Telšių apylinkės teismo nuosprendis

prokurorui Š. V., kaltinamajam Š. V., jo atstovui pagal įstatymą V. V., gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, nukentėjusiajam R. J., nukentėjusiųjų atstovėms pagal įstatymą N. J., V. J., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Astai Paulauskaitei,

kurioje Š. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1993-11-09 Akmenės r., Jautmalkių k., lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, Joniškio rajono Gataučių vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivis, gyvenantis Mažeikių m., Žemaitijos g. 39-3, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. V. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2010 m. gruodžio 22 d., apie 14:20 val., viešoje vietoje– Mažeikių mieste, Žemaitijos gatvėje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai, atviroje vietoje, lauke - prie Žemaitijos g. namo Nr. 6, tyčia vieną kartą ranka sudavė smūgį K. J. į galvą, taip pat vieną kartą galva tyčia trenkė R. J. į dešinįjį smilkinį ir vieną kartą įspyrė į nosį, tuo padarydamas veido sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu laiku nukentėjusiajam K. J. įbėgus į Žemaitijos g. 8 namo antrą laiptinę, pirmame aukšte, jį pavijęs tyčia penkis kartus alkūne sudavė jam į dešinę kaklo pusę iš nugaros pusės, du kartus ranka sudavė smūgius į galvos dešinę pusę už ausies bei du kartus su alkūne sudavė smūgius į stuburą, tuo padarydamas galvos sumušimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sutrenkimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį,

