Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. G., atsakovo atstovei A. V., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. (B. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad apklausos metu jis tiksliai nurodė išvykimo priežastis iš savo kilmės šalies. Nuo 2008 m. dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kare. 2008 m. rugsėjo mėn. įvyko mitingas prieš (duomenys neskelbtini) prezidentą M. S. Krašto apsaugos ministerija atsiuntė įsakymą į batalioną, kur pareiškėjas tarnavo vyresniuoju seržantu, kad būtų išvaikytas vykstantis mitingas. Trisdešimt penki kariškiai iš pareiškėjo bataliono atsisakė vykdyti šį įsakymą ir prisijungė (ir pareiškėjas su jais) prie mitinguotojų. Pareiškėjas buvo pripažintas valstybės išdaviku, nes atsisakė vykdyti minėtą įsakymą, buvo pradėta jį persekioti. 2009 m. lapkričio 19 d. jį sulaikė ir nuteisė 5 metams. Pareiškėjo motina sumokėjo už jį užstatą, todėl jo bausmė buvo sumažinta iki 2 metų bei paskirta 40 000 larių bauda. Pareiškėjas neturėjo lėšų susimokėti baudos, todėl jį nuolat persekiojo prokuratūra, dėl persekiojimo jis buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, visi jo pateikti faktai ir aplinkybės atsakovo buvo ištirtos netinkamai.

Be to, skundžiamu Sprendimu pareiškėjui nepagrįstai yra uždrausta atvykti į LR dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš LR. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko prašyti prieglobsčio, todėl neaišku, kuo vadovaujantis jo atžvilgiu yra priimamas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvą. Toks Sprendimas yra neproporcingas, jam taikomas kaip sankcija, kurios nenumato įstatymas (b.l. 1-2).

Paaiškina, kad pareiškėjo nurodyti prieglobsčio motyvai buvo individualiai išnagrinėti bei įvertinti prieglobsčio teisės kontekste ir pagrįstai konstatuota, kad B. K. nepateikė jokios patikimos ir neatmestinos informacijos, kuri galėtų būti vertinama kaip persekiojimas dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau - Įstatymas) 86 str. 1 dalyje numatytų priežasčių. Be to, tarp pareiškėjo pateiktų faktų buvo nustatyta esminių prieštaravimų (prašyme nurodė, kad jį iš suėmimo paleido 2009-04-27 (po dviejų metų kalėjimo), o pirminėje apklausoje nurodė, kad jis buvo sulaikytas 2009-11-19 ir jam buvo paskirta penkeri metai nelaisvės, kuriuos po to sumažino iki dviejų, laisvai išsiėmė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (2011-09-20), keliavo į užsienio valstybes, nors esą buvo persekiojamas teisėsaugos už vengimą sumokėti paskirtą baudą). Todėl pareiškėjo atžvilgiu netaikytas „abejonės privilegijos" principas. Išanalizavus visą pareiškėjo byloje dėl prieglobsčio suteikimo LR esančią informaciją, remiantis protingumo, logiškumo principais bei prieglobsčio teisę reglamentuojančiais teisės aktais, Departamente buvo priimtas teisėtas ir teisingas Sprendimas.

Pareiškėjo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Prieglobsčio prašytojo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „ten pat“) dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pilietis B. K. kartu su kitais dviem (duomenys neskelbtini) piliečiais 2012-06-21 buvo sulaikytas Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) k., sankryžoje (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai dėl minėto įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR Baudžiamojo kodekso (BK) 291 str. 1 dalį (ten pat, b.l. 1).

B. K. Vilniaus rinktinei 2012-06-22 pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad 2007 metais jis pradėjo tarnauti specialiajame jūrų pėstininkų padalinyje (duomenys neskelbtini) mieste. Vėliau buvo priimtas įsakymas išvaikyti O. šalininkų mitingą. Pareiškėjas nenorėjo veikti prieš savo tautą, todėl išėjo iš karinės tarnybos. Po to jį pradėjo persekioti, įkalino dvejiems metams iki 2009-04-27 ir priteisė sumokėti 40 000 lari baudą. B. K. tokios sumos sumokėti negalėjo. Kiekvieną dieną ateidavo asmenys iš prokuratūros į jo namus. Jo mamą iš baimės suparalyžavo. Jam grasino, kad jį vėl pasodins. Prieglobsčio jis prašo, kadangi jam pavojinga būti (duomenys neskelbtini) (ten pat, b.l. 2, 2a).

