Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla ir pasiūlyta sudaryti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjai A. Č., S. Č., suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė netvirtinti pareiškėjų A. Č. ir S. Č. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sustabdė civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Č. ir S. Č. prašymą suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui ir išvadą duodančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikos ir socialinės apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių susitarimu, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Nurodė, kad jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdys teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių susitarimu paliks nenagrinėtą.

Teismas nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisių pasekmių pažeidžia sutuoktinių kreditoriaus AB SEB banko interesus, todėl negali būti tvirtinama. Teismas nurodė, kad pareiškėjai susitarė, jog nekilnojamasis turtas – 94,87 kv. m butas su bendrojo naudojimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vidutinė rinkos vertė yra 328023 Lt, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, bendrą šalių indėlį įrenginėjant butą ir grąžinant kreditą, po santuokos nutraukimo pereina A. Č. asmeninėn nuosavybėn (sutarties 2.3.5 p.). Atsižvelgdamas į tai, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) , yra įgytas S. Č. iki santuokos sudarymo su A. Č. ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip asmeninė S. Č. nuosavybė. Minėtam butui Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje nuo 2006-04-10 yra įregistruota hipoteka kreditoriaus naudai dėl 377885,15 Lt turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimo, hipotekos lakšte nurodyta, kad minėtas butas yra asmeninė S. Č. nuosavybė ir S. Č. įsipareigoja be hipotekos kreditoriaus sutikimo minėto turto neperleisti kitiems asmenims ir kitaip nesuvaržyti savo daiktinių teisių į minėtą butą, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių hipotekos kreditoriaus sutikimo buvimą dėl minėto buto perleidimo pareiškėjos A. Č. nuosavybėn, kreditorius AB SEB bankas nurodo, kad pareiškėjai nesikreipė į hipotekos kreditorių dėl sutikimo perleisti hipoteka apsunkintą turtą, taip pat nurodo, kad nesutinka su buto perleidimu A. Č. nuosavybėn sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytomis sąlygomis, teismas sprendė, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti tvirtinama. Teismas pasiūlė pareiškėjams sudaryti naują sutartį, atsižvelgiant į S. Č. teisių disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu (duomenys neskelbtini) , apribojimus, nustatytus hipotekos lakšte hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai, arba gauti hipotekos kreditoriaus AB SEB banko sutikimą dėl minėto buto perleidimo A. Č. nuosavybėn.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006, kuri įpareigoja teismą įvertinti sutuoktinių kreditoriaus argumentus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas Civilinio proceso kodekso 185 str., nes teismo vertinimas apribotas formaliu kreditoriaus atsiliepime išdėstytų aplinkybių konstatavimu. Kreditorius nepateikė jokių įrodymų nei prielaidų, kaip galėtų būti apsunkintas jo reikalavimo patenkinimas, jeigu turtas pereitų kito sutuoktinio nuosavybėn.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai jau teikė teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių civilinėje byloje Nr. 2-6437-155/2011 kreditoriui ilgai nepateikus savo nuomonės dėl sutartyje išdėstytos kreditų grąžinimo tvarkos ir pareiškėjams nespėjus pakoreguoti sutarties per teismo nustatytą terminą, pareiškimas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pareiškėjai sutartyje paliko nuostatą dėl solidarios abiejų pareiškėjų atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės tinkamai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymą bei jos turinį, nepažeidžiant procesinės teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.

