Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-227-44/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-14
Bylos Nr.
2A-227-44/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė, Petras Povilaitis (pran.)
Atsakovas
A. L.
Ieškovas
Uždarosios akcinės bendrovės “Rekolas”
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas P.PovilaitisTeisėja V.Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-227-44 /2007
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 35.5.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2007m. birželio 14 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Povilaičio,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. kovo 28d. sprendimo pagal ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės “Rekolas” ieškinį atsakovui A. L. ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje L. L. dėl piniginės prievolės įvykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 47 005,44 Lt skolos, 9698,20 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų, 1701,11 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, kad pirkimo pardavimo santykiai tarp šalių prasidėjo 2001m. gegužės 8d.: ieškovas parduodavo, o atsakovas pirkdavo nefasuotus naftos produktus. Ieškovas naftos produktus atsakovui pristatydavo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dieną, atsakovas iki šiol yra sumokėjęs tik 15 000 Lt, ieškinio pateikimo dieną jis yra skolingas ieškovui 47 005,44 Lt. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 9698,20 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007m. kovo 28d. sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 47 005,44 Lt skolos už dyzeliną, 9698,20 Lt palūkanų, 1701,11 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 56 703,64 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2006-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad ieškovą UAB „Rekolas“ ir atsakovą ūkininką A. L. nuo 2001 metų siejo naftos produktų pirkimo-pardavimo santykiai. Šalys buvo sudariusios dvi rašytines Kuro pirkimo - pardavimo sutartis 2001-05-08 ir 2002-04-26, tačiau pastaroji sutartis 2004-11-24 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu pripažinta negaliojančia dėl to, kad atsakovas A. L. jos nepatvirtino savo parašu.

Ieškovas UAB „Rekolas“ 2002-06-28, 2002-08-05 ir 2002-10-08 atvežė ir pardavė atsakovui A. L. dyzelino (C klasė) už bendrą 62 005,44 Lt sumą. Atsakovas 2002-08-10 už nusipirktą kurą sumokėjo dalį kainos – 15 000 Lt. 2002-07-08 užpildė PVM deklaraciją PVM mokesčio susigrąžinimui už 2002-06-28 pirktą dyzeliną, nors už jį deklaravimo metu nebuvo visiškai atsiskaitęs ir susigrąžino iš biudžeto PVM sumą, toliau su ieškovu bendradarbiavo, o 2002-10-08 iš jo vėl nusipirko dyzelino. Iš įrašų PVM sąskaitose - faktūrose ir krovinio važtaraščiuose, matyti, kad pardavėjas UAB „Rekolas“ kiekvienu pirkimo-pardavimu atveju nurodė pirkėjui - atsakovui – parduodamos prekės – dyzelino (C klasė) kokybės pažymėjimo numerį ir atsakovas turėjo galimybę šią informaciją bet kada patikrinti ar pareikšti reikalavimą dėl parduoto daikto trūkumų per LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą terminą, tačiau to nepadarė. Teismas konstatavo, kad ieškovas 2002-06-28, 2002-08-05 ir 2002-10-08 pardavė atsakovui A. L. dyzelino (C klasė) tinkamos kokybės už bendrą 62 005,44 Lt sumą, atsakovas apmokėjo tik dalį prekės kainos – 15 000 litų, ieškovui liko skolingas 47 005,44 Lt. Šalys 2002-04-26 sutartyje buvo numačiusios, kad už nusipirktus naftos produktus pirkėjas pardavėjui apmoka per 50 kalendorinių dienų po kuro pristatymo, tačiau ši sutartis pagal atsakovo A. L. ieškinį Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004-11-24 sprendimu pripažinta negaliojančia. Kadangi ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai nebesiejo, šalys turėjo vadovautis bendrosiomis pirkimo - pardavimo sutarčiai ir kainos sumokėjimui taikomomis nuostatomis, kur numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) pirkėjui, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir už jį privalo sumokėti visą nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str., 6.314 str. 4 d.). Atsakovas per tris kartus 2002-06-28, 2002-08-05 ir 2002-10-08 pagal PVM sąskaitas faktūras nusipirko iš ieškovo dyzelino už 62 005,44 Lt, už dyzeliną sumokėjo ieškovui tik dalį kainos – 15 000 litų ir liko skolingas 47 005,44 Lt, todėl teismas konstatavo, kad dyzelino pirkėjas nesilaikė įstatymo nuostatos dėl atsiskaitymo už nusipirktas prekes ir jas priėmęs su ieškovu pilnai neatsiskaitė. Įstatymas numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš atsakovo priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos - 9698,20 Lt ir procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 56 703,64 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2006-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.2d., 6.210 str. 1d. ).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nesutikimą grindžia šiais motyvais:

1. Ieškovas 2003 metais pateikė ieškinį Mažeikių rajono apylinkės teismui dėl 47 005,44 Lt skolos ir delspinigių priteisimo dokumentinio proceso tvarka, vėliau teismui pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį. Mažeikių rajono apylinkės teismas ieškovo UAB “Rekolas” ieškinius atmetė. Tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismas ignoravo Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą išnagrinėjo iš esmės. Tokiu būdu galioja vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai.

