Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, teistas 2017 m. gruodžio 6 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį – paskirta galutinė bausmė bauda 2 259,60 Eur, konfiskuotas automobilis ir uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose 2019 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje ir jam paskirta bausmė 21 (dvidešimt viena) para arešto.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose 2019 m. sausio 15 d. gautas kaltinamojo E. A. prašymas, kuriame nurodo, kad augina tris mažamečius vaikus, sugyventinė serga depresija, todėl prašo peržiūrėti bausmę ir paskirti viešuosius darbus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 422 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamasis prašo paskirtą arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus. Kadangi priėmus teismo baudžiamąją įsakymą, kaltinamasis jo negali skųsti, o gali prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamasis nėra praleidęs 14 dienų termino, todėl jo prašymas tenkintas ir surengtas bylos nagrinėjimas teisme.

E. A. pagal 2017 m. gruodžio 6 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. E. A. 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 00 val., Raseinių r., magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 176.75 kilometre vairavo jam priklausantį lengvąjį automobilį "Audi 100", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusipirko automobilį. Žinodamas, kad negali vairuoti važiavo pas savo draugę, pasiklydo ir nuvažiavo į griovį. Nuėjo pas žmogų, kad ištrauktų iš griovio, grįžus automobilio jau nebuvo. Internete pamatė savo automobilio nuotrauką, suprato, kad automobilis nuvežtas į policiją. Vairavo blaivus, automobiliui pinigų davė tėvas. Pas draugę reikėjo nuvažiuoti asmeniniais reikalais, būtų grįžęs tą pačią dieną. Augina tris nepilnamečius vaikus, gyvena kartu su vaikų motina R. P., jis gauna bedarbio pašalpą. Sugyventinės pajamos 700 Eur per mėnesį, ji serga depresija, jam paskirta arešto bausmė, atliekant bausmę nebūtų kam prižiūrėti vaikų, prašo skirti bausmę viešuosius darbus. Administracine tvarka yra baustas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A., prokuroras ir gynėjas sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, o nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje BPK 273 straipsnio, 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš 2017 m. gruodžio 6 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Jam paskirta piniginė bauda, uždraudžiant vairuoti transporto priemones dvejus metus ir automobilio konfiskacija ( b. l. 74-77).

Iš 2019 m. sausio 15 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad R. P. gydoma stacionare, nuolat vartoja antidepresantus, numatoma psichiatro konsultacija dėl pablogėjusios sveikatos (b. l. 39).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, t. y. nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

E. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 60 straipsnis, 59 straipsnis).

BK 243 straipsnyje yra numatytos bausmės bauda arba areštas. Kaltinamasis E. A. prašo paskirti jam viešųjų darbų bausmę.

Švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 1A-642/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes nenustatė pagrindų švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės skyrimui. Kaltinamasis teigia, kad jis išlaiko tris nepilnamečius vaikus, kurių dėl paskirtos arešto bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad E. A. yra trijų nepilnamečių vaikų - G. A., gim. (duomenys neskelbtini), T. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. A., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. M., gim. (duomenys neskelbtini). yra kaltinamojo sugyventinės R. P. dukra (b. l. 101-104). Byloje pateikta medicininė pažyma, kad R. P. vartoja antidepresantus, tačiau nėra duomenų apie tai, kad ji netinkamai atlieka tėvų pareigas jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl E. A. paskirtos arešto bausmės nebūtų kam prižiūrėti jo mažamečius vaikus. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, taip pat už tėvų valdžios nepanaudojimą, kas patvirtina, kad jis nepasižymi savo vaikų priežiūra, bet elgiasi neatsakingai, žinodamas, kad teisė vairuoti yra atimta, automobiliu važiavo pas draugę, o grįždamas nakties metu įvažiavo į griovį. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina, kad vaikų priežiūra jam nėra svarbi.

Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, kaltinamajam negali būti skiriama švelnesnė bausmė nei numatyta BK 243 straipsnio sankcijoje, švelnesnės bausmės skyrimas nei numatyta įstatymo akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).

Skirdamas bausmę E. A. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant kaltinamojo asmenybę teismas atsižvelgia, į tai, kad yra baustas administracine tvarka, teistas, nedirba, todėl kaltinamajam skirtina arešto bausmė nustatant jos dydį, artimą arešto bausmės vidurkiui už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendžia, kad arešto skyrimas atitiks bendruosius bausmės paskirčiai keliamus tikslus.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad E. A. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje ir paskirti bausmę 21 (dvidešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. 7 (septyniomis) paromis ir galutinę bausmę E. A. paskirti 14 (keturiolika) parų arešto.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.