Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2024 m. rugsėjo 17 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie tai pranešta. Iki teismo posėdžio pareiškėja ir suinteresuotas asmuo papildomų prašymų nepateikė.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. N. Po jo mirties atsirado palikimas – paveldimi jo asmeniniai daiktai: auksinis žiedas, komoda, lova, rūbai, avalynė ir nekilnojamasis turtas – du miško sklypai ir vienas žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Iki mirties Alytaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 22 d. sprendimu tėvui buvo atkurtos nuosavybės teises į 1,52 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po mirties Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. birželio 8 d. ir 2008 m. gegužės 20 d. įsakymais tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės dar į dviejų žemės sklypų dalis: 4500/9000 dalis 0,90 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3900/7800 dalis 0,78 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Abu šie sklypai yra (duomenys neskelbtini). Tėvas testamento nebuvo sudaręs. Pareiškėja yra vienintelis mirusio J. N. vaikas ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. J. N. pergyvenusi sutuoktinė S. N. taip pat yra įstatyminė įpėdinė ir paveldi J. N. palikimo ¼ dalį kartu su pareiškėja. Jos nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą notarui, tačiau palikimą priėmė, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti. Miške pareiškėja pasiruošia malkų šeimos namo apšildymui. Kitais dviem sklypais panaudos pagrindu leido naudotis K. P. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina S. N. Ji testamento nepaliko. Jos palikimą sudaro mirusio sutuoktinio palikime ¼ dalis, kurią ji priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja motinos palikimo dalį priėmė faktiniu valdymu – su K. P. (duomenys neskelbtini) sudarydama žemės sklypų panaudos sutartį. Taip pat pareiškėjai liko jos asmeniniai daiktai: spinta, bufetas, aukso žiedas, grandinėlė, tautinio audimo lininiai rankšluosčiai, staltiesės (el. b. l. 1–5).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. K. ir jos motina S. N. po tėvo ir sutuoktinio J. N. mirties (duomenys neskelbtini), o pareiškėja po motinos S. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamos jį faktiškai valdyti.

Gimimo, santuokos ir mirties liudijimai, Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. N., (duomenys neskelbtini) mirė jos motina S. N. (el. b. l. 8–17). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad J. N. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 4500/9000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3900/7800 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19–27). Iš notarės liudijimo matyti, kad po S. N. mirties paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 18). (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir jos motina, o (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė dviejų J. N. priklausančių žemės sklypų dalių panaudos sutartis (el. b. l. 28–29). Šie įrodymai visiškai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji ir motina, o po motinos mirties ji rūpinasi po tėvo mirties likusiu nekilnojamuoju turtu, valdo šį turtą ir juo naudojasi, joms atiteko ir asmeniniai mirusiųjų daiktai, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusiojo palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėja bei jos motina.

Kadangi pareiškėja ir jos motina laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomi nustatyti juridiniai faktai yra įrodyti, todėl jie nustatytini teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jos motina S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo ir sutuoktinio J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamos turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridiniai faktai nustatyti tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.