Taip pat jis nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui, o būtent: tą pačią dieną ir tomis pačiomis aplinkybėmis, 2010 m. gruodžio 22 d., apie 14:20 val., Mažeikių mieste, Žemaitijos gatvėje, prie Žemaitijos g. namo Nr. 6, tyčia vieną kartą ranka sudavė smūgį mažamečiui K. J., gim. 1997-02-07, į galvą, taip pat toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu laiku nukentėjusiajam K. J. įbėgus į Žemaitijos g. 8 namo antrą laiptinę, pirmame aukšte, jį pavijęs tyčia penkis kartus alkūne sudavė jam į dešinę kaklo pusę iš nugaros pusės, du kartus ranka sudavė smūgius į galvos dešinę pusę už ausies bei du kartus su alkūne sudavė smūgius į stuburą, tuo padarydamas galvos sumušimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sutrenkimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2010-12-22, apie 14 val. su draugais norėjo nueiti į Kalnėnų vidurinėje mokykloje vykstančią diskoteką, tačiau jų neįleido, nes nė vienas nebuvo tos mokyklos moksleivis. Einant gatve pamatė priešais ateinančius 4 vaikinus. Jam staiga kilo mintis juos sumušti. Kodėl tokis mintis kilo, gerai ir pats negali paaiškinti, tikriausiai norėjo pasirodyti prieš draugus. Vienam vaikinui jis sudavė smūgi ranka į galvą, kitam savo galva smūgiavo į smilkinį. Vaikinai pabėgo, jis vijosi, vieną pasivijo namo laiptinėje, sudavė alkūne ir ranka smūgius į galvą, stuburą. Šiuo metu su nukentėjusiais susitaikė, vienam atlygino žalą, su kito mama susitarė dėl žalos atlyginimo. Žalą padės atlyginti tėvas. Šiuo metu abu tėvai dirba užsienyje, jį laikinai globoja teta, pas kurią gyvens Gataučių kaime Joniškio rajone ir ten lankys mokyklą. Gailisi dėl padaryto.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ((duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę įrodo teismo posėdžio metu išvardinti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gauti bei prie bylos pridėti dokumentai ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Nukentėjusysis K. J. parodė, kad 2010-12-22, apie 14:20 val., jis kartu su draugais T. Š., M. K., R. J., ėjo Žemaitijos gatve, Mažeikių mieste, nuo parduotuvės “Ąžuolas” pusės. Jie ėjo pėsčiųjų taku, toje pačioje gatvės pusėje kur yra parduotuvė “Ąžuolas”, kai praėjus namą, kuriame yra vaistinė, pamatė iš dešinės pusės, pro namo kampą pareinančius 3 vaikinus, kurių vieną pažinojo iš matymo, tai buvo Š. V.. Š. V. yra už jį vyresnis, anksčiau jie lankė tą pačią mokyklą. Pamatęs, kad Š. V. pareina priešpriešais ta pačia šaligatvio vieta kaip ir jis, jis pasitraukė į šoną, kad praleistų šį, tačiau Š. V. sustojo prieš jį užtverdamas kelią ir žiūrėdamas į jį pasakė “Storas”, ar dar ką sakė neatsimena, gal klausė kur eini storas, tiksliai to pasakyti negali, bet taip jis pasakė tik vieną kartą ir iškart delnu trenkė jam į kairę ausį. Jis nebandė apsiginti ar suduoti Š. V. smūgių. Po to, kai jam buvo suduotas smūgis, jis sukosi atgal pažiūrėti kur yra jo draugai, tada Š. V. pasakė “Ko čia dar žiuri”, bet daugiau nieko nedarė ir nuėjo link jo draugų. Kadangi Š. V. jam daugiau nieko nedarė, jis nuėjo į priekį su M. K., link Žemaitijos g. 8 namo, kur gyvena T. Š. tėvai, kad galėtų pakviesti pagalbą. Jis nueidamas matė kaip Š. V. bandė įspirti R. J., bet R. J. išvengė smūgio. Po to Š. V. vieną kartą kumščiu trenkė R. J. į veidą, dėl jo jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ar daugiau buvo suduota smūgių jis nematė. Tuo metu su Š. V. kartu buvę du nepažįstami vaikinai buvo nuėję kiek į priekį, gal kokius pora metrų, link parduotuvės “Ąžuolas” ir jie nieko nedarė. Patys jie nebandė apginti R. J., nes bijojo, kad jų pačių nesumuštų Š. V. draugai. Kai jie su M. K. jau buvo įėję į Žemaitijos g. 8 namo antrą laiptinę ir M. K. jau skambino į 18 buto duris, kur gyvena T. Š. tėvai, jis tik buvo įėjęs pro laukutines laiptinės duris. Tuo metu į laiptinę įbėgo Š. V., kuris jam iš nugaros pusės, alkūne trenkė penkis kartus į dešinę kaklo pusę, po to sudavė du smūgius ranka į galvos dešinę pusę už ausies, bei du smūgius su alkūne į stuburą. Jis nebandė apsiginti nuo Š. V. suduodamų smūgių ir pats smūgių nesudavė. Kadangi Š. V. jį laikė sugriebęs už bliuzono apykaklės iš nugaros pusės jis išsivadavęs nubėgo prie buto Nr. 18 durų, o Š. V. išbėgo iš laiptinės, kadangi pasigirdo atrakinamos buto Nr. 18 durys. Tuo pat metu į butą parėjo T. Š. su R. J., kuriam iš nosies bėgo kraujas. Vėliau R. J. papasakojo, kad jam daugiau smūgių Š. V. nesudavė, tik tą vieną kartą kaip jis kad matė. Nei R. J., nei jis nežino dėl ko jie buvo sumušti, anksčiau jie nėra turėję jokių konfliktų su Š. V., su juo susipykę nebuvo, jokių bendrų reikalų nėra turėję. Dėl sužalojimų jis kreipėsi į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas galvos ir veido sumušimas į ligoninę (b.l. 21-22, 23).

