Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-258-348/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-04
Bylos Nr.
T-258-348/2015
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-01226-2008-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Bylos Nr. T-258-348/2015;
Teisminio proceso Nr. 1-61-1-01226-2008-0;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19., (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės ir teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. K. prašymą dėl paskirtos bausmės sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šalies argumentai

Kauno apygardos teisme buvo gautas A. K. prašymas pritaikyti Baudžiamojo įstatymo pataisas, švelninčiaus jos teisinę padėtį bei BK 77 straipsnį. Prašyme nuteistoji nurodo, jog 2015 m. įsigaliojo eilė Baudžiamojo kodekso pataisų, kurios švelnina nuteistojo teisinę padėtį ir, kurios turi grįžtamąją galią. Nuteistosios teigimu, teismas nagrinėdamas jos prašymą, turėtų atsižvelgti į tai, kad A. K. yra atlikusi didelę dalį realios laisvės atėmimo bausmės, charakterizuojama teigiamai, nebausta, keturis kartus skatinta, turi devynis vaikus. Nuteistosios teigimu, atsižvelgus į šias aplinkybes, yra pagrindas taikyti Baudžiamojo kodekso pataisas, švelninančias jos teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. K. prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 362¹ str. numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 180 ir 187 straipsnių redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554). Kadangi šiuo įstatymu buvo pakeistos ir tos baudžiamojo kodekso nuostatos, kurios nėra susiję su nuteistosios A. K. teisine padėtimi, tikslinga pasisakyti tik dėl tų naujų baudžiamojo kodekso nuostatų, kurios galimai švelnins nuteistosios padėtį.

Naujoje BK 75 straipsnio redakcijoje (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554), reglamentuojančioje bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Palyginus ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams ir už tyčinius sunkius nusikaltimus. A. K. nuteista laisvės atėmimo bausme už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas) laisvės atėmimu 11 metų ir 6 mėnesiams, todėl A. K. teisinei padėčiai juridinės reikšmės neturi pasikeitusios BK 75 straipsnio nuostatos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji nėra pripažinta pavojinga recidyviste, todėl BK 27 ir 56 straipsnių nuostatos jai netaikomos. Pažymėtina, kad BK 38, 39 ir 55 straipsnių nuostatos taikomos asmenims , kurie padarė neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaip jau buvo minėta, A. K. nuteista laisvės atėmimo bausme už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BK 60 str. numato atsakomybę sunkinančias aplinkybes, šiuo atveju atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymas nuteistojo padėties nešvelnintų. BK 178, 179, 180 ir 187 straipsniai neturi visiškai jokios reikšmės bausmės skyrimui ar paskirtos bausmės švelninimui, tai Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsniai.

2014-12-18 įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015-01-01) yra pakeista BK 190 str. 1 d., nustatant, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL. Kadangi A. K. padaryta nusikalstama veika nėra priskiriama turtiniams nusikaltimams, numatytiems BK XXVIII skyriuje, nauja BK 190 str. 1 d. redakcija šiuo atveju negali būti taikoma.

Nuteistoji taip pat prašo taikyti BK 77 straipsnio nuostatas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog BK 77 straipsnio nuostatos, kurios buvo taikomos bausmės vykdymo metu, reglamentavo lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme, neteko galios nuo 2012-07-01. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl nuteistosios atžvilgiu nėra galimybės šiuo metu taikyti įstatymo nuostatas, kurios yra netekusios galios.

Taip pat teismas pažymi, kad klausimams dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnį svarstyti numatyta ikiteisminė stadija. Pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (BVK 164 straipsnis), į kurias, esant BVK 157 straipsnyje numatytoms sąlygoms, gali kreiptis nuteistieji.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios A. K. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Jurgis KiškisAlgerdas Urbšys