2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, neteisingai aiškindamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normas ir tuo abejodamas atsakovo parodymų teisėtumu. Ieškovas neaiškiomis aplinkybėmis gavo AB “Mažeikių nafta” dyzelino kokybės pažymėjimus. Pagal nurodytus kokybės pažymėjimus AB “Mažeikių nafta” nepardavė ieškovui UAB “Rekolas” dyzelino.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo L. L. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

1. Šiaulių miesto apylinkės teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo A. L. atsiliepimą į ieškinį, pasisakymą dėl tapataus ieškinio pateikimo kitam teismui ir bylą išnagrinėjo iš esmės. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006-02-20 sprendime pripažino, kad nebėra pagrindo reikalauti iš atsakovo įsiskolinimo.

2. Atsakovas pirmosios instancijos teismo reikalavo, kad ieškovas pateiktų atvežto dyzelino kokybės dokumentus, tačiau teismas šį prašymą ignoravo, konstatuodamas, kad kokybės pažymėjimų numeriai yra nurodyti. Be to, buvo susitarta, kad atsakovas iš ieškovo pirks tik AB “Mažeikių nafta” pagamintą dyzeliną. Ieškovas teisme neįrodė, kad atsakovui atvežtas kuras buvo pagamintas AB “Mažeikių nafta”.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB “Rekolas” prašo palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. kovo 28 d. sprendimą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas papildomas atstovavimo išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

1. Civilinės bylos užbaigimas dokumentinio proceso tvarka neturi nieko bendra su šalių ginčo išsprendimu iš esmės klausimu, su atitinkama teise ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme ir atitinkamomis procesinėmis teisėmis ginčo teisenoje.

2. Atsakovui patiekto dyzelino kokybės klausimas yra ne šios bylos dalykas ir tokie argumentai su nagrinėjamu ginču neturi ryšio. Apeliacinio skundo motyvas dėl 2002-06-28 PVM sąskaitos – faktūros įtraukimo į PVM ataskaitą, tik patvirtina, kad ieškovas prekę pateikė, o atsakovas nupirko.

3. Dviprasmiškai vertintina atsakovo pozicija, išdėstyta apeliacinio skundo ketvirtajame punkte, kur pasisakoma dėl palūkanų. Atsakovas teismo proceso metu neigė sutartinius santykius (byloje pateikti duomenys, kad atitinkama sutartis pripažinta negaliojančia), tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos pagal sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir štai dėl ko.

Atsakovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl prašymas yra tenkinamas ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Šalys pripažino, kad ieškovą UAB “Rekolas” ir atsakovą A. L. nuo 2001 m. sieja naftos produktų pirkimo-pardavimo santykiai. Šalys 2001-05-08 ir 2002-04-26 buvo sudariusios dvi kuro pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004-11-24 sprendimu 2002-04-26 kuro pirkimo-pardavimo sutartis Nr.119-02K buvo pripažinta negaliojančia (b.l. 34). Iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros GBD Nr. 2597695 ir krovinio važtaraščio SCA Nr. 2264596 matyti, kad 2002-06-28 ieškovas pardavė atsakovui dyzelino (C klasė) už 19 682,40 Lt (b.l. 6, 7). Atsakovas šią PVM sąskaitą-faktūrą iš dalies apmokėjo, t.y. 15 000 Lt, liko skolingas 4682,40 Lt (b.l. 3). Pagal 2002-08-05 PVM sąskaitą-faktūrą LBH Nr. 3069314 ir krovinio važtaraštį SCA Nr. 2927597 atsakovui A. L. ieškovas pardavė dyzelino (C klasė) už 19 748,81 Lt (b.l. 7, 8), o pagal 2002-10-08 PVM sąskaitą-faktūrą LBI Nr. 0920673 ir krovinio važtaraštį SCA Nr. 3238558 – už 22 574,23 Lt. Atsakovas A. L. šių PVM sąskaitų – faktūrų neapmokėjo ir ieškovui bendrai liko skolingas 47 005,44 Lt. Pirmosios instancijos teisme atsakovas pripažino, kad dyzeliną, nors ir prastos kokybės, tačiau jį gavo ir sunaudojo. Kad atsakovas ieškovui liko skolingas 47 005,44 Lt, patvirtina ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006m. vasario 20 d. sprendimas (b.l. 31). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir nėra nuginčytas. LR CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas yra skolingas ieškovui UAB “Rekolas”, pagrįstai šį įsiskolinimą priteisė iš A. L. .

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (LR CK 6.261 str.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR CK. 6.210 str. 1d.). Kadangi bylos šalis nesieja sutartiniai santykiai, taikomos įstatymų reglamentuojamos palūkanos, t. y. 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Ieškovas byloje pateikė palūkanų paskaičiavimo lentelę, tačiau dėl techninės klaidos vėliau jas reikalavo padidinti. Atsakovas A. L. įstatymo nustatytu terminu ieškinio nepatikslino, žyminio mokesčio neprimokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą padidinti palūkanų sumą, pagrįstai atmetė.

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai vadinamos procesinės palūkanos. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jo kreipimosi į teismą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir tai nėra dvigubos palūkanos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimą nėra įstatyminio pagrindo. Apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybei ( LR CPK 88 str.1d.3p.).

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti turėtas papildomas išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad jis turėjo papildomų išlaidų, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Šis ieškovo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. L. 7,08 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Kolegijos pirmininkas Petras PovilaitisTeisėjai Rasa BartašienėBirutė SimonaitienėTikraTeisėjasP.Povilaitis