Liudytoja N. J. parodė, kad ji augina sūnų K. J., gim. 1997-02-07. Sūnus Karolis yra namisėda, mažai išeina iš namų, be to yra apkūnokas, turbūt dar ir dėl to vengia eiti į lauką, kad iš jo nesityčiotų, nes ir anksčiau, kai pradėjo lankyti mokyklą dėl to turėdavo problemų, iš jo pasišaipydavo tos pačios mokyklos mokiniai, nors vėliau lyg ir nebeliko šių problemų. Paskutiniu metu Karolis jai nebuvo pasakojęs, kad jį kas užgaulioja ar sumuša gatvėje dėl jo apkūnumo ar šiaip. 2010-12-22, apie 13:00-13:20 val., Karolis išėjo iš namų, nes norėjo nueiti į kalėdinį renginį mokykloje. 2010-12-22, apie 15:40 val., jai paskambino Karolis ir pasakė, kad jis su draugu R. J. yra sumušti ir šiuo metu yra pas T. Š. namuose. Ji nuėjusi pas T. Š. į namus, adresu Mažeikių m., Žemaitijos g. 8-18, pamatė, kad prie antros laiptinės lauke yra kraujo, o bute buvusio R. J. veidas ir rūbai buvo kruvini. Jos sūnui Karoliui buvo sutinusi dešinioji veido pusė, kraujo nesimatė. Vėliau jie važiavo į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur Karoliui buvo nustatytas veido ir galvos sumušimas, R. J. buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas, smegenų sukrėtimas, dėl ko jis buvo paguldytas į ligoninę, o Karolis buvo išleistas gydytis į namus. Paskui ji sužinojo, kad Karolis pakeliui į mokyklą su draugais T. Š., R. J. ir M. K. dar buvo užėję į parduotuvę “Ąžuolas”, esančią Mažeikių m., Žemaitijos gatvėje, nes reikėjo kažko nusipirkti ir vėliau žadėjo eiti į mokyklą. Jiems beeinant pakeliui link Žemaitijos g. 8 namo, Mažeikių m., jiems iš priekio atėjo keletas vaikinų, kurių vienas bandė užstoti Karoliui kelią, dėl ko šis net pasitraukė į šoną, kad pastarąjį praleistų ir nekiltų konfliktas, bet tas vaikinas vis tiek jam vieną kartą trenkė į kairę ausį, pavadindamas Karolį “Storuliu”, daugiau smūgių Karoliui nesudavė ir dar vieną kartą kumščiu trenkė R. J. į nosį, dėl ko šiam pradėjo bėgti kraujas. Po to, kai Karolis su M. K. jau buvo parėję į Žemaitijos g. 8 namo antrą laiptinę, jį pasivijo tas pats vaikinas ir sudavė Karoliui penkis kartus į dešinę kaklo pusę, du kartus į galvos dešinę pusę už ausies bei du kartus iš alkūnės į stuburą. Kai ji buvo atėjusi pas T. Š. į namus, sužinojo, kad jos sūnų Karolį sumušė be jokios priežasties Š. V.. Po sumušimo Karolis jautėsi blogai, todėl 2010-12-23 jie kreipėsi į neurologą D. R., kuri diagnozavo galvos sumušimą ir smegenų sukrėtimą bei paskyrė gydymą. 2010-12-28 jie kreipėsi į oftalmologą R. K., kuri Karoliui diagnozavo tinklainės kraujagyslių pakitimą bei skyrė gydymą. Tęsiant gydymą dar reikės papildomai kreiptis pas psichoterapeutą, bei galimai daryti galvos tomogramą. Kadangi šiuo metu Karolio gydymas yra tęsiamas materialinės žalos dar ji nenurodys, bei apsispręs ar reikš ieškinį dėl moralinės žalos (b.l. 32).

