Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo L. P. ir jo gynėjo skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 11 d. nutarties, kuria L. P. išduotas iš Lietuvos Respublikos Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui už šios valstybės teritorijoje padarytus nusikaltimus, numatytus Rusijos Federacijos BK 105 str. 2 d. „a“ p. ir 127 str. 2 d. „a“, „g“ p.p., atidedant jo perdavimą iki laisvės atėmimo bausmės už Lietuvoje padarytus nusikaltimus pabaigos ar kitokio teisėto jo paleidimo prieš terminą iš laisvės atėmimo vietos laiko.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2002 m. spalio 15 d. buvo gautas Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros prašymas išduoti L.P. baudžiamajam persekiojimui už 1999 m. spalio 30 d. Rusijos Federacijos teritorijoje padarytą dviejų žmonių nužudymą ir neteisėtą žmogaus laisvės atėmimą. Pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad Rusijos Federacijos Kaliningrado srities prokuratūroje L.P. atžvilgiu atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) , kurioje jis kaltinamas tuo, kad 1999 m. spalio 30 d., apie 9 val., kartu su D.J.K., ginkluoti šaunamuoju ginklu, atvyko į (duomenys neskelbtini). Įėjęs į namą, L.P., veikdamas kartu ir suderinęs savo veiksmus su D.J.K., siekdamas neleisti O.V.P. laisvai judėti, uždarė ją to paties namo kambaryje antrame aukšte, o D.J. K. tuo pačiu tikslu surišo A.F. P. kojas lipnia juosta, pasodino jį virtuvėje ir jėga laikė abu nukentėjusiuosius ne mažiau kaip 30 min. Dėl šių bendrų L. P. ir D.J. K. veiksmų iš A.F. P. ir O. P. neteisėtai buvo atimta laisvė. Po 30 min. O.V. P. iššokus pro langą iš antro aukšto, L. P. ir D.J.K., panaudodami prieš ją smurtą, pradėjo tempti ją į namą, siekdami toliau jėga ją ten laikyti. A.F. P., sugebėjęs išsilaisvinti iš lipnios juostos, kuria buvo surištas, pamėgino užkirsti kelią L. P. ir D. K. veiksmams. Tuomet L. P. šovė į A.F. P. vieną kartą, o į O.V. P. du kartus iš savo turimo pistoleto. Dėl šių L. P. veiksmų A.F. P. ir O. P. mirė vietoje.

Rusijos Federacijos Kaliningrado srities prokuroro 1999 m. gruodžio 14 d. nutarimu L. P. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas bei paskelbta jo paieška.

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d. ketveriems metams laisvės atėmimo.

Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” Nr. IX-1182 5 str., L. P. paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis sumažinta 1/6.

L. P., dėl kaltinimų pagal 1961 m. BK 104 str., 82 str. 1 d. ir 2 d., išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šiuos nusikaltimus.

Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalis, kuria L. P. pagal 1961 m. BK 104 str., 82 str. 1 d. ir 82 str. 2 d. išteisintas, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis, kuriuo L. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 2000 m. BK 132 str. 1 d., 291 str. 1 d., bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės:

- pagal 2000 m. BK 132 str. 1 d. – ketveriems metams;

- pagal 2000 m. BK 291 str. 1 d. – dvejiems metams.

L. P. nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 234 str. 1 d. į 2000 m. BK 253 str. 1 d. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus, galutinė subendrinta bausmė L. P. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taikytas Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 5 str. ir neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis L. P. sumažinta vienu šeštadaliu. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartimi L. P. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d. 2 p. pagrindu.

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2005 m. sausio 5 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydamas skirti įtariamajam L. P. kardomąją priemonę-suėmimą keturiasdešimčiai dienų.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartimi prokuroro prašymas patenkintas ir įtariamajam L. P. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas keturiasdešimčiai dienų. Nutartyje nurodyta, kad veika, kurios padarymu įtariamas L. P. Rusijos Federacijos teritorijoje, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p., 146 str. 2 d. Aplinkybių, nurodytų LR BK 9 str. 3 d., 4 d. ir neleidžiančių teisinės pagalbos prašymą pateikusiai valstybei perduoti L. P., nenustatyta. Nors L. P. suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, tačiau prašymas suteikti prieglobstį iš esmės dar neišnagrinėtas ir galutinis sprendimas nepriimtas. Kadangi gautas užsienio valstybės prašymas išduoti L. P. užsienio valstybei už sunkaus ir visuomenei ypač pavojingo nusikaltimo padarymą, jis anksčiau teistas Rusijos Federacijoje bei Lietuvos Respublikoje, yra pagrįstas manymas, kad L. P. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 122 str., paskyrė L. P. kardomąją priemonę-suėmimą.

Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 27 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis, dėl kardomosios priemonės-suėmimo keturiasdešimčiai dienų paskyrimo L. P., palikta nepakeista.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, vadovaudamasi 1957 m. Europos konvencija dėl ekstradicijos, 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose bei LR BPK 71 str., 73 str., kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl L. P. išdavimo Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui pagal Rusijos Federacijos BK 105 str. 2 d. „a“ p. ir 127 str. 2 d. „a“, „g“ p.p.

