- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-524-395/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Algirdas Remeika, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Ieškovas
- V. M., R. M.
- Atsakovas
- R. I. U., I. A. P.
- Trečiasis asmuo
- D. U., VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1484-638/2011 pagal ieškovų V. M. ir R. M. ieškinį atsakovėms R. I. U., I. A. P., tretiesiems asmenims D. U., VĮ „Registrų centras“ dėl bendrosios nuosavybės teisės dalių nustatymo, atidalinimo iš bendrosios nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai, patikslinę reikalavimus, prašė: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ieškovei V. M. patalpas, pažymėtas indeksais 4-2,4-3,4-4, 4-5, suteikiant butui Nr. 5; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios name (duomenys neskelbtini), ieškovui R. M. patalpas, pažymėtas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7 suteikiant butui Nr. 1; patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3 suteikiant joms buto Nr.2; 3) pakeisti bendraturčių dalis bendroje nuosavybėje V. M. nustatant nuosavybės teisę į 12/100 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); R. M. nustatant nuosavybės teisę į 49/100 dalis, R. I. U. į - 12/100 dalių, I. A. P. - į 27/100 dalis. Nurodė, kad V. M. nuosavybės teise priklauso 5/12 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ji naudojasi patalpomis, kurios sudaro butą Nr. 2, t.y. patalpos 2-1, 2-2 ir 2-3, pažymėtos plane ( t.1, b.l.9), kurias prašo atidalinti kaip butą Nr. 2. Be to, ji dar naudojasi patalpomis 4-2,4-3 ir 4-5, kurias prašo atidalinti kaip butą Nr.5. R. M. turi nuosavybe 1/6 dalį namo, naudojasi patalpomis 1-1,1-2,1-2,1-4,1-5,1-6,1-7, kurias prašo atidalinti kaip butą Nr.1.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atidalino patalpas, pažymėtas indeksais 1-1/0,46 kv.m., 1-2/1,85 kv.m., 1-3/8,47 kv.m., 1-4/7,13 kv.m., 1-5/0,38 kv.m., 1-6/7,91 kv.m. ir 1-7/10,86 kv.m., esančias name (duomenys neskelbtini), kaip ieškovo R. M. dalį iš bendrosios nuosavybės; likusioje dalyje ieškinį atmetė; bylą dalyje dėl numerių butams suteikimo nutraukė; taip pat teismas proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl nuosavybės teisės dalių nustatymo
Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui R. M. nuosavybės teise yra įregistruotos 5/12 dalys (perskaičiavus į šimtainę trupmeną - 0,42 dalis) pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas 1/6 dalį namo įgijo 1998-05-29 mainų sutartimi, vėliau pastatė priestatą 6a1p ir įrengė patalpą 1-7 mansardoje, kuriems statyti buvo duotas leidimas ir statinys pripažintas tinkamu naudoti, vėliau 2008-11-04 dovanojimo sutartimi įgijo 3/12 dalis gyvenamojo namo (t.4, b.l. 36-38). Ieškovui nepateikus duomenų, kokiu pagrindu jis įgijo dar 0,07 dalis, teismas reikalavimą pripažinti, kad R. M. priklauso nuosavybės teise 0,49 dalys gyvenamojo namo, netenkino. Taip pat teismas nustatė, kad V. M. nuosavybės teise turi 2/12 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atitinkamai tai sudaro 0,17 dalių. Ieškovei nepateikus duomenų, kokiu pagrindu jai galima būtų nustatyti mažesnę dalį, negu ji yra įgijusi, t.y. 12/100 dalių, teismas ieškinį šioje dalyje atmetė. Nurodė, kad atsakovės R. I. U. nuosavybės teisę ginčo gyvenamajame name sudaro 1/6 dalis. Tai atitinka 0,16 dalių. Kadangi pagrindo nustatyti R. I. U. kitokią nuosavybės dalį nėra, todėl šio reikalavimo teismas taip pat netenkino. Taip pat nurodė, kad atsakovės I. A. P. nuosavybės teisę sudaro ¼ dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Tai atitinka 0,25 dalis. Pagrindo nustatyti I. A. P. 0,27 dalis nėra, todėl šio reikalavimo netenkino. Taip pat teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog šalys faktiškai naudojasi namo dalimis, kurių dydis neatitinka dalių bendroje nuosavybės teisėje, neduoda pagrindo perdalyti nuosavybę. Nuosavybės teisė yra neliečiama (LR Konstitucijos 23 str.). Teismas neturi teisė paimti kieno nors nuosavybę ir perduoti kitam asmeniui.