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2010-12-22, apie 15:00 val., jis kartu su draugais K. J., M. K., T. Š., buvo parduotuvėje “IKI”, kuri yra netoli parduotuvės “Ąžuolas” bei nusipirkę maisto produktų ėjo atgal į T. Š. namus, esančius Mažeikių m., Žemaitijos gatvėje, nes vėliau ruošėsi eiti į mokykloje vykusį žiburėlį. Kai jie buvo netoli nuo T. Š. namų, kur gretimame name yra vaistinė, jis pamatė priešpriešais nuo parduotuvės “Maxima” pusės pareinančius 5 ar 6 nepažįstamus vaikinus, tarp kurių pažinojo vieną iš matymo, tai buvo Š. V., su kurio seserim jie buvo klasiokai, kitų vaikinų jis neįsidėmėjo. Pirmesnis iš jų ėjo T. Š., kiek atsilikęs nuo jo K. J., paskui ėjo M. K. ir jis. Bijodami, kad Š. V. su draugais jų nesumuštų, jie pasitraukė į šonus šių praleisti, nors anksčiau su šia kompanija susidūręs nebuvo ir jokių bendrų reikalų neturėjo, sukonfliktavęs nebuvo nei jis pats, nei jo draugai. Kai Š. V. priėjęs arčiau pradėjo K. J., kuris buvo pasitraukęs į dešinę arčiau sienos, sakyti kažką panašaus “ko žiūri”, ką dar pasakė ir ar užgauliojo jis nepamena. Tuo metu K. J. Š. V. nieko nesakė, ir jis pamatė kaip Š. V. vieną kartą ranka trenkė K. J. į galvos kairę, paskui lygtai dar bandė suduoti smūgius, bet ar pataikė, jis nežino. Kai jie nueidinėjo, Š. V. atsisuko į jį ir pasakė kažką panašaus “Ko tu čia žiūri?” ir savo galva trenkė jam nestipriai į dešinį smilkinį, dar kiek paėjęs į priekį jis pajuto smūgį į nosį, jam iš už nugaros įspyrė Š. V., daugiau jokių smūgių nesudavė. Jam tuo metu skaudėjo nosis, bet kraujas nebėgo. Tuo metu Š. V. draugai stovėjo kiek atokiau, gal už kokio metro ar dviejų, nieko nesakydami ir nedarydami. Paskui jų kompanija nuėjo link T. Š. namų ir jis atsisukęs matė, kaip Š. V. su draugais stovėjo pasidalinę į keletą grupelių, o Š. V. žiūri į jų kompanijos pusę. Kai jis buvo maždaug 3-4 metrų atstumu iki T. Š. namo laiptinės, jis pajuto smūgį į nosį iš už nugaros, kurį sudavė Š. V., daugiau smūgių nesudavė. Po šio smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu M. K. ir K. J. jau buvo prie laiptinės durų, kai prie jų pribėgo Š. V.. Kadangi K. J. ėjo paskutinis, prie jo pribėgęs Š. V. sudavė 3 ar 4 smūgius ranka K. J. į kaklą. Ar daugiau sudavė smūgių K. J. jis pasakyti negali, nes buvo nuleidęs galvą, kadangi bėgo kraujas, paskui K. J. ir Š. V. įėjus į laiptinę ir užsidarius durims nebematė kas ten vyko, tik girdėjo iš ten sklindančius K. J. šauksmus. Gal po kokios minutės iš laiptinės išėjo Š. V. ir nuėjo link tos vaistinės, pro kurią jie buvo praėję. Vėliau jie įėjo į T. Š. butą, kur jis nusiplovė nuo veido kraują, po to buvo iškviesta policija, ir tada jį nuvežė į Mažeikių ligoninę, kur jam diagnozavo nosies kaulo lūžį bei įtarė smegenų sukrėtimą ir jis buvo paguldytas į traumatologinį skyrių, iš kur sekančią dieną buvau išleistas į namus. Jam buvo paskirtas gydymas vaistais, daugiau pas gydytojus nesikreipė. Dėl kokios priežasties jie su K. J. buvo sumušti nežino, bet galimai dėl to, kad K. J. yra storesnis nei kiti, o jį greičiausiai sumušė už tai, kad jis buvo kartu. Kai jie buvo sumušti, galėjo būti apie 15:00 val. (b.l. 40-41).

Liudytoja V. J. parodė, kad ji augina sūnų R. J., gim. 1996-09-25. Ji žinojo, kad 2010-12-22 17 val. Ričardas su draugais ruošėsi eiti į mokykloje organizuojamą žiburėlį, į kurį reikėjo atsinešti savo maisto, todėl jam davė pinigų. 2010-12-22 ji dirbo paskutinę savo darbo dieną, nes darbą buvo gavusi iš Darbo biržos viešųjų darbų socialinės paramos skyriuje, kai sugrįžusi į darbo kabinetą apie 16 val., pamatė savo mobilaus ryšio telefone keletą SMS žinučių nuo sūnaus Ričardo, kuriuose jis rašė, kad yra ligoninėje ir yra sumuštas. Nuvažiavusi į Mažeikių ligoninę, priėmimo skyriuje pamatė Ričardą, kuriam buvo sutinusi nosis, buvo sukruvintas striukės priekis ir kelnės. Vėliau peršvietus nosį buvo nustatyta, kad Ričardui yra tik įskilęs nosies kaulas, bet nėra lūžęs, taip pat įtarė galvos smegenų sukrėtimą, dėl to jis buvo paguldytas į traumatologinį skyrių, iš kur sekančią dieną buvo išleistas gydytis į namus. Daugiau į gydytojus jie nesikreipė, tik pirko vaistus, kuriuos buvo išrašę ligoninėje apžiūrėję gydytojai, išleidžiant į namus Ričardą. Vaistai buvo skirti nosiai, kažkoks vandenyno vanduo bei purškiami vaistai, bei temperatūrai mažinti vaistai, jų receptus turi, tik neišsaugojo įsigijimo kvitų, už vaistus sumokėjo apie 40 litų. Daugiau išlaidų dėl sūnaus Ričardo sumušimo neturėjo. Ričardas jai pasakojo, kad jį ir Karolį, Š. V. sumušė prie “Ąžuolo vaistinės”, kaip ji suprato, Žemaitijos gatvėje, Mažeikių mieste. Jie buvo sumušti apie 15 val., tik neaišku dėl kokios priežasties. Dėl sūnaus Ričardo sumušimo jai padaryta 40 litų turtinė žala, nes už tokią sumą pirko vaistų. Taip pat reiškia 500 litų civilinį ieškinį dėl moralinės žalos, kadangi sūnus Ričardas buvo sumuštas prieš mokykloje vykusį žiburėlį ir ten nebegalėjo dalyvauti, be to dėl sumušimo jis turėjo gulėti lovoje, o tuo metu buvo laikotarpis prieš Kalėdas, todėl jis negalėjo linksmintis ir leisti laiko su draugais, o turėjo būti namuose, todėl buvo patirti nepatogumai ir padaryta moralinė žala (b.l. 47).

