Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR piliečio, lietuvio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio, pensininko, nevedusio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., -

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. B. 2016-09-09 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., dėl to, kad jis 2016-08-31, apie 13.20 val., Taikos pr. 61, Klaipėda, vairavo automobilį „VOLVO S60“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovėjusį automobilį. Vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadinti du automobiliai.

J. M. B. teisme savo kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., neginčijo, tačiau dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis nejautė, jog kliudė kitą automobilį, jokio susidūrimo garso negirdėjo, ir tyčia iš įvykio vietos nepasišalino. Jei ir subraižė kitą automobilį, tai nutiko netyčia. Prie apgadinto BMW automobilio priėjęs nebuvo. Jo automobilis nebuvo apgadintas, tačiau sutinka, kad galėjo apgadinti kitą automobilį, matė vaizdo įrašą. Įvykio metu jis buvo prie prekybos centro „Akropolis“, buvo laisva stovėjimo vieta, jis joje ir buvo pastatęs savo automobilį. Jo automobilį buvo užstatęs taksi automobilis, bandė išvažiuoti, bet netilpo ir nevažiavo. Išlipo iš savo automobilio, priėjo prie taksi automobilio vairuotojo ir prašė šio patraukti automobilį, kad galėtų išvažiuoti, bet taksi vairuotojas nesutiko. Kodėl taksi automobilio vairuotojas taip pasielgė, jis nesuprato. Vėliau, po kurio laiko, taksi automobilis nuvažiavo, tada jis ir išvažiavo. Išvažiuojant jam niekas nieko nesakė, nestabdė jo automobilio, nešaukė, kad kažką apgadino. Kad išvažiuodamas apgadino kitą transporto priemonę, sužinojo tik tada, kai jam paskambino policijos pareigūnai. Tai buvo ta pati diena, nuvažiavo su policijos pareigūnais į įvykio vietą, jis atvažiavo su savo automobiliu. Jo automobilio lempa buvo apgadinta kito įvykio metu. Jo vairavimo stažas 55 m.

Savo 2016-08-31 paaiškinime policijos pareigūnams J. M. B. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir teisme (b.l. 27).

Liudytojas A. A. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas, su mažamete dukra, kuri buvo vežimėlyje, vaikščiojo aikštelėje prie prekybos centro, ėjo šaligatviu. Pamatė stovintį BMW automobilį, o ties dešinės pusės viduriu, į jį buvo atsirėmęs Volvo automobilis. Prie šių automobilių buvo vienas asmuo, apie 60 m. amžiaus. Ties Volvo automobilio užpakaline dalimis stovėjo taksi automobilis, buvo išlipęs taksi automobilio vairuotojas. Matė, kad vyksta konfliktas tarp asmens ir taksi vairuotojo. Jis suprato, kad įvyko eismo įvykis, o asmenys nesutaria dėl kaltės ir laukia policijos pareigūnų, buvo įsitikinęs, kad policijos pareigūnai iškviesti. Staiga taksi automobilio vairuotojas įsėdo į savo automobilį ir pasitraukė, tas kitas vyriškis taip pat įsėdo į savo automobilį ir ramiai išvažiavo. Kai pamatė, jog asmuo išvažiuoja, jis paprašė žmogaus rašiklio, užsirašė abiejų automobilių valstybinius numerius, paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį. Jo laukė įvykio vietoje, bendravo su taksi automobilio vairuotoju, iš jo suprato, kad konfliktas tarp taksi automobilio vairuotojo ir to asmens vyko dėl to, kad automobilio vairuotojas buvo pastatęs automobilį taksi automobilio stovėjimo vietoje. Asmuo, kuris kliudė kitą automobilį, vaikščiojo, bet buvo ties savo automobilio kairiąja puse, kad būtų priėjęs prie kito automobilio, pasilenkęs ir apžiūrėjęs, nematė. Asmuo buvo garbaus amžiaus. Atvykus pareigūnams, iš karto atvyko ir Volvo automobilio vairuotojas, jis sakė, kad turi draudimą ir nėra problemos, teigė, kad Amerikoje tokių įvykių niekas netiria. Asmuo niekam nepranešė, nepasirūpino, kad žala nukentėjusiajam būtų atlyginta. Matė priešais įvykio vietą ant suoliuko sėdinčias dvi merginas, kurios sakė, kad įvykį nufilmavo. Savo 2016-08-31 paaiškinime A. A. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir teisme (b.l. 24).

Iš 2016-09-16 tarnybinio pranešimo matyti, jog J. M. B. surašytas ATP protokolas, kaip eismo įvykio kaltininkui, įvykis įvyko 2016-08-31, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdoje. Iš surinktos eismo įvykio medžiagos nustatyta, kad J.M. B. vairavo automobilį Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovintį a/m, po įvykio vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Vairuotojas pažeidė KET 126, 222 p. reikalavimus, su padarytu pažeidimu nesutinka, medžiaga išsiųsta į teismą procesiniam sprendimui priimti (b.l. 15).

Iš 2016-08-31 tarnybinio pranešimo matyti, jog 13.20 val. gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį adresu Taikos pr. ties nr. 61, Klaipėdoje. Nurodoma, kad nuvykus nurodytu adresu pasitiko įvykio liudininkas A. A., kuris nurodė, kad stovint a/m stovėjimo aikštelėje, aukščiau nurodytu adresu matė, kaip į stovintį a/m BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini) savininkė J. N., važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė a/m Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio vietoje apžiūrėtas a/m BMW, pastebėta, kad įvykio metu pastarajam apgadinta: galinis bamperis, galinis dešinysis sparnas ir galinės dešiniosios durelės. Minėtas eismo įvykis yra nufilmuotas kito eismo įvykio liudininko, kuris atsisakė pateikti savo anketinius duomenis. Pastarasis vaizdo įrašą policijai pateikė. Nustatyta, kad a/m Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso J. M. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Iškviestas J. B. su a/m Volvo atvažiavo į eismo įvykio vietą, buvo apklaustas, apžiūrėtas jo vairuojamas a/m Volvo, ant kurio buvo matyti neseni nubraižymai ant pr. bamperio ir pr. deš. sparno (b.l. 16).