Dėl atidalijimo iš bendro turto
Teismas sprendė, kad ieškovo R. M. prašomos patalpos, pažymėtos indeksais 1-1,1-2,1-3,1-4,1-5,1-6 ir 1-7 gali būti atidalintos iš bendros nuosavybės kaip atskiras butas, kadangi jos sudaro 0,31 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), t. y. neviršija ieškovo turimos nuosavybės dalies name. Taip pat teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas faktiškai naudoja savo reikmėms patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-7. Patalpos 1-4, 1-5 ir 1-6 yra priestate 6a1p, kuris yra pastatytas ir priimtas naudoti 2006-01-06 KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sudarytu statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu (t.2, b.l. 78). Patalpa 1-7 yra ginčo namo mansardoje. Tarp šalių nėra ginčo, kad šią patalpą rekonstravo ir pritaikė gyventi ieškovas R. M.. Patalpa yra priimta kaip tinkama naudoti minėtu 2006-01-09 aktu. Teismas nurodė, kad nors atsakovės R. I. U. bei I. A. P. nėra davusios sutikimo ieškovui R. M. įsirengti patalpą 1-7 ir naudoti kaip savo atskirą nuosavybę, tačiau atsakovės nepateikė argumentų, kodėl jos su tokiu ieškovo prašymu nesutinka, nenurodė, kad jos pačios kada nors naudojo ar ketina naudoti minėtą patalpą 1-7. Taip pat atsakovės nepateikė įrodymų, kad atidalinus ieškovo prašomas patalpas bus pažeistos jų teisės ar padaryta žala pastatui. Iš pateiktų planų ir šalių paaiškinimų matyti, kad į patalpas nuo 1-1 iki 1-7 yra atskiras įėjimas, jos yra apšildomos atskira kieto kuro krosnimi. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovo R. M. reikalavimas atidalinti jam patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3, suteikiant joms buto Nr. 2, negali būti tenkinamas, nes atidalinus pagal ieškovo prašymą, jis įgytų didesnę dalį, negu jam nuosavybės teise priklauso. Nurodė, kad šios patalpos sudaro 0,18 dalių ginčo namo (t.3, b.l. 111, II pusė). R. M. dalis name yra 0,42. Atidalinus jam patalpas nuo 1-1 iki 1-7, kurios visumoje sudaro 0,31 dalį, likusi ieškovui R. M. dalis yra 0,11, t. y. mažiau, negu kad ieškovas prašo jam atidalinti. Ieškovės V. M. reikalavimą atidalinti jai patalpas 4-2, 4-3, 4-5 ir 4-4 (t.3, b.l.108), teismas taip pat atmetė. Nurodė, kad kaip matyti iš dalių paskaičiavimo, jis atliktas imant ne visą patalpą 4-4, o 14/25 dalių šios patalpos ir nurodoma, kad šios patalpos sudaro 0,12 dalių (t.3, b.l. 111). Tai neatitinka ieškovės V. M. turimų nuosavybės dalių (0,17 dalių). Be to teismas nurodė, kad atidalinimas yra negalimas, kai lieka bendro naudojimo patalpa, t. y. patalpa 4-4. Teismo posėdžio metu ieškovė aiškino, kad ji naudosi tik patalpomis 4-2, 4-3 ir 4-5, prašė tik jas atidalinti, tačiau nepateikė atitinkamo projekto ir dalių paskaičiavimo, nepateikė įrodymų, kad toks atidalinimas nepažeis atsakovės R. I. U. teisių, nes neaišku, kokiu būdu po atidalinimo būtų šildoma patalpa 4-1.