Liudytojo T. Š. duoti parodymai yra analogiški liudytojo K. J. ir R. J. parodymams (b.l. 49).

Liudytoja R. Š. parodė, kad ji augina sūnų T. Š., gim. 1995-12-09. 2010-12-22,Tomas su savo draugu R. J. susiruošė eiti į naujametinį žiburėlį mokykloje, į kurį reikėjo nusinešti maisto, o jai beruošiant jiems išsinešimui maistą pritrūko produktų, todėl jie apie 14-15 val., išėjo į parduotuvę “IKI”. Praėjus maždaug pusvalandžiui, po to kai jie išėjo iš namų, ji išgirdo beldimą į buto duris, kurias atidariusi pamatė Tomo draugą Mantą, pavardės nežino, kuris pradėjo sakyti, kad juos sumušė. Mantas buvo susijaudinęs ir išsigandęs, kalbėjo padrikai. Po to ji pamatė laiptinėje ant laiptelių, netoli nuo buto durų, stovintį kitą Tomo draugą vardu Karolis, pavardės nežino. Karolis stovėjo įsikibęs į turėklus, ji matė, kad jam yra sutinusi bei raudonai mėlyna dešinė veido pusė ir kaklas, kraujo nesimatė, jis atrodė labai susijaudinęs ir buvo panikoje. Kadangi nematė Tomo, tai pagalvojusi, kad ir jis gali būti sumuštas, išėjo į lauką, kur netoli laiptinės, tik nulipus laipteliais, pamatė stovintį trečią Tomo draugą, t.y. R. J., kuris stovėjo nuleidęs galvą, nes iš nosies bėgo kraujas, ant sniego matėsi kraujo dėmė. T. Š. buvo netoliese, jis nebuvo sumuštas, kraujo nesimatė, o ir vėliau sakė, kad jam smūgių niekas nesudavė. Ji visus tuos vaikus parsivedė į butą ir pradėjo jiems suteikinėti pagalbą, t.y. davė ledo pridėti prie sumuštų vietų. Taip pat ji telefonu apie įvykį pranešė policijai bei paskambino Karolio mamai. Atvykę policininkai paaiškino, kad reikia su pareiškimais kreiptis į policiją, o vėliau ji nuvežė į ligoninę R. J., kad jį apžiūrėtų medikai. Nei Tomas nei jo draugai nežinojo už ką buvo sumušti, anksčiau tarp jų ir tos kitos kompanijos jokių konfliktų nėra buvę, jie sakė, kad juos sumušė Š. V. (b.l.50).

Liudytojas T. P. parodė, kad 2010-12-22, apie 15:00 val., jis kartu su Šarūnu, Stanislovu, Evaldu, Aurimu, ėjo Mažeikių mieste Žemaitijos gatvėje, prie kavinės “P. R.”, pėsčiųjų taku, kai iš priekio parėjo keturi nepažįstami jaunuoliai. Prasilenkiant vienas iš jaunuolių petimi kliudė Šarūną, kuris paklausė “Ką darot”, dėl ko vaikinai atsigręžė ir parėjo link Šarūno, tačiau jis su draugais nenorėdami įsivelti į konfliktinę situaciją nesustodami nuėjo link parduotuvės “Ąžuolas”. Paskui jis su Šarūnu susitiko prie “P. R.” kavinės, kur Šarūnas pasakė, kad tie vaikinai jį buvo sumušę prieš mėnesį laiko (b.l. 51-52).