Atskirajame skunde nesutinkama su teismo nutartimi, kuria netvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš esmės dėl jos 2.3.5 p., numatančio nuosavybės teisės subjekto pasikeitimą, argumentuojant tuo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su ginčo sutarties sąlyga, jos įtaka kreditoriaus interesams, neatsižvelgė į tai, jog sutartyje palikta tokia sutuoktinių atsakomybės forma, kokia buvo numatyta kredito sutartyse, t.y. solidari, taip pat į tai, kad pareiškėja kredito sutartis vykdo tinkamai, skolos grąžinimas taip pat užtikrintas tinkamai atsižvelgiant į įkeisto turto vertę.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai su kreditoriumi sudarė 2006-05-19 kredito sutartį ir 2006-03-20 vartojimo kredito sutartį, pagal kurias solidariai atsakingais už prievolių vykdymą yra abu sutuoktiniai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog nuosavybės teisės subjekto pakeitimas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes abiejų sutuoktinių prievolių pagal minėtas kredito sutartis pobūdis išlieka nepakitęs, jie abu susitarė, kad yra solidariai atsakingi už prievolių vykdymą bankui, kas pagal CK 6.6 str. 4 d. reiškia, jog esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Nors kreditorius atsiliepimuose į pareiškėjų procesinius dokumentus nurodė, jog nesutinka su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3.5 p. dėl to, kad nekilnojamojo turto nuosavybės teisės subjekto pasikeitimas gali apsunkinti banko galimybę gauti jo reikalavimo patenkinimą iš bankui įkeisto turto vertės pagal hipotekos lakštą, tuo tarpu pagal hipotekos lakšto 8 p. S. Č. yra įsipareigojęs įkeisto turto niekam neperleisti, kitaip neapriboti savo teisių į šį turtą be banko sutikimo, tačiau šio savo argumento niekuo nepagrindė, nepateikė įrodymų, kad nuosavybės teisės perėjimas iš S. Č. A. Č. kaip nors įtakos kreditoriaus teises ar interesus, susijusius su tinkamu prievolių pagal kredito sutartis vykdymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitikimo viešajai tvarkai ir ar ji iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 str. 4 d.), nagrinėjamu atveju nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų sutarties sąlyga, numatyta 2.3.5 p., pažeidžia hipotekos lakšte numatytus S. Č. daiktinių teisių disponuoti jam priklausančiu turtu apribojimus, nustatytus kreditoriaus naudai ir dėl to negali būti tvirtinama.

Įvertinant tai, jog Civilinio kodekso 4.171 str. 9 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui hipoteka seka paskui daiktą, į bylą pateikti pareiškėjos įrodymai apie tai, kad prievolės pagal kredito sutartis, sudarytas su banku, yra vykdomos tinkamai (2011-09-12 SEB banko pažyma dėl skolos, kurioje nurodyta, kad pradelstų mokėti palūkanų ir delspinigių nėra), sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4.1, 2.4.2 p. pareiškėjai susitarė, atsižvelgdami į paties banko atsiliepimą, kad paimto kredito pagal 2006-05-19 kredito sutartį ir 2006-03-20 vartojimo kredito sutartį grąžinimo pareiga yra solidari, t.y. paliko nepakeistą prievolės pobūdį pagal minėtas kredito sutartis, pareiškėja yra nurodžiusi, jog S. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę Norvegijoje už tyčinį nusikaltimą, darytina išvada, kad pareiškėjų pateikta sąlyga, numatyta 2.3.5 p., nepažeidžia kreditoriaus interesų, nes prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus teisė nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą galėtų būti realizuojama vadovaujantis šį klausimą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, turtas liktų vieno iš bendraskolių nuosavybėje, duomenų apie tai, kad šiuo turtu būtų netinkamai naudojamasi, į bylą nepateikta, be to, kreditoriui išliktų teisė nukreipti išieškojimą tiek į vieną, tiek į kitą bendraskolį, tiek į juos abu kartu (CK 6.6 str.), turtas, kuris yra įkeistas banko naudai, liktų vieno iš bendraskolių nuosavybėje, todėl nėra kliūčių tokios sąlygos tvirtinimui.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti atskirojo skundo nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo, kadangi patikrinus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 p., matyti, kad nors pareiškėjai susitarė, jog prievolės pagal kredito sutartis yra solidarios, tačiau tuo pačiu jie nurodė, jog atsako lygiomis dalimis. Tokia nuostata prieštarauja solidarios prievolės principams bei kreditoriaus interesams, kuris turi teisę pasirinkti, kokia dalimi reikalauti prievolės įvykdymo iš solidaraus skolininko, todėl pareiškėjai turėtų pateikti patikslintą šios sutarties sąlygą.

Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su nepilnamečių vaikų interesais, nagrinėjamu atveju neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Apeliantė į bylą pateikė įrodymus – 2011 m. metinę pajamų deklaraciją, kuria ji grindžia jos atskirajame skunde dėstomas aplinkybes, kad bankui grąžina kreditą iš savo lėšų, šie įrodymai priimtini atsižvelgiant į tai, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ne pirmosios, bet apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.