje nurodyti motyvai, jog jis trukdys procesui, nes ikiteisminis tyrimas yra pradinėje stadijoje, nenustatyti ir neapklausti visi proceso dalyviai, neatlikti su įtariamuoju pirminiai būtiniausi veiksmai, yra nepagrįsti ir prieštarauja BPK 122 str. 3 d. nuostatoms. Taip pat byloje nėra duomenų, jog jis gali padaryti vieną ar kelis BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Teismas nutartyje šio pagrindo buvimą motyvavo tik ta aplinkybe, jog praeityje yra teistas ir naują veiką padarė neišnykus teistumui. Tačiau tokie teismo motyvai yra nepakankami griežčiausiai kardomajai priemonei paskirti bei prieštarauja teismų praktikai, kurioje laikomasi nuostatos, jog aplinkybė, kad asmuo anksčiau buvo teistas gali turėti įtakos sprendžiant apie tokio pagrindo buvimą, bet remiantis vien tokiais faktais pagrindo suimti buvimas negali būti konstatuotas. Nurodo, kad jis nebuvo šios veikos iniciatorius, smurtą prieš nukentėjusį pavartojo tik gindamas savo pažįstamą G. nuo neblaivaus nukentėjusiojo, jokio nukentėjusiojo turto iš jo neatėmė, tik padėjo G. realizuoti pagrobtą turtą, jo atlikti veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio, nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo jis darys naujas nusikalstamas veikas. Be to, mano, kad teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų veiksmų apimtį, kardomąją priemonę paskyrė nepagrįstai ilgam trijų mėnesių laikotarpiui, kas leidžia pareigūnams, prokurorams vilkinti šio tyrimo atlikimą. Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kaip minėjo, jis pats atvyko į policijos įstaigą, padėjo tyrimui (nurodė įvykio aplinkybes, pagrobto turto buvimo vietą), kas leidžia pagrįstai teigti, jog BPK 119 str. kardomosioms priemonėms keliami tikslai gali būti pasiekti ir netaikant jam suėmimo, o paskiriant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog įtariamajam N. Š. suėmimą paskyręs apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą ir pagrįstai konstatavo, jog duomenys, esantys nukentėjusiojo, liudytojo, paties įtariamojo parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje yra pakankami manyti, kad įtariamasis N. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kartu pažymėtina, kad teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Įtariamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.
Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad suėmimas įtariamajam N. Š. yra paskirtas visais trimis pagrindais, numatytais BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p., t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d.
Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytais pagrindais suėmimas įtariamajam N. Š. paskirtas pagrįstai.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, N. Š. yra įtariamas apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Įtariamasis N. Š. praeityje yra teistas aštuonis kartus, tarp jų ir už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, plėšimus), naują nusikalstamą veiką galimai padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškos nusikalstamos veikos (plėšimo) padarymą. Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistasis nėra vedęs, Lietuvoje niekur nedirba ir negauna legalių pajamų, todėl nėra saistomas tvirtų šeiminių ir socialinių ryšių. Be to, įtariamasis turi ryšių užsienyje, nes dirbo Danijoje, iš ten į Lietuvą grįžo tik prieš du mėnesius (įtariamojo parodymai), o tai padidina pasislėpimo tikimybę. Taigi šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis N. Š. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl suėmimas įtariamajam pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Panevėžio apygardos teismui pateiktame skunde akcentuojamas įtariamojo gyvenamosios vietos turėjimas, taip pat aplinkybės, kad N. Š. turi sugyventinę, kuriai padeda auginti jos mažamečius vaikus, kad gavęs šaukimą pats atvyko į policiją, iki minimumo nesumažina tikimybės, jog įtariamasis N. Š. nebėgs (nesislėps) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Sutiktina ir su apylinkės teismo padaryta išvada, kad bylos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, jog įtariamasis N. Š. būdamas nesuimtas gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d. Kaip minėta, N. Š. įtariamas padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą galimai veikiant bendrininkų grupe. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme N. Š. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai. Nusikaltimas, kuriuo įtariamas N. Š., yra įtrauktas į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d., sąrašą. N. Š. praeityje yra teistas aštuonis kartus, tarp jų ir už nusikaltimus nuosavybei, įskaitant ir analogiškų veikų padarymą, aptariamą veiką padarė galimai turėdamas neišnykusį teistumą, be to, galimai nusikalto praėjus vos metams po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaklusti įstatymų nustatytai tvarkai, bei rodo jo polinkį nusikalsti. Įtariamasis iki sulaikymo Lietuvoje niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio (pasak įtariamojo, jis dirbo Danijoje ir iš ten į Lietuvą grįžo prieš du mėnesius), o ši aplinkybė, įvertinus ją kartu su suimtajam inkriminuojamos nusikalstamos savanaudiškos veikos pobūdžiu, leidžia manyti, kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo ir nusikalstamu būdu. Taigi paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje įtariamasis N. Š. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., todėl apylinkės teismas pagrįstai jam paskyrė suėmimą ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje (tik iškėlus baudžiamąją bylą) visiškai pagrįstai spręsta, kad įtariamasis N. Š. gali trukdyti procesui. Kaip matyti iš įtariamojo N. Š. apklausos, jis nepripažįsta savo veiksmų, vaidmens, todėl yra tikėtina, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusįjį, liudytoją ar galimai padarytos nusikalstamos veikos bendrininkus dėl jam palankių parodymų davimo. Todėl darytina išvada, kad įtariamajam N. Š. suėmimas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu paskirtas taip pat pagrįstai.
Apibendrinus darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskyręs įtariamajam N. Š. kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Be įtariamojo N. Š. teisės į laisvę suvaržymo šiuo atveju nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Todėl darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo N. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-14 nutartį.
Nutartis neskundžiama.