Pirminės prieglobsčio prašytojo apklausos 2012-06-22 metu B. K. paaiškino, kad iki išvykimo gyveno (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini). Į LR atvyko 2012-06-19, LR valstybinės sieną perėjo neteisėtai, pėsčiomis. B. K. teigimu, jis 2008 m. tarnavo armijoje, buvo vyresnysis seržantas. 2008 m. rugsėjo mėn. prasidėjo mitingas prieš M. S. ir iš Krašto apsaugos ministerijos buvo gautas įsakymas išvaikyti mitinguojančius. B. K. ir dar 35 kariškiai atsisakė paklusti įsakymui bei prisijungė prie mitinguojančių. Už tai, kad jie atsisakė vykdyti įsakymą, buvo pripažinti valstybės išdavikais ir juos imta persekioti. B. K. teigimu, 2009-11-19 jis buvo sulaikytas ir nuteistas penkeriems metams. Jo motina pardavė butą ir sumokėjo užstatą, kad B. K. įkalinimo laikas būtų sumažintas nuo 5 iki 2 metų. Reikėjo sumokėti 5000 JAV dolerių už vienerius metus (iš viso 15 000 JAV dolerių) ir paskyrė 40 000 larių baudą. Kadangi B. K. neturėjo už ką sumokėti baudos, pabėgo į (duomenys neskelbtini), tačiau kartas nuo karto grįždavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis buvo persekiojamas prokuratūros, kad sumokėtų baudą, todėl vėl išvykdavo į (duomenys neskelbtini). Po to jis nusprendė vykti į LR, „laikinai pasiprašyti prieglobsčio" (ten pat, b.l. 3-11).

Skyrius, išnagrinėjęs B. K. prieglobsčio prašymą ir su juo susijusius dokumentus, (duomenys neskelbtini) parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatavo, kad B. K. nepateikė jokios patikimos ir neatmestinos informacijos apie persekiojimą, kaip tai suprantama prieglobsčio teisėje, be to, jo pateikta informacija yra prieštaringa ir nelogiška. B. K. nurodė, kad 2007 m. jis tarnavo specialiajame jūrų pėstininkų padalinyje (duomenys neskelbtini) m. ir buvo gautas įsakymas vykti į miestą išvaikyti mitingo dalyvius, kurie mitingavo prieš (duomenys neskelbtini) prezidentą. B. K. nesutiko įvykdyti įsakymą ir buvo nubaustas dvejiems metams nelaisvės. 2009-04-27 jį paleido ir paskyrė sumokėti 40 000 larių baudą, tačiau, neturėdamas minėtos sumos, jis baudos nemokėjo ir išvyko į (duomenys neskelbtini), bet kartas nuo karto grįždavo į (duomenys neskelbtini). Skyrius nustatė šiuos nesutapimus: prašyme B. K. nurodė, kad jį iš suėmimo paleido 2009-04-27 (po dvejų metų kalėjimo), o pirminėje apklausoje nurodė, kad jis buvo sulaikytas 2009-11-19 ir jam buvo paskirta penkeri metai nelaisvės, kuriuos po to sumažino iki dviejų. Nesuprantama, kaip asmuo, esą persekiojamas teisėsaugos už vengimą sumokėti paskirtą baudą, gali laisvai išsiimti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (2011-09-20), teisėtai keliauti pirmyn ir atgal į kitą valstybę ((duomenys neskelbtini), 2012-06-03 išskrido iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu). Todėl Skyrius padarė išvadą, kad B. K. nėra persekiojamas (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų. Persekiojimu nelaikoma ir jam skirta bausmė - laisvės atėmimas už tai, kad nevykdė vado įsakymo, nes ji nelaikytina pernelyg griežta bausme, kurią būtų galima prilyginti persekiojimui. Remiantis LR BK 317 str. 1 dalimi, karys, neįvykdęs vado įsakymo ar atsisakęs jį vykdyti arba kitaip nepaklusęs vado įsakymui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. B. K. prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodyta, kad jis buvo įkalintas dvejiems metams. Kadangi B. K. nepateikė jokių dokumentinių įrodymų, nors iš dalies patvirtinančių jo pasakojimą, taip pat įvertinus nustatytus prieštaravimus bei turimą informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės šalį, Skyrius konstatavo, kad B. K. nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto, arba žmogaus teisių pažeidimų. Pagrindo prielaidai, kad kilmės šalyje B. K. grėstų persekiojimas, susijęs su jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, Skyrius nenustatė, todėl jo prieglobsčio prašymo motyvai akivaizdžiai neatitinka Įstatymo 86 str. 1 dalies reikalavimų. Remdamasis Departamento turima informacija, Skyrius konstatavo, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 str. c punkte ir Įstatymo 87 str. 1 d. 3 punkte nurodyti veiksmai. Taigi B. K. prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kad B. K. pažeidė atvykimo į LR teritoriją ir buvimo joje tvarką, piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra, pasiūlė uždrausti jam atvykti į LR dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš LR dienos (ten pat, b.l. 24-27).