Eismo įvykis užfiksuotas vaizdo įraše, kuris saugomas kompaktinėje plokštelėje (b.l. 4). J. M. B. bei J. N. priklausančių automobilių apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (b.l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-10/2012, 2AT-11/2012, 2AT-1/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-63-935/2010).

J. M. B. byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. M. B. atbuline eiga vairavo automobilį, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovėjusį automobilį BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini) J. M. B. iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadinti du automobiliai. Vertinant formaliai, tokie J. M. B. veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau spręsdamas dėl J. M. B. kaltės, teismas atsižvelgia į tai, kad J. M. B. nuosekliai paaiškino, kad jis smūgio išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nepajuto, atsitrenkimo garso neišgirdo, apie tai, kad kliudė kitą automobilį, sužinojo tik, kai jam paskambino policijos pareigūnai. J. M. B. neneigė, jog galėjo apgadinti kitą transporto priemonę. Vaizdo įraše užfiksuoto eismo įvykio aplinkybės patvirtina tokius J. M. B. teiginius – iš automobilio stovėjimo vietos bando išvažiuoti Volvo automobilis, jam sunku tai padaryti, nes automobilio gale yra užstatytas taksi automobilis. Volvo automobilio vairuotojas vis tiek stengiasi išvažiuoti atbuline eiga sukant į kairę, susukus vairą, Volvo automobilis atsiremia į šalia stovintį BMW markės automobilį, įraše girdisi, jog šalia esantis asmuo šūksniu bando įspėti Volvo vairuotoją, jog jis gali kliudyti šalia stovintį automobilį, tačiau automobilio vairuotojas į tai nekreipia dėmesio, akivaizdu, jog negirdi, Volvo automobilis toliau bando judėti ir nesmarkiai kliudo šalia stovėjusį automobilį. Susidūrimo garso įraše nesigirdi. Susidūrimo metu J. M. B. žiūri automobilio judėjimo kryptimi, t.y. atgal, ir susidūrimo metu nesidairo. J. M. B. vairuojamas Volvo automobilis nebaigęs manevro, kadangi jam trukdo gale stovintis taksi automobilis, sustoja. J. M. B. išlipa iš automobilio, ir vienas iš praeivių jį informuoja, jog šis kliudė šalia stovėjusį automobilį, tačiau vairuotojas yra įsitikinęs, jog šalia stovėjusios priemonės nekliudė, nueina už savo automobilio galo, savo ir kitos transporto priemonės netikrina, nueina kalbėtis su už jo automobilio stovinčio taksi automobilio vairuotoju. J. M. B. teigė, jog taksi vairuotojas jam išvažiavimo kelio neatlaisvino, dėl to su taksi vairuotoju įvyko konfliktas. Kai taksi automobilis pasitraukė, J. M. B. išvažiavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog J. M. B. galėjo nepajusti, kad savo automobilio dešine priekine dalimi kliudė kitą transporto priemonę, juolab vaizdo įraše susidūrimo garso nesigirdi. Liudytojas A. A. teisme patvirtino, kad J. M. B. aplink automobilį nevaikščiojo, konfliktavo su taksi vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo dėl to, kad taksi automobilis buvo jam užtvėręs išvažiavimo kelią, o ne dėl įvykusio eismo įvykio. J. M. B. savo transporto priemonės apgadinimų, kurie nežymūs, neslėpė, jie užfiksuoti tą pačią įvykio dieną policijos pareigūnams apžiūrėjus jo transporto priemonę. J. M. B. elgesys po įvykio – neslėpė savo transporto priemonės apgadinimų, pripažino, kad galėjo apgadinti kitą automobilį, rodo, kad jis nesistengė apsunkinti kaltininko nustatymo, priešingai, geranoriškai savo automobiliu atvyko į įvykio vietą, neneigė, kad galėjo užkliudyti kitą automobilį. Įvertinęs eismo įvykio faktines aplinkybes — išvažiavimas iš automobilio stovėjimo vietos buvo apsunkintas, todėl automobilio Volvo judėjimo trajektorija buvo sudėtinga, taip pat į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykio metu buvo sulaukęs 70 metų amžiaus, o didelių J. N. automobilio apgadinimų po kontakto su J. M. B. automobiliu nenustatyta, teismas turi pagrindo tikėti, jog J. M. B. galėjo nepajusti, jog kliudė kitą transporto priemonę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas, kad tokį įvykį jis sukėlė, tai yra nesąmoningai.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas, nenustatęs J. M. B. veiksmuose tyčios, bylos teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukia, nesant šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

J. M. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta jo paties prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojo A. A. parodymais, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, paaiškinimais, fotonuotraukomis, vaizdo įrašu bei kita bylos medžiaga. J. M. B. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis, kadangi jis vairuodamas automobilį atbuline eiga nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė greta stovėjusį J. N. automobilį ir jį apgadino.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs šį pažeidimą, pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus, jo atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę — administracine tvarka baustas, dirba, yra pensininkas, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, pažeidėjui skirtina didesnė nei minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 31 str., 32 str., 250 str., 286- 287 str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

J. M. B. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

J. M. B. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirti 35 eurų dydžio baudą.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16061369357, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.