Dėl butų numeracijos
Bylą dalyje dėl ieškovų reikalavimo suteikti jiems atidalintoms pastato dalims butų numerius teismas nutraukė, nurodydamas, kad šis reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo atidalinti R. M. ir V. M. gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Apeliantai nurodo, kad gyvenamas namas yra senas, todėl jam reikalingas remontas. Atsakovė R. I. U. visiškai nesirūpina jai priklausančia namo dalimi - joje negyvena, netvarko ir neremontuoja. Jai priklausanti namo pusė baigia sugriūti, tuo keldama pavojų kitiems bendraturčiams. Tai patvirtina Kauno miesto Žaliakalnio PK pažyma, Žaliakalnio BŪT atstovų patvirtintas raštas, fotonuotraukos, (duomenys neskelbtini) savininkų apklausa Kauno miesto prokuratūroje. Ieškovai stengiasi išlaikyti ir išsaugoti bendrą turtą. Ieškovas R. M. savo lėšomis prie jam priklausančios gyvenamosios patalpos papildomai pasistatė 6a'p ir patalpą 1-7. Ieškovė V. M. - priestatą 7a'ž.. Tai patvirtina priestatų pripažinimo tinkamais naudoti aktai. Minėtiems statiniams gavę bendraturčių ir antstolių sutikimus. V. M. 2008-11-04 dovanojimo sutartimi R. M. padovanojo dalį jai priklausiusių gyvenamojo namo patalpų. Tačiau registruojant daiktinių teisių į ginčo gyvenamąjį namą pasikeitimus, atsakovės atsisakė bendru notariniu susitarimu pakeisti bendraturčių nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl dalys keistinos teismo sprendimu (CK 4.77 str.). Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo namas dėl nurodytų priestatų pastatymo padidėjo nuo 89,32 kv.m. iki 117,59 kv.m. Teismui pateiktas 2008- 11-11 nekilnojamojo turto registro pažymėjimas patvirtina, jog V. M. nuosavybės teise įregistruota 2/12 dalys gyvenamojo namo, R. M. - 5/12, R. I. U. - 1/6, o I. A. P. - 1/4 dalis gyvenamojo namo, kas prieštarauja CK 4.77 str. nuostatai, nurodančiai, jog jei bendraturtis, laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą, tai jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimasis bendru daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Byloje pateiktas pastato dalių paskaičiavimo projektas patvirtina, jog R. M. priklauso 49/100 gyvenamojo namo dalys, V. M. - 12/100, R. I. U. - 12/100, I. A. P. - 27/100 dalys. Esant nesutarimams tarp bendraturčių dėl gyvenamojo namo priežiūros ir remonto, ieškovai pageidauja atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo sprendimu.
Teismas R. M. 5/12 dalių užimamų patalpų perskaičiavo į šimtainių trupmenas ir gavo 0,42 dalis. Tai, apeliantų nuomone, neteisinga, nes skaičiuota ne pagal padidėjusį namo plotą - 117,59 kv.m., o pagal seno namo be priestatų plotą. Teisingai apskaičiavo Registrų centras - 5/12 R. M. gyvenamų patalpų dalis: 117,59:12x5=49 dalys. Taip pat apeliantai nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo ir V. M. 2/12 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kas atitinkamai sudaro 0,17 dalių. Patalpa Nr. 4 užima 26,33 kv.m plotą. Ieškovams priklauso po pusę patalpos pagal testamentą. Plotas padidėjo pristačius R. D. verandą 2,11 kv.m. V. M. užimtas plotas: 4-2/4,68 kv.m., 4-3/4,37 kv.m., 4-5/2,11 kv.m., 2/3 4-4/4,26 kv.m. Sudėjus visą gyvenamų patalpų plotą gaunasi 14 kv.m., kas sudaro 14:117,59 = 12/100 dalių. R. U. sudėjus gyvenamų patalpų plotą: 4-1/13,02 kv.m., 1/3 4-4 gaunasi 14,44 kv.m., t.p. 12/100 dalių. R. I. U. patalpos Nr.4 sugriuvus, J.A. P. patalpą Nr.3 nugriovė, o naują tik pradėjo statytis. Teismas neteisingai apskaičiavo J. A. P. patalpų dalis, nes plotą dalino iš seno namo ploto, t.y. 83,32 kv.m. Jos gyvenamas plotas, apeliantų nuomone, 31,35 kv.m., t.y. 31,35:117,59=0,27 dalys. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai sprendime nurodė, kad ieškovė V. M. prašė atidalinti 5/12 namo. Ji jau 2008 m. šią patalpą Nr. 2 padovanojo neįgaliam sūnui, ir neturiu jokio tikslo atimti iš jo šią patalpą.