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 11 d. nutartimi šis prokurorės pareiškimas patenkintas.

L. P. gynėjas skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį ir sustabdyti šios nutarties vykdymą iki skundo išnagrinėjimo. Gynėjas teigia, kad nutartis išduoti jo ginamąjį ir pratęsti jo suėmimo terminą iki 2005 m. kovo 11 d. yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, kad Rusijos Federacijoje už tyčinį nužudymą gali būti taikoma mirties bausmė. Ji šioje šalyje nepanaikinta, jos taikymas ir vykdymas tik laikinai atidėtas (moratoriumas). LR BK 9 str. 3 d. 5 p. ir BPK 71 str. 3 d. 5 p. nurodoma, kad ekstradicija gali būti netaikoma, jei asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė. Be to, Lietuvos Generalinė prokuratūra 2002 m. kovo 22 d. rašte Rusijos Federacijos generalinio prokuroro pavaduotojui nurodė, kad Rusijos Federacijos prašymas išduoti L. P. prieštarauja 1957 m. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 11 str. nuostatoms, kadangi iš Rusijos Federacijos BK 105 str. išrašo matyti, kad L. P. gali būti taikoma mirties bausmė. 1957 m. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 11 str. numato, kad „išimtis yra daroma tik tuo atveju, kai prašančioji Šalis pakankamai įtikina prašomąją Šalį, kad mirties bausmė nebus įvykdyta“. Gynėjas nurodo, kad Rusijos Federacijos 2003 m. rugsėjo 5 d. pakartotiniame pranešime Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojai pastangos „pakankamai įtikinti prašomąją Šalį“ apsiriboja trumpu abstrakčiu teiginiu, kad tokia bausmė nebus taikoma. Gynėjas mano, kad toks teiginys ir minėtas moratoriumas, atsižvelgiant į visuotinai žinomas ir paskutiniu metu vyraujančias Rusijos Federacijos įstatymo leidėjo – Valstybės Dūmos, nuostatas dėl mirties bausmės ir minėto moratoriumo, yra labai trapi garantija ir nepakankamas įtikinimas, kad ateityje, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, mirties bausmė jo ginamajam L. P. nebus taikoma.

Gynėjas nurodo, kad L. P. Lietuvos Respublikoje suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis. Teisinis aktas, kuriuo šis prieglobstis suteiktas, yra galiojantis, įstatymų numatyta tvarka neapskųstas ir nepanaikintas. 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 62 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad asmuo, kurį prašoma išduoti, yra neišduodamas, jeigu jam suteikta prieglobsčio teisė. LR BK 9 str. 4 d. ir BPK 71 str. 4 d. nurodyta, kad asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra suteiktas prieglobstis, už nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą nebaudžiami ir užsienio valstybėms neišduodami, išskyrus LR BK 7 str. numatytus atvejus. Gynėjas nurodo, kad nusikaltimai, kurių padarymu Rusijos Federacijoje įtariamas jo ginamasis, LR BK 7 str. nenumatyti.

Bausmę už Lietuvoje padarytus nusikaltimus L. P. atlikti nevengė ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų LR BVK 157 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Todėl apygardos teismas nepagrįstai teigia, kad L. P. šiuo metu Lietuvoje dar tik baigia atlikti bausmę, dėl ko jo perdavimas Rusijos Federacijai atidedamas iki laisvės atėmimo bausmės už Lietuvoje padarytus nusikaltimus pabaigos ar kitokio jo teisėto paleidimo prieš terminą iš laisvės atėmimo vietos laiko.

Teismo posėdžio metu L. P. ir jo gynėjas prašė jų skundus patenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

L. P. ir jo gynėjo skundai atmetami.

Apygardos teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros surinktą ir teismui pateiktą medžiagą dėl L. P. ekstradicijos, t.y. išdavimo Rusijos Federacijai, pagrįstai konstatavo, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios pagal 1957 m. Europos konvencijos dėl ekstradicijos ir jos 1975 m. spalio 15 d. papildomo protokolo nuostatas bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 71 str., trukdytų minėtą asmenį išduoti Rusijos Federacijai. Remiantis 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai buvo pateikti visi būtini procesiniai dokumentai dėl L. P. išdavimo (ekstradicijos). Apygardos teismas taip pat tinkamai įvertino 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose numatytas išdavimo sąlygas. Šiuo metu Rusijoje yra paskelbtas moratoriumas dėl mirties bausmės taikymo. Be to, Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Rusijos Federacijos Generalinės prokuratūros raštas, kuriame nurodoma, kad jeigu L. P. atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jo atžvilgiu skiriant bausmę nebus taikoma mirties bausmė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamieji įstatymai sunkinantys įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisinę padėtį neturi grįžtamosios galios. Todėl šie skundo argumentai nepagrįsti.

Tai, kad L. P. paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra įstatyminis pagrindas neišduoti jo kitai valstybei, kurios teritorijoje jis įtariamas padaręs nusikaltimus.

Apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. P. ir jo gynėjo Evaldo Liutkevičiaus skundus atmesti.