Liudytojas Š. R. parodė, kad 2010 m. gruodžio pabaigoje, galėjo būti prieš Kalėdas, tiksliai datos nepamena, apie 15 val., jis kartu su draugais, jų galėjo būti 5-6, tarp jų buvo Š. V., buvo Kalnėnų vidurinėje mokykloje vykusiuose šokiuose, kur pabuvę apie 10 minučių išėjo į namus. Jie ėjo per kiemus link Žemaitijos-Ventos gatvių sankryžos. Išėjus iš mokyklos Š. V. nuėjo pirmas priekyje, nes tą dieną buvo kažko supykęs, galimai buvo susipykęs su drauge. Paskui Š. V. ėjo būrelis mūsų draugų, o tada jis su kažkuriuo draugu, bet su kuom tiksliai nepamena. Jiems dar nepriėjus pėsčiųjų tako esančio palei Žemaitijos gatvę, galėjo būti apie 150 metrų, jis pamatė, kaip netoli nuo vaistinės kampo Žemaitijos gatvėje, vyksta susistumdymas, kas stumdėsi iš tokio atstumo nesimatė, taip pat nesimatė ar tarp tų asmenų buvo Š. V., tačiau pagalvojęs, kad ten turėtų būti ir Š. V. jis nubėgo į tą pusę. Ar kiti draugai bėgo jis pasakyti negali, nes jis pro juos prabėgo, o vėliau visi vis tiek susirinko į tą vietą kur vyko susistumdymas. Kai jis priartėjo prie tos vietos, kur vyko susistumdymas, ten bebuvo vienas Š. V., o link parduotuvės “Maxima” nubėgo 3-4 nepažįstami vaikinai, niekas jų nesivijo. Jis paklausė Š. V. kas atsitiko, kuris patikino, kad nieko neatsitiko, nors stovėjo susiėmęs šoną, akivaizdžių Š. V. sužalojimų nesimatė. Paskui iš karto jie visi nuėjo pėsčiųjų taku pro “P. R.”, kad galėtų pereiti Žemaitijos gatvę, nes ėjo link Darbo biržos, kur gyvena draugas. Praėjus 10-15 minučių Š. V. pradėjo sakyti, kad jam skauda dešinę ranką, tiksliau krumpliai, bet neaiškino kodėl, vėliau jis telefonu kalbėjo su mama ir išėjo. Po to jis sužinojo, kad Š. V. kreipėsi į ligoninę dėl rankos skausmo ir jam buvo nustatytas rankos lūžimas. Jis nematė, kad Š. V. kam nors būtų sudavęs smūgius, taip pat nematė, kad jam kas būtų sudavę smūgius (b.l. 53).

Liudytojo S. N. duoti parodymai yra analogiški liudytojo Š. R. parodymams (b.l. 54).

Liudytojas A. U. parodė, kad 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, prieš Kūčias, buvo trečiadienis, jis kartu su pažįstamais T. P., dviem Šarūnais, Evaldu, Stanislovu, pavardžių nežino, buvo Kalnėnų pagrindinėje mokykloje vykusioje diskotekoje. Į mokyklą jie nuėjo apie 14:30-15:00 val., bet prabuvo neilgai, nes budėjusi mokytoja paprašė jų išeiti, nes jie ne tos mokyklos moksleiviai. Išėję iš mokyklos jie tiesiai per kiemus ėjo į Evaldo namus, esančius Mažeikių m., Žemaitijos gatvėje, tikslaus adreso nežino. Vienas iš Šarūnų, ėjo kiek pirmesnis už visus likusius, gal kokių 7 metrų atstumu nuo jų. Kai jie jau buvo beveik išėję per kiemus į pėsčiųjų taką lygiagrečiai Žemaitijos gatvei, prie to namo kur yra įrengta vaistinė, netoli “P. R.”, jis pamatė kaip nuo “P. R.” pusės ateina keturi nepažįstami vaikinai. Priekyje ėjęs Šarūnas ėjo energingai ir į kišenes susikišęs rankas, o kai jis susilygino su priešais ateinančiais vaikinais, jis matė kaip kraštinis vaikinas, kuris buvo iš tos pusės kur yra vaistinė, o ne arčiau gatvės, pečiu kliudė Šarūną. Ar Šarūnas buvo kliudytas tyčia ar ne tyčia, ar smūgis buvo stiprus, jis pasakyti negali, tačiau Šarūnas iškart atsisukęs garsiai pasakė “Ką jūs darot”, nes jie jau buvo prasikeitę. Jis matė kaip Šarūnas vieną kartą galva trenkė vienam vaikinui, tačiau kur pataikė jis nematė, taip pat nematė, kad Šarūnas daugiau kam būtų sudavęs smūgius. Tie nepažįstami vaikinai nubėgo pėsčiųjų taku tiesiai, t.y. link parduotuvės “Maxima” pusės, dar tiksliau į greta esančio namo paskutinę laiptinę, jei gerai pamena vienas vaikinas nubėgo tolyn, o kiti subėgo į laiptinę. Kadangi Šarūnas juos nusivijo, tai jis taip pat įbėgo į laiptinę, jis ir kiti draugai iš paskos jiems nebėgo ir jų nesivijo. Iš tos laiptinės kur subėgo vaikinai, jis girdėjo kažkokius šauksmus, tačiau kas šaukė jis nežino, viskas tai truko neilgai, nes gal po kokios minutės Šarūnas skubiai išėjo iš laiptinės ir jie visi nuėjo link Ventos- Žemaitijos gatvių sankryžos, paskui pas Evaldą į namus. Į namus jis išvažiavo apie 17 val., o kiti pasiliko. Po muštynių ir būnant pas Evaldą namuose jis negirdėjo, kad Šarūnas būtų sakęs, kad jam skauda ranka, tik vėliau kalbėdamas telefonu su T. P. sužinojo, kad Šarūnui skauda ranka, todėl išvyko į ligoninę (b.l. 55).