Apeliantų nuomone, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės galima. Tam neprieštaravo ir savivaldybė, yra apskrities antstolių sutikimai. R. L. U. patalpa be stogo, ieškovams labai kenkia: pūdo sienas, po grindimis bėga nuo jos patalpų vanduo. Ant pastogės prisninga. Ieškovų patalpos drėgnos, reikia dvigubai kūrenti. Jie patyrė didelius nuostolius - dėjo grindis antrą kartą dėl atsakovės kaltės. Be to, reikia statyti bendras sienas, tačiau ji neduoda sutikimo. A. I. P. teigė, kad nesutinka dėl atidalijimo, nes ieškovai jai nepadarė projekto pastogės padalinimo. tačiau pastogė dalinama tik tada, kai atidalinti butai iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. I. U. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, kad ieškovai pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė jokių faktinių ir teisinių pagrindų bei absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Be to, ieškovai net neprašo panaikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo, o apeliacinio skundo reikalavimas atidalinti R. M. ir V. M. gyvenamas patalpas (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra teisiškai neapibrėžtas ir nepagrįstas bylos medžiaga. Priešingai - prie apeliacinio skundo pridėtas 2011-11-24 projektas ne tik be jokio teisinio pagrindo sumažina atsakovės, kaip namo bendraturtės, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje nuo 1/6 iki 12/100 (CK 4.77 str. 2 d.), bet iš jo nesimato, kad toks atidalinimas nepažeis atsakovės teisių, nes neaišku, kokiu būdu po atidalinimo butų šildoma patalpa 4-1. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą šioje dalyje. Be to, ieškovė V. M. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kodėl pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šio ieškinio reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 str.). Priešingai, nei teigia apeliantai, kad atsakovė neva nesirūpina jai priklausančia namo puse, pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad statydamas priestatą ar dengdamas stogą ieškovas R. M. padarė žalą atsakovės I. A. P. turtui, iš esmės nekeičia statinio priėmimo naudoti aktų ir gali būti kitam ginčui dėl padarytos žalos atlyginimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo D. U. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, nurodytais atsakovės R. I. U. atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl teismas jų nebekartoja.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas apeliantų ieškinį iš dalies dėl šalių dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės rėmėsi oficialiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais namų valdos, esančios Kopūstų g.18, Kaune duomenimis, kuriuose ieškovų bylos užvedimo momentui (2006-08-29) nustatytos dalys bendrojoje nuosavybėje nekito iki pat skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija, analizuodama ieškovų V. M. ir R. M. apeliacinio skundo argumentus dėl nesutikimo su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami dviem pagrindinėmis aplinkybėmis, t. y. tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir netinkamai nustatė naudojimosi gyvenamojo namo ir ūkio statinių tarp šalių tvarką. Šiuo atveju, teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais pažymi, jog CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jei nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl atidalijimo būdo nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai sprendė, kad atidalijimas natūra pagal bendraturčiams oficialiai priklausančių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje proporcijas geriausiai apgina bendraturčių teises ir nepaneigia nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Taigi šiuo atveju - neabejotinai svarbu tai, jog net ir apeliantui R. M. pastačius priestatą 6a1p ir įrengus patalpą 1-7 ginčo namo, esančio Kopūstų g.18, Kaune (t.4, b. l. 39-42) jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nepasikeitė, nes pastarasis šiuo atveju yra išimtinai šios (naujai sukurtos) turto dalies savininku ir naudojasi šiuo turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju nėra pagrindo apeliantui R. M. nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su kitais bendraturčiais didesnę nei 0,42dalys arba 5/12 ginčo pastato, tuo pačiu – akivaizdu, jog tapačiai nėra pagrindo ir apeliantės V. M. mažesnės nei 0,17 arba 2/12 dalies ginčo pastate nustatymui, nes tai nebejotinai pažeistų kitų bendraturčių, t. y. atsakovių bei trečiojo asmens teises.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prioritetinių bendraturčių teisių gynimo būdu, nes pilnai patenkinus ieškovų ieškinį ir pagal jų pageidavimus nutraukus bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius tarp bendraturčių, būtų pažeisi daikto teisinio režimo principai ir be teisinio pagrindo pasikeistų bendraturčių dalis lyginant su kitais bendraturčiais. Tuo pačiu pažymėtina, kad būtent šios aplinkybės ir sąlygojo skundžiamo teismo sprendimo išvadas, liečiančias reikalavimą dėl suteikimo tarp bendraturčių padalinto pastato, esančio Kopūstų g.18, Kaune dalims butų numerius.
Pažymėtina, kad sutinkamai su LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto nuostatomis, kurios neprieštarauja 2006-01-06 KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros akto išvadoms (t.2, b. l. 78) išvadoms ginčo atveju nėra ir nebuvo pagrindo šio ieškovų ieškinio reikalavimo tenkinimui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantų apeliacinio skundo, argumentai dėl atidalintos gyvenamojo namo dalies įregistravimo atskirais butų identifikaciniais numeriais – nepagrįsti, nes teismo išvados šioje dalyje neprieštarauja nei CK 4.253 straipsnio nuostatoms, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsniui. Kiti apeliacinio skundo argumentai, liečiantys teismo atlikto bendraturčių valdomų nekilnojamojo turto dalių perskaičiavimo į šimtaines trupmenas pagrįstumą, teisėjų kolegijos nuomone, yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.
Įvertinus aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistu, o ieškovų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Netenkinant apeliacinio skundo iš ieškovų priteistinos valstybei patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą trečiajam asmeniui D. U. antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Atsakovė R. I. U. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo pagrindžiančių dokumentų iki bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo pabaigos nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 82,50 Lt (aštuoniasdešimt du litus, 50 ct) iš kiekvieno antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, banką – „Swedbank“ AB, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).