Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, teistas:

1. 1993-03-09 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003-05-01, 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2. 1996-01-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003-05-01, 225 straipsnio 3 dalį, 104 straipsnį laisvės atėmimu 8 metams;

3. 1997-08-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003-05-01, 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę subendrinus su 1996-01-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2001-12-04 paleistas lygtinai, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2025 m. birželio 7 d., apie 09.30 val., Žuvų g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 10.55 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilių etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-2025-06-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025-06-07 apie 09.30 val. Ukmergėje, ties Žuvų g. (duomenys neskelbtini) namu, L. R., vairuodamas automobilį Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos L. R. pasišalino. 10.35 val. L. R. rastas namuose, (duomenys neskelbtini). 10.55 val. L. R. nustatytas 2,26 promilių neblaivumas (b. l. 1-3);

-2025-06-07 Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad L. R. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. L. R. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas, atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0679, sertifikato Nr. 2261773, kuriuo 10.38 val. pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, 10.55 val. antruoju tikrinimu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas. L. R. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 30-31;

-2025-06-07 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, patvirtinančiu, kad transporto priemonė Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta iš įvykio vietos, esančios Žuvų g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, į saugojimo aikštelę, esančią Pramonės g. 7, Ukmergė (b. l. 40-42);

-2025-06-13 VĮ „Regitra“ duomenimis, kad keleivinino automobilio Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra M. C. (b. l. 36);

-2025-06-03 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje užfiksuota, kad automobilį Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas M. C. parduoda pirkėjui L. R. (b. l. 37-38);

-VšĮ „Emprekis“ duomenimis, patvirtinančiais, kad automobilio Opel Meriva vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. birželio mėnesį yra 1 420 Eur su PVM (b. l. 39);

1. Vaizdo įrašas „PSS-20250607-10055UTC+0300“ yra iš pareigūnės Liucijos Gudelytės „Body“ kameros. Pareigūnė išlipa iš automobilio, eina link vyriškio, kuris stovi prie Audi A3 automobilio bei Opel automobilio. Vyriškis aiškina, kad buvo įvažiuota, o žmogaus nėra. Vyras aiškina, kad jam žmogus sakė, kad matė, kaip į Audi A3 įvažiavo Opel automobilis ir kažkur čia nuėjo. Vyriškis svarsto, kad gal tas vairuotojas visai ir nepabėgo. Pareigūnė nueina į tarnybinį automobilį, informaciją tikrina per bazes. Pareigūnai skambina M. C., klausia dėl Opelio Meriva, M. C. pasako, kad prieš 3-4 dienas pardavė šį automobilį R.

2. Vaizdo įraše „PSS-20250607-105635UTC“ matoma, kaip pareigūnė apžiūri įvykio vietą, iškviečia tralą automobiliui Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

3. Vaizdo įraše „PSS-20250607-1116“ matoma, kaip atvyko tralas, pareigūnė apžiūri įvykio vietą.

4. Vaizdo įraše „PSS-202506071035“ matoma, kaip pareigūnai lipa laiptinėje laiptais, skambina į butą, atidaro duris moteris, juos leidžia į butą. Pareigūnai užeina, kambaryje ant sofos sėdi vyriškis, pareigūnė paklausia, koks jo vardas, vyras atsako, kad L. R.. Pareigūnė paklausia, kodėl jis girtas važinėja su Opeliu ir dar į kitą automobilį įvažiavo. L. R. klausia „kur“, pareigūnė atsako, kad „čia kieme“. L. R. atsako, kad jis niekur nevažiavo, ką ji nusišneka, pareigūnė atsako, kad žmonės matė, kad atbuliniu stumdamas su kabliu Audi apgadino. L. R. klausia pareigūnės, „o kas dabar bus“. L. R. atsako, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Pareigūnė nustatinėja neblaivumą. L. R. kalba yra nerišli, mikčioja, sunku suprasti, ką jis kalba. L. R. sako, kad niekur nevažiavo. Pareigūnė pasako, kad po 15 min. reikės antrą kartą pūsti. Po namus vaikštanti moteris pasako, kad ji yra sugyventinė ir kad jos sugyventinis grįžo apie pusę dešimt namo, ji nežino, kur jis laksto. Pareigūnai klausia kur mašinos dokumentai, kur rakteliai, L. R. atsako, kad mašinoje, vairuotojo pažymėjimo visiškai neturi, automobilio raktelius paduoda sugyventinė. L. R. pradeda priekaištauti, kad ji paskambino į policiją, moteris atsako, kad „kaimynai viską mato, pranešė, nei aš skambinau, girtuokli, tu jobanas“. Vyras aiškina, kad automobilis ne ant jo vardo ir kaip jie sužinojo, kad tai jis. Vyras klausia, ko pareigūnai dar laukia, gali jau eiti, viso gero, jis jau papūtė, nes jam „p*****“. L. R. tikrinamas antrą kartą girtumas. Pasako pareigūnė, kad 2,26 promilės. Pareigūnė pasako, kad užeis vėliau su dokumentais.

5. Vaizdo įraše „PSS-20250607-1225“ matoma, kaip pareigūnai užeina į laiptinę, lipa laiptais, užeina į butą. Buto duris atidaro moteris, pakviečia pareigūnus užeiti. Loja šuo. Pareigūnė paklausia „kur gi tas“, moteris atsako „miega“. Moteris žadina lovoje miegantį vyriškį. Pareigūnas pasako, kad reiks pirmadienį į policiją atvykti. Vyras atsikėlęs iš lovos šaukia ant moters, sakydamas „eik n***** iš čia“. Pareigūnai paduoda vyriškiui pasirašyti dokumentus. Pareigūnas aiškina, kur jam pirmadienį atvykti. Atsisveikina ir išeina iš buto (b. l. 53-55).???

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktas). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad L. R. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, įrodyta pilnai. Be kaltinamojo prisipažinimo, L. R. kaltę pagrindžia liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, vaizdo medžiaga bei kita bylos rašytinė medžiaga. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami L. R. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į L. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę, per paskutinius metus administracine tvarka baustas vieną kartą už vairavimą neblaivaus, dirbantis, nevedęs. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, šios savo pozicijos nekeitė, jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam padarytą nusikalstamą veiką skiriant vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių - piniginę baudą, jos dydį parenkant didesnį už minimalų.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamą veiką, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje, siekiant nustatyti kaltinamojo neblaivumo laipsnį, alkoholio kiekio matuokliu, pirmu pūtimu nustatyta 2,45, o antru – 2,26 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė tik laimingo atsitiktinumo dėka, buvo tik apgadintas svetimas automobilis, o pats kaltinamasis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. birželio 9 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Opel Meriva“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos medžiagoje nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiam kaltinamajam – L. R.. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Atsižvelgiant į tai, jog BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, automobilis „Opel Meriva“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone bei iš kaltinamojo L. R. konfiskuotinas.

BK 75⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, t. y. į tai, jog, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kita ko, praeityje jau yra baustas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, konstatuoja, kad kaltinamasis išvadų dėl savo elgesio neteisėtumo nepadarė, tad dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose yra skirtinas, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam L. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 62,50 eur. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. R. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš L. R. atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas L. R. priklausančiam automobiliui „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – DVD laikmena su „Body“ kameros vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 90 MGL (4500 Eur (Keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 60 MGL (3000 Eur (Trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801) per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. birželio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, L. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti L. R., a/k (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 75⁵ straipsniu, L. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą L. R., a/k (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – DVD laikmeną su „Body“ kameros vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.