Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-676-491/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-23
Bylos Nr.
1S-676-491/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Meidus
Kategorijos
1 S – 676 – 491 / 2010

Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugpjūčio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Rimai Matulionienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo P. V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, nedirbančio, pensininko, teisto,

skundą dėl 2010 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo pratęstas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi teismas pratęsė įtariamajam P. V. N. suėmimo terminą trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 2 ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis prašo minėtą nutartį panaikinti. Suimtasis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir pateikia savo paaiškinimą dėl įtarimų. Taip pat jis teigia, kad per ankstesne nutartimi nustatytą suėmimo terminą (dešimt dienų) su juo nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. P. V. N. nurodo, kad ankstesnių jo nusikalstamų veikų tyrimų metu jam buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jų metu tyrimui jis netrukdė ir kviečiamas pas tyrėjus atvyko. Be to, jis teigia atlikęs už ankstesnius nusikaltimus paskirtas bausmes, niekur nedirba, nes sulaukęs beveik 69 metų amžiaus ir gauna senatvės pensiją bei turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Skunde suimtasis taip pat užsimena apie prastą savo sveikatos būklę.

Teismo posėdyje prokurorė prašo įariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

P. V. N. pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 1 d. įtariamas tuo, kad jis įtarime nurodytu laikotarpiu savo namuose (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. L. ir V. B., pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją D. M. ir seksualiai ją prievartavo.

Įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tačiau baudžiamojoje byloje yra kitų duomenų – nukentėjusiosios, liudytojų, kitų įtariamųjų parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir daiktų apžiūrų, asmenų ir daiktų parodymo atpažinti, kratos protokolai bei kiti byloje esantys duomenys, kurie leidžia teigti, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimus P. V. N..

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais gali būti pratęstas, jeigu asmuo yra įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. išvardytų nusikaltimų ir yra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus ir daryti naujas, BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Suimtasis yra sulaukęs garbaus amžiaus ir turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį – gauna senatvės pensiją. Taip pat jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau šios aplinkybės nėra pačios svarbiausios ir vienintelės, į kurias teismas privalo atsižvelgti, todėl vien tik jos suėmimo termino pratęsimo pagrindų nepašalina. Svarbu yra ir tai, kad suimtasis įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato tik žymiai griežtesnes, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes ir kurie įvardyti BPK 122 str. 4 d. Anksčiau P. V. N. buvo teistas už nusikalstamas veikas, kurių objektai iš esmės tapatūs šiuo metu jam inkriminuojamų nusikaltimų objektams, t.y. nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, neliečiamumui ir sveikatai, o taip pat ir kitus sunkius bei labai sunkius nusikaltimus. Šiuo metu naujas nuskalstamas veikas jis įtariamas padaręs turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ir būdamas 1961 m. BK tvarka pripažintu itin pavojingu recidyvistu. Įtariama, kad suimtojo vaidmuo jam inkriminuojamuose nusikaltimuose buvo pagrindinis, jis įtariamas dalyvavęs juose tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visos šios aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad suimtasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus, todėl šiuo metu suėmimo taikymo P. V. N. pagrindai nėra pasikeitę ar išnykę.

BPK 119 str. įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skunde P. V. N. nurodo, kad jam jau beveik 69 metai, tačiau, kaip matyti, jo amžius nekliudo daryti naujus nusikaltimus, nes 2005 m. vasario 4 d., būdamas jau 63 metų amžiaus ir egzistuojant iš esmės toms pačioms aplinkybėms – turėdamas tą patį nuolatinį pragyvenimo šaltinį (gaudamas senatvės pensiją), nuolatinę gyvenamąją vietą, neišnykusį teistumą ir būdamas itin pavojingu recidyvistu, padarė sunkų nusikaltimą, už kurį ir buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu. Neišnykus teistumui už šį ir ankstesnius nusikaltimus, P. V. N. vėl įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog P. V. N. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima, todėl apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai pratęsė įtariamajam skirto suėmimo taikymą aukščiau nurodytu pagrindu.

Suėmimo terminas P. V. N. buvo pratęstas ir vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. manant, jog jis, būdamas laisvėje, trukdys procesui. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad su nukentėjusiąja ėmė ieškoti kontaktų įtariamiesiems artimi žmonės prašydami keisti parodymus, „atsiimti pareiškimą“ ir pan. Tai suteikia pagrindą išvadai, kad įtariamieji, tame tarpe ir P. V. N., per kitus asmenis bando įtakoti nukentėjusiąją, o kartu ir atliekamą ikiteisminį tyrimą.

Savo prašymą panaikinti skundžiamą nutartį P. V. N. taip pat grindžia tuo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai per ankstesnį suėmimo terminą – 10 dienų, neatliko nė vieno procesinio veiksmo su juo. BPK 127 str. 7 d. imperatyviai draudžia teisėjui pratęsti suėmimo terminą, jeigu nustatoma, jog per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius be jokių objektyvių priežasčių nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog po suėmimo P. V. N. paskyrimo buvo apklausti liudytojai, papildomai buvo apklausta nukentėjusioji, taip pat ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo atlikti įtariamųjų ir daiktų atpažinimai, krata pas kitą įtariamąjį, renkama charakterizuojanti medžiaga, paimti pavyzdžiai lyginamajam tyrimui bei atlikti kiti procesiniai veiksmai. Tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo sustojęs ir procesiniai veiksmai byloje buvo vykdomi toliau, o vien tik tai, kad procesiniai veiksmai nebuvo atlikti su pačiu įtariamuoju, nepašalina kardomosios priemonės termino pratęsimo jam pagrindų, juolab, kad nuo suėmimo įtariamajam paskyrimo dar nepraėjo BPK 127 str. 7 d. nurodytas terminas.

Įtariamasis taip pat ginčija apylinkės teismo nutartį užsimindamas apie savo sveikatos būklę. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pastarasis sirgtų liga, dėl kurios, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašą, jis negalėtų būti suimtu. Tokios ligos P. V. N. savo skunde taip pat nenurodė. Be to, suėmimą vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose, todėl šiuo metu teigti, kad P. V. N. negali būti suimtu dėl sveikatos būklės, pagrindo taip pat nėra.

Tai, kad P. V. N. ankstesnių jo nusikalstamų veikų tyrimui netrukdė ir kviečiamas pas tyrėjus atvyko, šiuo metu esančių jo suėmimo pagrindų savaime neeliminuoja.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, pratęsiant suėmimo terminą teisės aktų normų reikalavimai nepažeisti, suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, todėl P. V. N. skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įtarime P. V. N. nurodytas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikas skiriasi nuo prokurorės pareiškime skirti kardomąją priemonę bei skundžiamoje teismo nutartyje nurodyto laiko, todėl ateityje nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas P. V. N., padarymo laikas turėtų būti patikslintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo P. V. N. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus