Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vytautas Kursevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-210/2008

Teisėjas Vidmantas Gestauskas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.1.

2008 m. vasario 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo E. L. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. klapkričio 13 d. nuosprendžio dalies – E. L. paskirtos bausmės, kuriuo

E. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 213 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 ( vieneriems ) metams 6 ( šešiems ) mėnesiams.

A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą, numatytą Respublikos Baudžiamojo kodekso 213 str. 1 d. ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 9 ( devyniems ) mėnesiams, įpareigojant A. B. toliau dirbti, uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 17 d. apie 15 val., prie UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)., iš nepilnamečio A. B. neteisėtai įgijo aštuonis netikrus 20 Lt nominalo banknotus, kurių serijos Nr. AE8953680, 2001 m. laidos, pagamintus spalvoto rašalinio išspausdinimo būdu, t. y. ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, kuriuos iki 2007 m. birželio 18 d. 17.00 val. neteisėtai laikė savo rūbų kišenėje, o 2007 m. birželio 18 d. apie 17.00 val. keturis netikrus 20 litų nominalo banknotus realizavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas jais už alkoholinius gėrimus bei maisto prekes.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 19 d. apie 14 val. 20 min., tęsdamas nusikaltamą veiką, vieną netikrą 20 litų nominalo banknotą, kurio serijos Nr. AE8953680, 2001 m. laidos, realizavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas už alkoholinius gėrimus.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. B. kaltintas tuo, kad 2007 m. birželio 13 d. apie 21 val. 45 min., Joniškio mieste parke, radęs ant tako pamestą piniginę su joje buvusiais 8 netikrais 20 litų nominalo banknotais, kurių serijos Nr. AE8953680, pagamintus spalvoto rašalinio išspausdinimo būdu, t.y. ne pagal litų banknotų spausdinimo reikalavimus, neteisėtai juos įgijo ir iki 2007 m. birželio 17 d. laikė savo rūbų kišenėje, o 2007 m. birželio 17 d., apie 15 val., prie UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) minėtus netikrus aštuonis 20 litų nominalo banknotus realizavo parduodamas juo E. L., tačiau jis, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu ir 87 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones bei apribojimus. Jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Apeliaciniu skundu Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį E. L. atžvilgiu pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu 60 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 61 straipsnio 2 dalimi, savanaudiškas paskatas pripažinti E. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir skirti E. L. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį neatliktos Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-10-10 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti E. L. galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus šešis mėnesius.

Prokuroras nurodo, kad teismas, skirdamas bausmes kaltininkams, privalo laikytis bendrųjų bausmių skyrimo pradmenų, numatytų bendrojoje baudžiamojo kodekso dalyje. Tačiau teismas to nesilaikė, todėl paskyrė neteisingą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis E. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokuroro skundą patenkinti.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Motyvuojamoji dalis

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų ir motyvų

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tokia nuostata tiesiogiai suformuluota Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir išplaukia iš to, kad bausmės skyrimas yra ne tik tam tikras procesas, kurį sąlygoja ir baudžiamasis, ir baudžiamojo proceso kodeksai, bet yra ir viena svarbiausių, ir sudėtingiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo bei teisingumo vykdymo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Taigi bausmės skyrimas – yra sudėtinė teisingumo vykdymo dalis, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Skirdamas nuteistajam E. L. bausmę už padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas privalo laikytis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII – jo skyriaus taisyklių, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės ir laikėsi. Todėl prokuroras nepagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei pažeidė Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų ir 61 straipsnio 2 dalį, nes bausmę paskyrė neįvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jų tarpusavio santykį, bei kitas aplinkybes, nurodytas baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje.

Iš tiesų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir ( ar ) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, privalo motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tačiau teismas negali ir neturi tokiais atvejais atlikti tik formalius matematinius skaičiavimus ir bausmę skirti neatsižvelgdamas į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes – t. y. ir į konkrečios padarytos veikos turinį, ir pavojingumo laipsnį, ir nusikalstamos veikos formą, rūšį, mąstą, motyvus, tikslus, asmenybę, ir atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių turinį.

Bylos aplinkybės liudija apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. L. bausmę, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet nenustatė jokių nei nuteistojo E. L., nei A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo, kodėl jis nepripažįsta atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kuri buvo nurodyta kaltinamajame akte – kad nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, nemotyvavo. Nors vertinant formaliai, teismas neprivalo motyvuoti tokio sprendimo, kurio nepriima ir nevertina, tačiau šiuo atveju privalėjo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu nurodytą sunkinančią aplinkybę ir savo sprendimą motyvuoti, nes bet kokie išsamūs motyvai, atsakant į kaltinimo ar gynybos teiginius aprašomojoje nuosprendžio dalyje, suteitų nuosprendžiui aiškumo, konkretumo, mažiau kiltų nepagrįstų skundų ir neteisingų interpretacijų. Taigi teismas visgi turėjo motyvuoti savo sprendimą nepripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe to fakto, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų.

Nepaisant to, teismo pozicija nepripažinti kaltinamajame akte ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę sunkinančia yra teisinga. Iš tiesų, tam, kad pripažintų, ar ne vieną ar kitą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 7, punktuose, teismas privalo sugretinti byloje nustatytus faktus su taikomos teisės normos dispozicija, kurioje yra nurodyti nusikalstamos veikos požymiai, arba išreikšta tam tikros nusikalstamos veikos esmė. Ir tik tuomet spręsti, ar reikia pripažinti vieną ar kitą aplinkybę iš nurodytų, sunkinančia. Grįžtant prie bylos faktų ir vertinimo, bei teisės aiškinimo dalyko, kolegija primena, kad šios nusikalstamos veikos (BK 213 straipsnis) pagrindinis objektas yra valstybės finansų sistema, normali valstybės pinigų ar vertybinių popierių apyvarta – papildomas – valstybės, ūkio subjektų ar fizinių asmenų materialiniai interesai. O motyvas ir tikslas – nepagrįstos turtinės naudos siekimas. Taigi ir aptariamos teisės normos požymiuose, ir tokios nusikalstamos veikos esmėje yra aiškiai išreikštas savanaudiškumo elementas, t. y. kaltininko siekis gauti naudos. Kartu kolegija nurodo, kad nauda gali būti ne tik turtinė, tačiau ir kita – siekis pelnyti kito asmens draugiškumą ar pan. Kadangi įstatymo leidėjas jau pačiu normos turiniu yra išreiškęs tokį šios veikos savanaudiškumo požymį ir tuo pagrindu nustatęs ir griežtesnę atsakomybę, dar kartą pripažinti tą patį požymį ar aplinkybę, kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę nereikia. Todėl nepagrįstai prokuroras prašo šią aplinkybę pripažinti sunkinančia, taigi šis jo skundo argumentas atmetamas.

Apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino tai, kad E. L. anksčiau teistas, kad BK 27 straipsnio 1 dalies prasme jis laikomas recidyvistu, kad sistemingai daro ne tik nusikaltimus, bet ir kitus teisės pažeidimus, nedirba, taigi, anot teismo, jame yra aiškiai susiformavę antiįstatymiškos nuostatos, kad jo nusikaltimas – tai loginė jo gyvenimo išraiška, kad jis nelinkęs pasitaisyti. Į šias nurodytas aplinkybes, kurias dar kartą pakartoja ir apeliantas, teismas jau atsižvelgė paskirdamas bausmę, todėl jas vertinti kitaip nei vertino pirmosios instancijos teismas ir tuo pagrindu griežtinti bausmę taip, kaip nurodo prokuroras, t. y. padidinant ją šešiais mėnesiais, kolegija neturi pagrindo, nes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, paskirta bausmė tokia, kokia nurodyta įstatymo sankcijoje, o jos pagriežtinimas šioje situacijoje šešiais mėnesiais esmingai nieko nekeičia, todėl skundas laikomas nepagrįstu ir netenkinamas. Paskirtoji teismo bausmė nuteistajam nėra aiškiai per švelni, atitinka sankcijoje numatytąją, todėl ji negriežtinama.

Kartu kolegija neturi pagrindo tenkinti ir nuteistojo E. L. apeliacinį skundą ir bausmę jam švelninti. Apylinkės teismas ir paskirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, ir paskirdamas subendrintą bausmę pagal du nuosprendžius baudžiamojo įstatymo nepažeidė, galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, todėl nuteistojo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo E. L. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio atmesti.