Departamentas, atsižvelgęs į Skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti B. K. laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) LR; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo bei įsigaliojus galutiniam sprendimui jo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, nesant priežastims, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 str. 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš LR į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į LR dvejus metus nuo išsiuntimo iš LR dienos; paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą siekiant uždrausti jam atvykti pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį dvejiems metams nuo išsiuntimo iš LR dienos (ten pat, b.l.28-29).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo, tarptautinės apsaugos suteikimo tvarką reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. LR įstatymas Nr. IX-2206 ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas), į kurį yra perkeltos pagrindinės 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso" nuostatos bei Įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

Detaliau prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka yra nustatyta Vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintu Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).

Prieglobsčio suteikimo sąlygos (t.y. priežastys, dėl kurių gali būti suteikiamas prieglobstis) yra išdėstytos Įstatymo 86 str. 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Papildomos apsaugos suteikimo sąlygos (t.y. priežastys, dėl kurių gali būti suteikiama papildoma apsauga) yra nustatytos Įstatymo 87 str. 1 dalyje, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Be to, atsakovas pareiškėjui taikė Įstatymo 2 str. 1 dalį, kuria nustatyta, kad akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Kolegija su tokia pozicija sutinka, nes B. K. paaiškinimai dėl jo nuteisimo už karinio įsakymo nevykdymą aplinkybių įvairiu metu esmingai skiriasi, pareiškėjas nėra pateikęs nei vieno dokumento apie jo nuteisimą, nuospendžio sušvelninimą, baudos išieškojimą, nors, sprendžiant iš bylos aplinkybių bei bendros padėties (duomenys neskelbtini), pareiškėjui neturėtų kilti jokių sunkumų tokius įrodymus gaunant. Neįtikinamas argumentas, kad jį už baudos nesumokėjimą persekioja prokuratūra, nes, paprastai, prokuroro institucijos nevykdo nuosprendžių. Persekiojimo grėsmės nebuvimą rodo ir yai, kad pareiškėjas ir po jo nuteisimo nuolat ilgą laiką laisvai išvykdavo iš (duomenys neskelbtini) ir parvykdavo į (duomenys neskelbtini). Kolegijos nuomone, pareiškėjo nepatikimumą, kitokių, nei prieglobsčio suteikimas, tikslų turėjimą, rodo ir jo savavališkas pasišalinimas iš Centro.

Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš socialinių grupių, minimų Aprašo 66 punkte, šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 str. c punkte ir Įstatymo 87 str. 1 d. 3 punkte nurodyti veiksmai, bei įvertinus paskutiniuosius politinius įvykius (duomenys neskelbtini) (M. S. partijos pralaimėjimą (duomenys neskelbtini) parlamento rinkimuose), darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo mantyi, kad B. K. negali ten grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos, kad yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Pagal Įstatymo 77 str. 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas (Įstatymo 126 str. 1 d. 2 p. (2011-12-08 įstatymo Nr. XI-1786 redakcija, galiojanti nuo 2012-02-01)). Įstatymo 133 str. 2 dalyje (2011-12-08 įstatymo Nr. XI-1786 redakcija, galiojanti nuo 2012-02-01) nustatyta, kad užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Įvertinus pasakytą, darytina išvada, jog nėra pagrindų, numatytų Įstatymo 86 str. 1 dalyje bei 87 str. 1 dalyje pabėgėlio statusui bei papildomai apsaugai suteikti, o skundžiamas sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl yra teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

nusprendė:

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. K. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos" palikti nepakeistą, o pareiškėjo B. K. skundą - atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.