2011-02-19 specialisto išvadoje Nr. G 31/11 (13) nurodyta, kad: 1. K. J. nustatyta: galvos sumušimas, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas; 2. Sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu buku daiktu metu; 3. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku; 4. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 30).

2011-02-19 specialisto išvadoje Nr. G 30/11 (13) nurodyta, kad: 1. R. J. nustatyta: veido sumušimas; 2. Sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu buku daiktu metu; 3. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku; 4. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 44).

2011-01-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja N. J. pateikė 2 vnt. kasos kvitų bei 5 vnt. receptų, kurių padarytos kopijos (b.l. 35, 36-39).

2011-01-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja V. J. pateikė 2 vnt. receptų, kurių padarytos kopijos (b.l. 45, 46).

Kaltinamasis su nukentėjusiais susitaikė (b.l. 100, 161-162).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: pažeidus viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdžius mažamečio K. J. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 81), yra jauno amžiaus, anksčiau nėra teistas, taip pat nėra padaręs teisėtvarkos pažeidimų.

Ištyrus ir įvertinus visas bylos aplinkybes ir įrodymus bei atsižvelgiant į nepilnamečio socialinę brandą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo asmenybė nėra susiformavusi nusikaltimams daryti, jis tik turi nusikalstamų polinkių ir jiems pakeisti nėra būtina skirti bausmę. Laikytina, kad baudžiamojo įstatymo tikslai padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 str.) gali būti pasiekti ir neskiriant bausmės, o atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskyrus auklėjamojo poveikio priemones. Todėl tikslinga vadovaujantis LR Baudžiamojo Kodekso 93 str. 1d. 3p. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis idealiąja sutaptimi padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų, vienam nukentėjusiajam atlygino žalą, su kitu susitarė dėl žalos atlyginimo. Tai duoda pagrindą manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės byla nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str.) ir Š. V. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 82 str.).

Kadangi kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukiama, civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos paliktinas nenagrinėtu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40, 4,5 p.). Asmenys, kuriems padaryta žala turi teisę pareikšti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka ( (duomenys neskelbtini) str.). Kaltinamasis su nukentėjusiojo atstove N. J. susitarė dėl žalos atlyginimo, kaltinamajam nevykdant šio susitarimo, nukentėjusysis turės teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta 1196,58 Lt (b.l. 61-64) suma nėra tiesiogiai nusikaltimu padaryta žala, todėl priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Š. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p., ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsniu, iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti.

Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 82, 85, 87 straipsnius ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones: atlikti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų per 2 mėn. (du mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir elgesio apribojimą 4 mėn. (keturiems mėnesiams) įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, ir uždraudžiant be vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

N. J. ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš Š. V., o jam neturint lėšų iš jo atstovo pagal įstatymą V. V., 1196,58 Lt (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt šešis litus 58 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.